TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Didins vyrų skaičių mokyklose, bet nežino kaip

shoraff.blogspot.com nuotrauka

Jei mokyklose ir toliau dominuos mokytojos moterys, ateityje padaugės analitiniu mąstymu pasižyminčių mergaičių, o berniukai liks nuskriausti, teigia LRT.lt kalbinti pašnekovai. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) užsimojo siekti, kad mokytojų vyrų po dešimtmečio Lietuvos mokyklose dirbtų bent penktadalis, bet nenutuokia, kaip tai pasieks.

„Jei daugiau vyrų rinksis mokytojo profesiją, tai jų ir padaugės, o jei ne, situacija gali ir nepasikeisti“, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.

Prieš pat rugsėjį patvirtintoje Valstybinėje švietimo 2013–2022 m. strategijoje užsibrėžta siekti, kad mokytojų vyrų, kurių Lietuvos mokyklose, 2012 metų duomenimis, dirba 16 proc., iki 2022 m. padaugėtų dar 4 proc. „Siekis iš tikrųjų yra gražus ir geras, bet tai tik siekis“, – teigia švietimo ir mokslo viceministrė G.Krasauskienė. Pasak jos, konkrečios priemonės, kaip šį tikslą įgyvendinti, ministerijoje nėra aptartos.

„Tiesiog natūraliai turėtų padaugėti, jei patrauktume juos, atkreiptume jų dėmesį. Galėtų būti viešojoje erdvėje apie tai daugiau kalbama, populiarinama mokytojo profesija, vyrai kviečiami diskutuoti, studijuoti, tiesiog kviečiami į mokyklas“, – vardija G.Krasauskienė. Jos žodžiais, dirbtinai šio proceso reguliuoti negalima.

LRT.lt kalbinti ekspertai pritaria – suteikti privilegijų vyrams, renkantis pedagogus ruošiančias programas ar juos įdarbinant mokyklose, būtų lygu diskriminacijai pagal lytį. Tačiau pašnekovai įsitikinę, kad yra ir kitų problemos sprendimo būdų: reiktų imtis švietimo, laužyti stereotipus ir padidinti pedagogų atlyginimus.

Auklėjimas moteriška logika – trauma berniuko psichikai?

Paklausta, kodėl tikslinga siekti didesnio mokytojų vyrų skaičiaus mokyklose, G.Krasauskienė svarsto, kad galbūt mokyklos aplinka turėtų būti panaši į šeimos: „Šeimoje yra tėtis ir mama. Vaikai dažnai ateina į mokyklą, į tokią šeimyninę aplinką, kur yra vaikai ir suaugę žmonės. Galbūt ten jie pasigenda ir nori vyriškos lyties atstovų.“ Tai esą ypač svarbu vaikams, augantiems be tėvo.

Tačiau su tuo nesutiktų psichologė psichoterapeutė, Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė. Anot jos, mokykla turėtų sukurti mokyklos aplinką, o ne atkurti šeimos. „Mama yra mama ir tikrai ne mokytoja, o mokytojas vyras tikrai neturėtų tapti jokiu tėčiu, o būti tiesiog mokytoju“, – pabrėžia A.Kurienė. Gal nebent pradinukui mokytoja moteris kiek primena mamą, yra raminanti figūra, bet ir mokytojas vyras gali būti „mamiškas“, mano psichologė.

Tuo metu lyčių pusiausvyra mokykloje veikiau reikalinga tam, kad atspindėtų realų pasaulio vaizdą, kuriame yra lyčių įvairovė, gausu įvairių charakterių ir darbo stilių. „Būtų gerai, kad vyrų mokyklose būtų daugiau – pasaulis nebūtų toks moteriškas. Tai ypač svarbu berniukams“, – sako A.Kurienė. Mokyklose juk ne vien dalykiškai išdėstoma medžiaga – su mokytojais vaikai kuria santykius.

„Ir santykių kūrimo prasme tampa svarbu, ar mergaitės juos kuria su moterimis, ar gali su jomis pasidalinti, patikėti joms tam tikrus dalykus, ar berniukai turi galimybę pamatyti savo lyties vaidmenų pavyzdžių“, – aiškina specialistė. Jai antrina ir Vilniaus universiteto (VU) Edukologijos katedros vedėja profesorė Lilija Duoblienė. „Mokytojas bendrąja prasme turi atspindėti abiejų lyčių specifiką, o viena moteris to padaryti negali“, – įsitikinusi ji.

Pavojaus varpais be reikalo skambinti gal ir nereikėtų, tačiau prof. L.Duoblienė sako, kad yra mokslininkų, manančių, jog berniukai, mokyklos aplinkoje matydami vien moteris, yra traumuojami: „Manoma, kad tai gali būti pavojus berniuko psichikai, nes jis auklėjimas vien moteriška logika.“

Mergaitės lenkia berniukus

Remiantis įvairiais pasauliniais tyrimais, pedagogės moterys klasėje yra dėmesingesnės berniukams. „Jei mato pakeltų rankų mišką, mokytoja paklaus berniuko, manydama, jog jam reikia paaiškinti, kad nenuklystų, o mergaitės ir taip stropios – atsakymą susiras pačios knygose ar kitur“, – paaiškina L.Duoblienė. Jos nuomone, tokia praktika ydinga, nes, galima sakyti, vaikai ugdomi viena kryptimi – mergaitės ugdosi būti analitikėmis, o berniukai neskatinami ieškoti atsakymų ir mąstyti.

„Akivaizdu, kad ateityje turėsime daugiau analitikių mergaičių, o berniukai galbūt ieškos kasdienio gyvenimo praktikų. Tai ir dabar matome aukštosiose mokyklose, kur studijuoja merginos, o jaunuoliai dažniau siekia karjeros per darbo patirtį“, – pastebi L.Duoblienė. Ji teigia neturinti duomenų, ar mokytojai vyrai skiria daugiau dėmesio priešingai lyčiai. Bet jei mokyklose dirbtų daugiau pedagogų vyrų, dėmesys mokiniams pasiskirstytų tolygiau, o iš berniukų galbūt būtų galima tikėtis geresnių rezultatų.

„Stebėdami tarptautinius tyrimus, matome, kad berniukai jau metai iš metų daugelyje sričių atsilieka nuo mergaičių. Dabar didžiausi skirtumai pastebimi tarp ketvirtokų skaitymo tyrimuose. Mergaitės 17 ar 18 taškų lenkia berniukus, o tai – jau nemažai“, – į prastesnius berniukų pasiekimus dėmesį atkreipia „Renkuosi mokyti!“ programos, į mokyklas pritraukiančios jaunus profesionalius žmones, vadovė Gabrielė Characiejienė. Ji spėlioja, kad galbūt tai privertė sunerimti ŠMM.

Mitas: mokytojas vyras turi didesnį autoritetą

Pasigirsta nuomonių, kad mokytojų vyrų trūkumo problema, be kita ko, susijusi ir su asmenybių ugdymu, prie kurio prisideda mokytojai vyrai, nes jie vaikams esą dideli autoritetai. Tačiau kalbinti pašnekovai tuo abejoja. L.Duoblienės nuomone, asmenybes ugdo asmenybės, o pastarosiomis gali būti tiek vyrai, tiek moterys. Bet galbūt, svarsto profesorė, vyrai vaikams išties atrodo autoritetingesni, nes turi daugiau simbolinių galių.

„Jų galbūt net nereikia demonstruoti, jos ir intuityviai suvokiamos. Vyro galbūt labiau bijoma, jis atrodo grėsmingesnis, jam norima labiau paklusti nei mokytojai, kuri dažnai švelnesnė, jautresnė, galbūt labiau paklūstanti politikai, kokia turi būti mokykla“, – teigia L.Duoblienė. Jos žiniomis, tyrimai atskleidė, kad mokytojai vyrai labiau nei mokytojos moterys norėtų į Lietuvos mokyklas sugrąžinti discipliną ir drausmę, netgi nevengiant fizinių bausmių.

„Tyrimo rezultatais noriu pademonstruoti, kad vyrų psichologija yra grįsta kitais dalykais. Jiems svarbu ta galia, kuri gali būti suvokiama psichologiškai. Gal fiziškai stipresnis vyras ir atrodo turintis daugiau galių, ir tada, žinoma, mokiniui jis daugiau imponuoja kaip autoritetas“, – sako L.Duoblienė.

Tuo metu psichologės A.Kurienės manymu, kalbos apie didesnį vyrų autoritetą yra tiesiog iš piršto laužtos spekuliacijos. Konkretus mokytojas vyras gal ir gali turėti didesnį autoritetą prieš konkrečią mokytoją moterį kurioje nors mokykloje, bet tai tikrai ne taisyklė. „Arba jei manome, kad vyrai mažiau svaidosi pravardėmis ar labiau suvaldo savo emocijas – gal tai reiškia, kad vaikai juos labiau gerbia ar atvirkščiai, jų neva labiau bijo... Bet, mano galva, tai tikras seksizmas ir mitologija“, – sako ji.

Kas patenka į „vyriškumo krepšelį“?

„Renkuosi mokyti!“ programos vadovė pasakoja, kad paklausti, ar mokykloje jaučiasi esą kuo nors kitokie, projekte dalyvaujantys jauni specialistai vyrai sako – taip. „Jie sako jaučiantys, kad didžiausias skirtumas tarp jų ir kitų mokytojų yra tas, kad jie – vaikinai. O ir vaikams tai netikėta ir keista. Turbūt tai labai susiję su tuo, kad mokytojo profesija mūsų šalyje laikoma moteriška“, – svarsto G.Characiejienė.

Ekspertų manymu, toks stereotipas Lietuvoje labai gajus, ir išsivaduoti iš jo esą nelengva. Tai lyg užburtas ratas, aiškina Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė: „Profesija feminizuojasi ir taip tarsi patvirtinama, kad mokytojauti – moteriškas užsiėmimas, o stereotipui įsigalėjus, vyrams ateiti į mokyklas tampa labai jau „nevyriška.“

M.Jankauskaitės nuomone, reikia keisti vyriškumo normų sampratą visuomenėje. „Reikia, kad į tai, ką mes laikome vyriškumu, į tą „vyriškumo krepšelį“ patektų tai, kas siejama su pedagoginiu darbu. Mokytojas turi būti empatiškas, nebijoti parodyti jausmų, užjausti. Tai tokios savybės, kurių nesame pratę sieti su vyrais“, – sako M.Jankauskaitė. Tačiau ji aiškina, kad tai ne vyro prigimtyje, o mūsų kultūroje glūdintys dalykai.

„Jei pedagogas – vyras, tai būtinai – fizinio lavinimo ar darbų mokytojas, na, geriausiu atveju – matematikas“, – vyraujančias nuostatas įvardija psichologė A.Kurienė. – Tie stereotipai taip ir suveikia, kad mokytojo profesija susiejama su neigiamomis savybėmis, nuvertinama. [...] Ir nėra prestižo: kodėl vyras turėtų rinktis tokią vyrui neprestižinę profesiją?“ Tad veiksmingiausia, pašnekovų įsitikinimu, būtų laužyti stereotipus ir kompleksiškai šviesti visuomenę, mokinius ir pačius mokytojus.

Pastarieji turėtų būti informuoti, kaip mokykloje tinkamai dirbti su vaikais, kad lyčių stereotipai nebūtų reprodukuojami. „Jei ši situacija neišjudės, tai mokytojo profesijos prestižo suvokimas nekis. Tai labai susiję dalykai. Jei specializuoji mergaites labai tradiciniu būdu, kad berniukas – kompiuteriai, mašinos, statybos, o mergaitės – globa, menai ar panašūs dalykai, jie tokie ir užauga. Tad nesistebėkime, kad tų mokytojų vyrų pedagogikoje nėra“, – sako Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė M.Jankauskaitė.

Vyrams – per mažas atlyginimas

Be to, norint pritraukti daugiau mokytojų vyrų į mokyklas, pašnekovų manymu, reiktų pakelti mokytojų – tiek vyrų, tiek moterų – atlyginimus. „Mokytojo atlyginimas nepakankamas, atsižvelgiant į tai, kiek mokytojas turi sunaudoti energijos, pastangų, kad pamoka pavyktų. Teko bendrauti su jaunais Šveicarijos mokytojais vyrais, klausiau, kodėl pasirinko mokytojo profesiją. Jiems ji nepaprastai patraukli, nes tai labai gerai apmokamas darbas, ilgos atostogos, ir jie gali laisvai išlaikyti savo šeimą“, – pasakoja VU Edukologijos katedros vedėja L.Duoblienė.

Kad atlyginimas – viena iš pagrindinių vyrų trūkumo mokyklose priežasčių, mano ir švietimo ir mokslo viceministrė. „Vyrai nesirenka šitos moteriškos pedagogo profesijos, nes atlyginimas vyrams galbūt per mažas. Jie ieško profesijų, kur galima gauti didesnį atlyginimą“, – teigia G.Krasauskienė.

Nepakankamas atlygis, menkos karjeros galimybės ir, kaip vyriškai profesijai, trūksta iššūkių, priduria psichologė A.Kurienė. „Bet mes per mažai kalbame apie šios profesijos svarbą. Prisiminkime istoriją – anksčiau vienas sūnus turėjo išeiti į kunigus, antras į daktarus, trečias į mokytojus, o ketvirtas likti prie žemės. Tai buvo labai gerbiama profesija, mokytojui buvo suteikiama ne tik daug atsakomybės, įsipareigojimų, bet ir daug pagarbos “, – pabrėžia psichologė.

LRT.lt primena, kad 16-oji, Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė yra įsipareigojusi atkurti mokytojo profesijos prestižą ir užtikrinti, kad vidutinis mokytojo darbo užmokestis būtų aukštesnis už šalies darbo užmokesčio vidurkį. „Sieksime objektyvios ir teisingos pedagogų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos. Pedagogų darbo užmokestis priklausys nuo jų išsilavinimo, kvalifikacijos, profesionalumo, darbo kokybės ir darbo stažo“, – rašoma praėjusių metų gruodį patvirtintoje Vyriausybės programoje.

Tokius pažadus, kaip ir ŠMM užmojį į mokyklas pritraukti daugiau mokytojų vyrų, LRT.lt pašnekovai vertina labai teigiamai ir skatina imtis veiksmų. „Tik būtų labai svarbu, kad, kai tie 20 proc. vyrų ateis į mokyklas, netaptų visi direktoriais“, – šaržuoja M.Jankauskaitė. Jos žiniomis, kai vyrai ima plūsti į „moteriškas“ sritis, jų kelias karjeros laiptais įgauna pagreitį. „Visi ima manyti – vargšai vyrai dirba „moteriškoje“ sferoje, tai bent jau kažkaip pamaloninkime juos ir suteikime aukštesnę poziciją. Tai, kad imtasi iniciatyvos, yra gerai, bet dar sunku spręsti, nes nėra aišku, kas iš to išeis“, – sako Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"