TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Didžiausi 2011 metų atradimai

2011 12 29 9:26

Visame pasaulyje skaitomas savaitraštis "The Nature", kaip ir kasmet, sudarė pačių didžiausių šių metų mokslo atradimų dešimtuką. Mokslininkų laimėjimai rodo, kad gali būti sukurti skiepai nuo AIDS, paneigta Einsteino reliatyvumo teorija ir net gali tapti įmanoma valdyti ateitį.

Žurnalas pačia svarbiausia 2011 metų žinia mokslo pasaulyje laiko atradimą, kad vakuumas gali skleisti šviesą. Jei veidrodis ar jo analogas, pavyzdžiui, superlaidi kvantinio interferometro plokštelė, bus padėta visiškoje tamsoje, nuo jos atsispindės virtualūs fotonai. Tiesa, kad taip atsitiktų, potencialus šviesos šaltinis turi judėti nepaprastai greitai, kone šviesos greičiu. Šį eksperimentą atliko švedų mokslininkai, sugebėję gauti fotonus, t. y. materiją, galima sakyti, iš nieko.

Antrojoje vietoje liko atrastos miuoninės neutrinų subatominės elementariosios dalelės, turinčios masę, nors ir nepaprastai mažą.  Jas pavyko išjudinti taip, kad jos ėmė skrieti didesniu nei šviesos greičiu, o tai iš esmės sudrebino fizikos pamatus. Šį nepaaiškinamą fizikos požiūriu reiškinį jau trejus metus stebi 160 mokslininkų, dirbančių Šveicarijoje esančiame Branduolinių tyrimų centre.  Pastebėta anomalija ne tik verčia suabejoti Einsteino reliatyvumo teorija, bet ir paneigia teiginį, kad praeities įvykiai negali veikti dar neįvykusiųjų, kas iš esmės atveria galimybę valdyti ateitį.  

Trečiąją vietą svarbiausių 2011 metų atradimų dešimtuke užėmė "plaukuotas" giliavandenis krabas, kuris pats ant savo šarvo augina plaukus ir jais paskui minta. Šis krabas labai patiko visiems jį mačiusiems mokslininkams. Jie praminė krabą ječiu, t. y. sniego žmogumi, kuris, kaip manoma, yra labai gauruotas. Krabas net aplenkė Amerikos universitetų genetikus, kurie išsiaiškino, kad žiloje senovėje žmogaus patinas turėjo lytinį organą su spuogeliais, t. y. panašų į šimpanzės (šiam atradimui atiteko ketvirtoji vieta). Tai tapo džiugia žinia skiepų nuo AIDS kūrėjams, nors kol kas sukurti skiepai veikia tik laboratorijos peles. Vilties žmonijai, kad bus įveikta ši baisi liga, suteikė Kalifornijos technologijos universiteto mokslininkai, kuriems vadovauja Nobelio premijos laureatas, virusologas Davidas Baltimore'as. Mokslininkai į pelių raumenis įterpė dozę nepavojingo viruso, kurio veikiamos pelės pačios ėmė gaminti nuo ŽIV saugančius antikūnus.

Toliau eina trijų fizikų, vadovaujamų Matthew Pusi iš Londone esančio "Imperial College", atradimas, kad galima stebėti viena iš kvantinės mechanikos teorijos pagrindų laikomą banginę funkciją, t. y. ji nėra tik teorinė koncepcija, kaip iki šiol manyta. Ši funkcija buvo naudojama aprašant "švarią sistemos būseną". Nors neišmanėliams sunku suvokti, apie ką šiuo atveju kalbama, mokslininkai sako, kad banginės funkcijos pavertimas iš grynos teorijos į kažką realiai egzistuojančio suduoda smūgį kvantų teorijos pagrindams. Šiam atradimui skirta šeštoji vieta. 

Septintojoje atsidūrė vikingų "Saulės akmenys", kurie senovėje leido keliautojams ir piratams orientuotis jūroje. Tuomet Europos jūrininkai neturėjo kompasų ir išplaukdami pasiimdavo "akmenis", kurie minimi senuosiuose islandų mituose. Tarptautinė mokslininkų komanda jau priartėjo prie šių unikalių "akmenų" paslapties įminimo. Manoma, kad tai - labai Islandijoje išplitusio mineralo špato kristalai. Nušlifuoti kristalai filtruoja poliarizuotus Saulės spindulius, dėl to ir galima orientuotis vandenyne net labai apniukusiu oru.

Aštuntojoje vietoje - vadinamasis gyvasis lazeris, kurį Harvardo universiteto mokslininkai sugebėjo išgauti iš žmogaus kepenų.  Atliekant eksperimentus, šio organo ląstelė ėmė skleisti kryptingą žalios spalvos spindulį, matomą plika akimi. 

Priešpaskutinę dešimtuko vietą užėmė nauji Didžiojo hadronų kolaiderio "nuotykiai". Kolaideris leido suabejoti supersimetrijos teorija, nors pradėję eksperimentus mokslininkai siekė ne ją paneigti, o patvirtinti. Na, o paskutinėje - dešimtojoje - vietoje įrašytas Londono "Imperial College" dirbantis mokslininkas Carlo Contaldi, kuris suabejojo didžiausių atradimų dešimtuke antrąją vietą pelniusiu atradimu. Šis mokslininkas teigia, kad dar ankstoka neigti reliatyvumo teoriją. C.Contaldi aiškina, kad Šveicarijos mokslininkai eksperimentuodami su neutrinais neatsižvelgė į netikslumą laike, o tai visiškai suprantama, nes kalbama apie nepaprastai mažas daleles, egzistuojančias vos kelias nanosekundes.

C.Contaldi kolegos, norėdami sinchronizuoti laikrodį, naudojosi vienu ir tuo pačiu GPS ryšio palydovu. Jie pastebėjo, kad gravitacijos lygmenyje starto ir finišo taškuose neutrinai, su kuriais ir buvo atliekami bandymai, buvo kiek skirtingi. Tuo tarpu reliatyvumo teorija skelbia, kad svorio jėgos skirtumai gali priversti laikrodį įvairiose vietose tiksėti skirtingu greičiu. C.Contaldi pastebėjo, kad Europos mokslininkai į tai neatsižvelgė, todėl per anksti paskubėjo pranešti apie sensacingą anomaliją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"