TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Dėl skirtingo egzamino abiturientai atsiduria nelygiavertėse sąlygose - V.Stundys

2013 06 10 14:56
V.Stundys Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dėl skirtingų lietuvių kalbos egzamino reikalavimų tautinių mažumų mokyklų abiturientams moksleiviai atsiduria nelygiavertėse sąlygose, nes baigiamasis egzaminas yra ir stojamasis, sako Seimo narys konservatorius Valentinas Stundys.

Pirmadienį parlamentaras Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) išdėstė poziciją, kodėl kartu su grupe Seimo narių apskundė švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymą, palengvinusį lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų abiturientams.

"Brandos egzaminas yra ir stojamasis egzaminas, todėl vaikai atsiduria nelygiavertėse sąlygose. Egzamino pakeitimas sukūrė visiškai skirtingas sąlygas Lietuvos abiturientams. Ministras įsakymu iš esmės pakeitė egzamino programą, nes keitė rašinio apimties ir turinio dalykus", - teismo posėdyje sakė V.Stundys.

Sulaukęs klausimo, ar abiturientai lygiomis sąlygomis rengėsi egzaminui, įvertinant mažesnį lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose, V.Stundys pabrėžė, kad tam tikrų palengvinimų, nekeičiančių egzamino esmės, tautinių mažumų mokyklų moksleiviams buvo numatyta anksčiau - leista padaryti daugiau rašymos, skyrybos klaidų ir t.t.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad moksleiviai tautinių mažumų mokyklose šalia lietuvių mokosi ir savo gimtosios kalbos, ir per šias pamokas mokosi lietuvių kalbos brandos egzaminui reikalingų dalykų - visuotinės literatūros, rašyti rašinį.

Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Šerpatauskienė.sakė, kad lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų abiturientams palengvintas, kad jie nebūtų diskriminuojami "Kadangi pamokų skaičiaus skirtumas yra didelis, siekiant nediskriminuoti moksleivių, imtasi šių priemonių, tai yra sumažinta rašinio apimtis", - pirmadienį Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme sakė ŠMM atstovė. Ji pabrėžė, kad tautinių mažumų abiturientai per visus dvylika mokymosi metų turėjo 818 valandų mažiau lietuvių kalbos pamokų, palyginti su lietuviškomis mokyklomis.

LVAT pirmadienį ėmėsi kelių opozicijos parlamentarų skundo dėl švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymo, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvintas lietuvių kalbos brandos egzaminas.

Klausiama, kiek laiko galios padaryti palengvinimai, ŠMM atstovė sakė, kad ministras spręs, įvertinęs šių metų lietuvių kalbos egzamino rezultatus.

"Ministro pozicija - tokia, kad įvertinus egzamino rezultatus bus sprendimas dėl tolesnio įsakymo galiojimo, tai yra, ar palengvinimas dar būtų numatytas metus ar dvejus", - sakė ŠMM atstovė.

LVAT pirmadienį ėmėsi kelių opozicijos parlamentarų skundo dėl švietimo ir mokslo ministro D.Pavalkio įsakymo, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvintas lietuvių kalbos brandos egzaminas.

Teismas opozicijos atstovų, tarp kurių - ir buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius, skundą pradėjo nagrinėti abiturientams jau pasitikrinus valstybinės kalbos žinias. Vienintelį šiuo metu privalomą lietuvių kalbos egzaminą baigusieji mokyklas laikė prieš savaitę.

Opozicija teismui apskundė D.Pavalkio įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje sumažintas nuo 500 iki 400. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taip pat padidintas pasirenkamų autorių skaičius.

Teismui įsakymą apskundę parlamentarai teigia, kad numatant išimtis atsisakyta bendro lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, o tai neatitinka Švietimo įstatymo nuostatos, kad "mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams".

Teismo prašyta bylą nagrinėti skubos tvarka, tačiau LVAT tai daryti atsisakė argumentuodamas, kad byla yra itin sudėtinga ir nacionaliniuose teismuose bus sprendžiama pirmą kartą.

Pirmadienį bylą atvertęs teismas sprendimą žada liepos viduryje.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad vienas iš svarbiausių byloje keliamų klausimų yra leistinos pozityviosios diskriminacijos ir asmenų lygybės principo santykio nustatymas.

Anot teismo, byloje būtina atlikti išsamią teisinę analizę, kruopščiai ištirti šalių argumentus, gauti jų papildomas nuomones ir paaiškinimus dėl nagrinėjamų klausimų, surengti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, išklausyti ekspertų nuomones.

Teismas taip pat kreipėsi į Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos mokslų akademijos bei Europos teisės departamento teisės ekspertus, prašydamas pareikšti savo nuomonę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"