TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Dešine, kaire, o gal abiem

2013 04 08 6:00
Kad ir kaip stengėsi dešiniarankis, kairiąja rašyti jam nesisekė. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pasaulyje apie 90 proc. žmonių yra dešiniarankiai ir maždaug 10 proc. - kairiarankiai. Pastaraisiais metais vis daugiau mokslininkų dėmesio sulaukia vadinamieji abirankiai - žmonės, vienodai dažnai naudojantys tiek dešinę, tiek kairę ranką. Į šios srities tyrimus yra įsitraukusi ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė antropologė Janina Tutkuvienė.

Lietuvos mokslininkės straipsnis netrukus bus paskelbtas prestižiniame žurnale "Annals of the New York Academy of Sciences" ("Niujorko mokslų akademijos metraštis"). Straipsnio bendraautoris - žymus Maxo Plancko instituto (Vokietija) mokslininkas prof. Wulfas Schiefenhovelis.

Apimant visumą

Prof. J.Tutkuvienė prieš metus buvo pakviesta dalyvauti Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė) ir Maxo Plancko instituto organizuotame moksliniame seminare "Lateralizuotas mąstymas: žmogaus rankos dominavimo evoliucija". Šiame renginyje dalyvavo apie 20 geriausių įvairių mokslo sričių specialistų iš viso pasaulio. Seminarui pasirinkta tema - žmogaus smegenų lateralizacija (funkcijų pasiskirstymas tarp kairiojo ir dešiniojo pusrutulio), susijusi ir su dešinės ar kairės rankos dominavimu. Kaip žinoma, atliekant tam tikras funkcijas dešiniarankių aktyvesnis kairysis, o kairiarankių - dešinysis smegenų pusrutulis. Tačiau mokslininkai siekia išsiaiškinti kur kas sudėtingesnius dalykus.

"Nėra taip paprasta, kaip anksčiau manyta, kad paklausęs, kuria ranka žmogus rašo, jau žinai, ar jis yra dešiniarankis, ar kairiarankis. Iki šiol iki galo neišnagrinėta, kaip ir kokiems veiksmams atlikti žmogus naudoja vieną ar kitą ranką ir kaip tai galiausiai siejasi su smegenų veikla, - pabrėžė antropologė. - Daugelis impulsų sklinda į rankas per galvos smegenis, yra jų valdomi, ir tik kai kuriems savisaugos instinktams, tarkim, palietus pirštu karštą orkaitę atitraukti ranką, užtenka reflekso lanko per nugaros smegenis."

Žmogaus smegenų lateralizacijai skirtų tyrimų pastaraisiais dešimtmečiais buvo sumažėję. Pastaruoju metu jie aktyviai atnaujinami. Ir net mokslininkai, kurie dirba molekulinės biologijos ar genetikos srityje, nebesitenkina ląstelių lygmens informacija, o siekia apimti organizmo visumą, tirdami ir makroskopinius reiškinius kaip vienos ar kitos rankos dominavimas. Iš tokių tyrimų mėginama spręsti ir apie smegenų veiklą.

Lietuviški duomenys

VU Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjai prof. J.Tutkuvienei vaikų nuo septynerių metų rankų jėgos matavimai ir atlikti išankstiniai skaičiavimai leido dar rašant pirmą disertaciją pastebėti įdomų reiškinį. Pirmoje klasėje ir berniukų, ir mergaičių abiejų rankų jėga būna beveik vienoda, tačiau per metus įvyksta dramatiškas lūžis, ir daugumos vaikų dešinė ranka gerokai sustiprėja bei pradeda dar labiau dominuoti. Trečiokai jau turi labai aiškiai dominuojančią ir stipresnę dažniausiai dešinę ranką. Vėlesniais metais procentas vaikų, kurie turi stipresnę dešinę ranką, beveik nebekinta.

Pasaulio mokslinėje literatūroje jau skelbta nemažai tyrimų, kiek maždaug yra dešiniarankių ir kairiarankių pagal rankos dominavimą atliekant įvairius veiksmus, pavyzdžiui, rašant, valgant ar tiesiog parodant kryptį. Sudaryta mažiausiai dešimt įvairių klausimynų, pagal kuriuos mėginama sugrupuoti žmones į vadinamuosius kraštutinius dešiniarankius ir kraštutinius kairiarankius bei tarpinį variantą - abirankius. Tačiau mažai kas buvo tyrinėjęs rankų dominavimą pagal jų jėgą.

Neuromokslų žurnaluose per pastaruosius dvejus trejus metus pagausėjo straipsnių, kuriuose skelbiami duomenys, kaip procentiškai pasiskirsto žmonės pagal rankos dominavimą tiriant kompleksiškai: ir klausimynu nustatant, kuriai rankai žmogus teikia pirmenybę, ir matuojant rankų jėgą, ir tam tikra įranga tiriant jų miklumą. Tokius kompleksinius tyrimus pernai pradėjo ir prof. J.Tutkuvienės vadovaujami studentai.

Kaip parodė vienus metus tirtų Lietuvos šauktinių duomenys, dėl stipraus fizinio pasirengimo per pirmuosius tris mėnesius, kai jie buvo paimti į kariuomenę, ne tik teigiamai pakito visa jaunuolių fizinė būklė, bet ir labiau padidėjo kairės rankos jėga. Pasak antropologės, kai abi rankos patiria fizinį krūvį, kairė ranka ima vytis dešinę, atsiranda daugiau abirankių.

Prof. J.Tutkuvienės atliktų tyrimų duomenys sulaukė didelio tarptautinės mokslo visuomenės susidomėjimo. / Asmeninio albumo nuotrauka

Kompleksiniai tyrimai leidžia daryti ir kai kurias apibendrinančias išvadas. Pavyzdžiui, tautose, kurios neturi rašto, t. y. ranka nerašoma ir mažiau atliekama kitų smulkių, tikslių judesių, yra daugiau abirankių, nes naudojant abi rankas jėgos pratimams ir mažai atliekant judesių, kuriems reikia miklumo ir tikslumo, greičiausiai lemia fizinė jėga. Sudėtingiems, preciziškiems veiksmams atlikti, kai reikia kurios nors rankos pirmenybės, jau būtina smegenų veiklos specializacija ir aiškiai pradeda veikti dominuojantis smegenų pusrutulis.

Kas pirma

Pasaulyje daugiausia dešiniarankių - vidutiniškai apie 90 proc. žmonių, tačiau kodėl taip yra, iki šiol nežinoma. Teorijų yra įvairių. Viena jų, kaip pasakojo prof. J.Tutkuvienė, skelbia, kad evoliuciniu požiūriu per brangu turėti dvi idealiai funkcionuojančias rankas. Užtenka ir taupiau, kad viena būtų tiesiog pagalbinė. Anot hipotetinės ir mažai palaikymo sulaukiančios vadinamosios kovos ir savisaugos teorijos, daugelis žmonių yra dešiniarankiai, nes mūsų širdis yra labiau kairėje pusėje. Kovodami dešine, galime apsaugoti širdį jai artimesne kaire ranka. Dar viena teorija skelbia, kad pirmiausia smegenų sritys specializuojasi vienus ar kitus dalykus daryti geriau, o dėl aktyvesnio smegenų pusrutulio pradeda dominuoti ir atitinkamai priešingos pusės ranka. Tačiau kodėl pirma aktyvuojasi būtent kairysis smegenų pusrutulis, dar nėra aišku.

Šiai teorijai nepritariantys mokslininkai tvirtina, kad yra atvirkščiai: pirma kuri nors ranka pradeda dominuoti, tada - ir atitinkamas pusrutulis pasidaro aktyvesnis. Tokią nuomonę pernai vykusiame seminare pagrindė prancūzų mokslininkė Jacqueline Fagard. Jos pristatytas tyrimas parodė, kad jau embrionas pradeda čiulpti dažniausiai (maždaug 90 proc.) dešinės rankos nykštį, nors gimdoje dar užtenka vietos aktyviai naudoti abi rankas. Tik vėliau užaugęs vaisius dažniau būna kaire puse prispaustas prie motinos nugaros.

Lygiarankių stigma

Per naujausius kompleksinius tyrimus išsikristalizavo ir abirankių kategorija. Dėl jų mokslininkų nuomonės taip pat skiriasi, nes kai kurie tyrėjai linkę šią grupę priskirti blogai diferencijuotiems kairiarankiams. Bet kuriuo atveju manoma, kad lygiaverčiai naudoti abi rankas, kaip pabrėžė prof. J.Tutkuvienė, yra problemiškiausias variantas visais atžvilgiais. O mėginimai kairiarankius iš prigimties paversti dešiniarankiais gali sukelti neprognozuojamų padarinių, nes įprastai dominuoja arba vienas, arba kitas smegenų pusrutulis. Vis dėlto yra mokslininkų, kurie mano, kad vienodai naudojant abi rankas stimuliuojamas papildomų jungčių tarp dešiniojo ir kairiojo smegenų pusrutulio susidarymas, o tai padeda rastis įvairioms asociacijoms, skatina kūrybingumą.

Naujausių tyrimų duomenimis, abirankiai kur kas dažniau turi psichikos problemų, yra silpnesnės sveikatos, tarp jų, kaip ir tarp kairiarankių, daugiau pasitaiko homoseksualų. Kita vertus, abirankių ir kairiarankių intelekto koficientas, palyginti su dešiniarankiais, labai dažnai būna kur kas aukštesnis ir gerokai dažniau pasitaiko genialumo atvejų, didesnis procentas meno, kūrybos atstovų. Nors taip pat yra naujausių tyrimų, kurie neigia, kad būtent tarp lygiarankių ir kairiarankių dažniau pasitaiko ekstremalių proto atvejų.   

Labai įdomų dėsningumą atskleidė prof. J.Tutkuvienės atliktas abirankių (pagal rankų jėgą) vaikų tyrimas. Pasirodo, tokie vaikai per visą augimo laikotarpį atsilieka savo fizinės būklės rodikliais. Tarptautiniame seminare pristatyti duomenys sulaukė didelio susidomėjimo ir mokslininkei buvo pasiūlyta publikuoti juos prestižiniame žurnale "Annals of the New York Academy of Sciences".

"Mano duomenys parodė, kad tie vaikai, kuriuos pagal identišką rankų jėgą galima priskirti prie abirankių, labai skiriasi ir nuo dešiniarankių, ir nuo kairiarankių vaikų, - pasakojo tyrėja. - Įdomiausia, kad tikrieji kairiarankiai ir dešiniarankiai tarpusavyje nelabai skyrėsi augimo rodikliais, o lygiarankiai tiek nuo vienų, tiek nuo kitų labai atsiliko: jų brendimas vėlavo, ūgis visose amžiaus kategorijose buvo mažesnis. Tik prieš pat brendimo pabaigą (tirti vaikai iki 18 metų) pastebėjome, kad lygiarankiai pradėjo sparčiai vytis kitus vaikus visais augimo rodikliais. Be to, kaip parodė bendros sveikatos būklės tyrimas, lygiarankių sergamumas buvo didesnis. Jie dažniau sirgdavo, pavyzdžiui, ir ūmiomis virusinėmis infekcinėmis ligomis."

Prof. J.Tutkuvienės tyrimas patvirtino kitų mokslo sričių tyrėjų pasaulyje gautus duomenis, kad lygiarankių populiacija yra silpnesnio imuniteto. Kartu iš dalies patvirtintas ir evoliucijos principas, kad išlaikyti du lygiaverčiai veikiančius organus yra savotiškas perteklius (net abiejų inkstų veikla nėra identiška!) ir už jį tenka mokėti.

Ar kairas - blogai

Kadaise vyravusį dešiniarankių daugumos požiūrį į kitokią mažumą atskleidė vokiečių antropologo, poligloto prof. W.Schiefenhovelio atliktas tyrimas. Mokslininkas palygino žodžių "kairė" ir "dešinė" semantiką keliasdešimties tautų kalbose ir nustatė, kad 99 proc. "kairė" turi neigiamą prasmę. Prof. W.Schiefenhovelis ir lietuvių kalboje aptiko žodį "kairas", reiškiantį "blogas, netikęs". O ką jau kalbėti apie populiarųjį rusų "lievas"?!

Žmonijos prieaušriu galėjo išlikti tik fiziškai stiprūs žmonės. Silpnesniems kairiarankiams ir lygiarankiams, anot dar vienos teorijos, turėjo būti sunkiau, todėl, matyt, jų tiek mažai yra visoje žmonių populiacijoje. Tačiau kodėl, kaip pabrėžė prof. J.Tutkuvienė, kairiarankių ir lygiarankių iš viso išliko?! Negana to, kai kurių tyrimų duomenimis, pastaruoju metu įvairiose populiacijose jų net šiek tiek padaugėjo. Galimas paaiškinimas - tam tikri kairiarankių ir lygiarankių pranašumai, palyginti su dešiniarankiais. Pavyzdžiui, dažnesni ypatingi proto ar kiti gebėjimai, dešiniarankiams netikėti sprendimai. Taip pat galėjo būti, kad tam tikru raidos etapu žmonija tiesiog įžvelgė ir tokių asmenų naudą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"