TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Dešimt iššūkių Lietuvos mokslui, studijoms, inovacijoms

2016 06 21 13:49
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ketvirtą kartą Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristatė Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų būklės apžvalgą. Kaip pabrėžė MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė, vykdomi tyrimai, apibendrinti mokslo, studijų, inovacijų būklės apžvalgoje, nėra savitiksliai. Pateiktos įžvalgos, išvados, rekomendacijos tampa indėliu rengiant teisės aktų projektus, priimant strateginius sprendimus, jas naudoja ne tik analitikai, bet ir aukštųjų mokyklų vadovai.

Pagrindinis šių metų apžvalgos objektas, pasak J. Petrauskienės, – mokslo ir studijų institucijų tinklas. Taip pat pirmą kartą apžvalgoje įtraukta inovacijų dalis. Jos dėl savo specifikos nagrinėjamos platesniame nei mokslo ir studijų institucijų kontekste.

Nors per pastaruosius vienerius metus kilo daug iniciatyvų ir priimta nemažai sprendimų esamoms problemoms spręsti – Švietimo ir mokslo ministerija parengė Mokslo ir studijų įstatymo projektą, pateikė siūlymus dėl mokslo ir studijų sistemos kokybės kėlimo galimybių, kelios aukštosios mokyklos paskelbė jungimosi planus, inicijuotos konkrečios priemonės kelti reikalavimus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas, koreguojama studijų programų akreditavimo tvarka, patvirtinti studijų krypčių aprašai, įtvirtinta nuolatinė absolventų karjeros stebėsena, atliktas mokslinės veiklos lyginamasis tyrimas ir vertinimas, patvirtintos sumanios specializacijos stebėsenos tvarkos aprašas ir t.t., – atlikta analizė atskleidė, jog didieji iššūkiai, tenkantys mokslo ir studijų institucijoms, vis dar išlieka.

„Mokslo ir studijų institucijoms, Seimui, Vyriausybei reikia skubiai ieškoti sudėtingų sprendimų, kaip mažinti sistemos fragmentaciją, stiprinti mokslo ir studijų kokybę, skatinti aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką ir išteklių konsolidavimą, didinti veiklos efektyvumą ir kaip tapti pasaulyje konkurencinga mokslo, studijų ir inovacijų erdvės dalimi, skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą“ , – pažymėjo MOSTA direktorė.

Lietuvos mokslo ir studijų būklėje išskirti šie pagrindiniai mokslo, studijų ir inovacijų sistemos iššūkiai.

Mažėja valdžios sektoriaus asignavimai aukštajam mokslui. Per penkerius metus valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos aukštojo mokslo studijoms kaip BVP dalis sumažėjo perpus – nuo 1,2 proc. 2010 metais iki 0,6 proc. 2014 metais.

2010–2014 metais valdžios išlaidos aukštajam mokslui sumažėjo 33 proc., o 2014 metais Lietuvos valstybinis sektorius aukštajam mokslui išleido 64 proc. mažiau, nei vidutiniškai išleido kitos ES šalys, šias išlaidas perskaičiavus vienam gyventojui.

Lietuvoje didėja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimo priklausomybė nuo ES struktūrinės paramos. Didžiausią MTEP lėšų dalį sudaro ES fondų lėšos, pavyzdžiui, 2014 metais šios lėšos sudarė 81,7 proc. visų užsienio lėšų.

„Efektyvų lėšų panaudojimą ypač sunkina egzistuojanti fragmentacija aukštojo mokslo ir mokslo sistemoje. Esamam Lietuvos mokslo ir studijų institucijų tinklui finansavimas MTEP nepakankamas, ypač jei tikimės proveržio ir siekiam finansuoti pažangiausius, inovatyviausius mokslinius tyrimus“, – sakė J. Petrauskienė.

Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos remiantis indėlio, o ne rezultato rodikliais. Valstybės biudžeto lėšos valstybės finansuojamose studijų vietose skiriamos pagal tai, kiek numatytų studijų krepšelių į šią mokyklą atsineša įstojusieji, o ne pagal aukštosios mokyklos studijų veiklos rezultatus, pavyzdžiui, iškritusiųjų skaičių, absolventų įsidarbinimo duomenis ir panašiai.

Ekspertai tokią praktiką sieja su studijų kokybės prastėjimo problema, kai aukštosios mokyklos, esant studentų mažėjimo tendencijoms, priverstos nekelti reikalavimų stojantiesiems, nes nenori prarasti jų.

Mokslo veiklos vertinimo ir finansavimo sistema skatina mokslo publikacijų kiekybę, o ne kokybę. Skiriant finansavimą institucijų ūkiui ir administravimui bei MTEP infrastruktūrai, į institucijos veiklos rezultatus nėra atsižvelgiama. Ekspertai siūlo, kad mokslo vertinimas turėtų būti atliekamas pasitelkiant nepriklausomus ekspertus bei didesnį svorį suteikiant mokslinės veiklos kokybei, o riboti finansiniai ištekliai MTEP veikloms ir MTEP infrastruktūrai turėtų būti skiriami pagal mokslo ir studijų institucijų veiklos rezultatus.

Įvairiose Lietuvos ir užsienio ekspertų rengiamose ataskaitose pabrėžiama, kad Lietuvoje trūksta aiškesnių sąsajų tarp valstybinės studijų, mokslo ir inovacijų politikos vizijos ir jos įgyvendinimo priemonių.

Pernelyg lėtai reaguojama į studentų mažėjimo keliamas problemas. Per paskutinius septynerius metus studentų skaičius Lietuvos aukštosiose mokyklose sumažėjo daugiau nei trečdaliu: nuo 210 tūkst. iki 134 tūkst. Nesiimant jokių veiksmų, MOSTA skaičiavimais, 2020 metais visi šalies universitetai bendrai priims mažiau studentų, nei keturi didžiausieji jų priėmė 2010 metais.

Ekspertai dažnai mini, jog mokslo ir studijų sistemoje vyrauja fragmentacija. Nurodomi tokie aspektai kaip per mažos ir pernelyg susikoncentravusios didmiesčiuose aukštosios mokyklos, studijų programų persidengimas, mokslinių tyrimų teminis dubliavimasis, menkas bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas, mokslo ir studijų infrastruktūros fragmentiškumas. Toks išsiskaidymas neužtikrina kompetencijų ir išteklių ir potencialo koncentracijos. Dar labiau ryškėja studijų programų dubliavimosi problema ne tik universitetuose ar kolegijose, bet ir tarp universitetų ir kolegijų. Ypač didelis studijų programų dubliavimasis socialinių mokslų srityje. Pavyzdžiui, vadybos krypties studijas siūlo 23 aukštosios mokyklos 40 studijų programų; verslo krypties studijas – 20 aukštųjų mokyklų 32 studijų programose.

„Kelia nerimą universitetų, kolegijų požiūris į studijų kokybę, mėginimas išgyventi kuriant vis naujas studijų programas ir priimant visus norinčiuosius. Taip dar labiau atstumia gabesnius studentus ir dėstytojus“, – pažymėjo J. Petrauskienė.

Tik kas antra 2010–2015 metų studijų programa yra visiškai akredituota visam šešerių metų laikotarpiui.

Išlieka žemas įstojusiųjų pasirengimas studijoms. Studentų pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje kaip prastą ir labai prastą apibūdino 44 proc. apklaustų dėstytojų. 2015 metų bendrojo priėmimo analizė parodė, kad 43 proc. visų įstojusiųjų surinko ne daugiau nei keturis balus. Priimtųjų į mokamas vietas konkursiniai balai gerokai žemesni: tiek universitetuose, tiek kolegijose vyrauja surinkusieji 0–4 balus (63 proc.).

Įstojusiųjų žemo pasirengimo studijuoti problemą mėginama spręsti įvedant minimalius stojamuosius balus. 2015 metais aukštųjų mokyklų nusistatyti minimalūs reikalavimai (kolegijose – 0,8, o universitetuose – vienas stojamasis balas į valstybės finansuojamas vietas) problemos neišsprendė.

Universitetų palyginimas pagal priimtųjų pasirengimo studijuoti kriterijų, kaip iš dalies atspindintį universitetinių studijų kokybę, atskleidė, kad ne mažesnio kaip trys konkursinio balo stojantiesiems įvedimas paveiktų beveik visas institucijas, apskritai į universitetus įstotų 13 proc. mažiau studentų. Jei minimalus konkursinis balas būtų du, kolegijos netektų 22 proc. studentų.

Ekspertai pažymi, kad institucijų kokybiniam augimui trukdo ir tai, kad mokslas ir studijos orientuoti į nacionalinę rinką, žemas tarptautinis konkurencingumas.

Lietuvoje yra neigiamas tarptautinio mobilumo balansas: daugiau studentų ir akademinių darbuotojų išvyksta nei atvyksta. Iš Lietuvos tyrėjai ilgesniems nei 15 dienų vizitams išvyksta 3,5 karto dažniau, nei į Lietuvą atvyksta tyrėjai iš užsienio. Iš Lietuvos į ES ir šalių kandidačių aukštąsias mokyklas studijuoti visos studijų programos išvyksta, 2012 metų duomenimis, apie 8 proc. studentų, kai ES vidurkis – apie 3,5 procento. Į Lietuvą atvykusiųjų studijuoti iš ES ir šalių kandidačių yra tik 0,2 proc. studentų, kai ES vidurkis – 3,6 procento.

Taip pat nėra daug studijų, vykstančių užsienio kalba. 2014 metais iš 1804 įregistruotų studijų programų, anglų kalba buvo teikiamos 230, rusų kalba – 47, vokiečių kalba – 10, prancūzų kalba. – keturios. Vis dėlto studijuojančiųjų užsienio kalba daugėja.

Iš užsienio pritrauktų doktorantų ir podoktorantūros stažuotojų skaičiai – vieni mažiausių ES. Pasaulio konkurencingumo indekse pagal šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus esame 116, o pagal gebėjimą juos išlaikyti – 108 vietoje iš 140 šalių. Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) 2015 metų duomenimis, mūsų šalyje doktorantai ne Lietuvos piliečiai sudarė 3 proc. visų doktorantų. Mokslinės veiklos lyginamojo tyrimo duomenimis, 2011 metais Lietuvoje mokslinę veiklą vykdė aštuoni, 2012 metais – penki, 2013 metais – 14 podoktorantūros tyrėjų iš užsienio.

Mokslinių publikacijų sklaida ribota. Matuoti šalies mokslo tarptautinį konkurencingumą galima pagal mokslo darbų prieinamumą tarptautinei bendruomenei ir bendradarbiavimą rengiant bendras publikacijas su užsienio kolegomis. 2009–2013 metais 87 proc. visų rašytų disertacijų buvo rengiamos lietuviškai. Remiantis Lietuvos publikacijų duomenų bazės 2010–2014 metų duomenimis, 13 proc. visų Lietuvos mokslinių straipsnių parengiama drauge su kolegomis iš užsienio.

Mūsų šalyje, palyginti su ES, didžiausia dalis tyrėjų dirba keliuose sektoriuose (beveik 41 proc.), dažniausiai – aukštojo mokslo ir viešajame sektoriuje. Taip pat Lietuvos tyrėjai dėstymo veikloms skiria daugiau laiko nei jų kolegos Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse. 46 proc. Lietuvos tyrėjų daugiau nei pusę savo darbo laiko skiria dėstymui, o Vakarų Europos šalyse daugiau nei pusė tyrėjų dėstymui skiria mažiau nei 25 proc. savo darbo laiko. Toks reiškinys aiškintinas mažu darbo užmokesčiu ir tuo, kad mokslo ir studijų institucijos, turėdamos ribotus finansinius išteklius, akademinius darbuotojus dažnai įdarbina ne visu etatu. Šis reiškinys ypač dažnas tarp jaunesnių tyrėjų ir dėstytojų.

Įsitvirtinusių ir vadovaujančių Lietuvos tyrėjų vidutinis minimalus atlyginimas yra keturis kartus mažesnis nei ES vidurkis (jei lygintume perskaičiavę pagal perkamosios galios paritetą). Vidutinis docentų atlyginimas Lietuvos aukštosiose mokyklose – 903, lektorių – 553, o asistentų – 345 eurai, kai vidutinis darbo užmokestis šalyje 2015 metų IV ketvirtį buvo 744,2 euro.

Lietuvoje MTEP finansuoja viešasis sektorius, o ES – verslas. ES, ypač Vakarų valstybėse, verslo sektorius yra didžiausias MTEP finansavimo šaltinis. 2013 metų duomenimis, ES verslo sektoriaus finansavimas MTEP sudarė 55 procentus. Lietuvoje, nuo 2013 metų svarbiausiu MTEP finansavimo šaltiniu tapo užsienio šaltiniai, tačiau didžiausią šių lėšų dalį sudaro ES fondų lėšos (83 proc.). Tendencijos šiek tiek kinta, nes Lietuvoje, 2014 metais net 29 proc. išaugus verslo finansavimui, visų MTEP finansavimo šaltinių – užsienio, valdžios ir verslo – dalys susilygino.

Lietuvoje MTEP darbams daugiausia išlaidų skirta aukštojo mokslo sektoriuje – 53 proc. visų MTEP išlaidų. Verslo sektorius finansavo apie 14 proc. MTEP darbų aukštojo mokslo sektoriuje. Tai yra vienas aukščiausių rodiklių ES, netiesiogiai parodantis mokslo ir verslo bendradarbiavimo lygį.

Remiantis Inovacinės veiklos tyrimu, technologines inovacijas diegiančios įmonės vis mažiau bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis ir mokslinių tyrimų institutais. Tai reiškia, kad vykdoma MTEP veikla mokslo ir studijų institucijose nėra aktuali technologines inovacijas diegiančioms įmonėms.

Pasak MOSTA direktorės, viena vertus, galima teigti, kad aukštosios mokyklos bendradarbiauja su verslo įmonėmis, kita vertus, mokslo ir studijų institucijos Lietuvoje nelabai prisideda prie inovacinės veiklos plėtojimo.

Ekspertai pažymi, kad inovacinės veiklos koordinavimui Lietuvoje trūksta tarpinstitucinio ir tarptautinio bendradarbiavimo. Dabartinė valdymo sistema išlieka labiau orientuota į procesą, o ne į partneryste grįstą programų valdymą.

Institucijų, skatinančių inovacijas ir mokslo bei verslo bendradarbiavimą, funkcijos yra fragmentuotos ir dubliuoja viena kitą. Pagrindinės inovacijų sistemos valdymo problemos išlieka skirtingų finansavimo šaltinių ir fondų tarpusavio derinimas, sisteminio lygmens koordinavimas ir stebėsena.

Maža mokslo ir studijų institucijų projektų orientacija į prototipus, rinkai tinkančius produktus, pumpurines įmones. Lietuvos mokslo ir studijų institucijos turi per mažai patirties ir motyvacijos kurti patentuojamus, licencijuojamus ar kitaip komercinamus rinkai tinkamus produktus. Taip pat pastebimai trūksta startuolių ir pumpurinių įmonių. Norint tyrimų rezultatus paversti produktais, reikia stiprinti mokslo ir studijų institucijose atliekamų MTEP projektų valdymą, juos siejant su parengta strategija. Lietuvos mokslo sistema yra fragmentuota, todėl bendradarbiavimo kultūra, ne tik tarp mokslininkų ir verslininkų, bet ir tarp skirtingų institucijų mokslininkų, yra žema.

Ribotas privataus sektoriaus inovatyvumas. Pagrindinis vidutinio ir ilgojo laikotarpio Lietuvos iššūkis išlieka struktūrinių ekonomikos pokyčių skatinimas, diversifikuojant tradicinius sektorius aukštesnės, žiniomis grįstos pridėtinės vertės kūrimo link. Pagal patentines paraiškas EPT vienam gyventojui Lietuva siekia tik 10 proc. ES vidurkio. Eurostato duomenimis, Lietuvoje tik 16 proc. tyrėjų dirba verslo sektoriuje, kai ES vidurkis – 47 procentai.

Mažas mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimas „Horizontas 2020“ programoje. 2014 metais buvo patvirtintos keturios Lietuvos įmonių paraiškos, 2015 metais – šešios.Estijoje atitinkamai – 14 ir 1366 paraiškos.

Aptariant Lietuvos studijoms, mokslui ir inovacijoms kylančius iššūkius ir pastebimas tendencijas, susisteminta plati duomenų aibė: remiamasi naujausia prieinama oficialiosios statistikos ir kita statistine informacija, 2014–2016 metais MOSTA atliktų teminių tyrimų duomenimis ir išvadomis, Aukštojo mokslo tarybos, Bolonijos ekspertų grupės, Europos Komisijos ir kitų ekspertų teiktomis išvadomis ir rekomendacijomis.

„Būklė nėra politinis dokumentas, tai analizė, tendencijų ir iššūkių formulavimas. Iššūkiai suprantami kaip mokslo ir studijų sistemoje kylančios problemos. Tendencijos formuluojamos kaip kylančių iššūkių priežastys, sudėtinės dalys, pateikiant esamais duomenimis grįstus įrodymus. Tikime, kad ši analizė bus naudinga kiekvienai tobulėti norinčiai studijų ir mokslo institucijai“, – pažymėjo MOSTA direktorė J. Petrauskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"