TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Didžiojo kormorano populiacijos reguliavimo priemonės nekinta

2014 01 08 10:27
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Aplinkos ministerijai paskelbus apie naujai parengtą Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo planą visuomenės informavimo priemonėse pasklido įvairios informacijos apie tokio plano būtinybę ir numatytas gausos reguliavimo priemones. Aplinkos ministerija primena, kad Didžiojo kormorano populiacija Lietuvoje reguliuojama nuo 2005 m., o naujajame reguliavimo plane reguliavimo principai nesikeitė ir išlieka tokie patys.

Didysis kormoranas – vietinė Lietuvos paukščių faunos rūšis, kurios gausa šalyje visada buvo nepastovi. Dažniausiai dėl žmonių įtakos šių paukščių sumažėdavo, kiekvienas populiacijos atsikūrimas būdavo labai energingas. Panašiai įvyko, kai po pirmosios perinčios poros registracijos 1985 m. per nepilnus 30 metų jų perinti populiacija išaugo iki 5,5 tūkst. porų, šiuo metu yra 6 perėjimo kolonijos.

Kormoranai daugintis pradeda būdami 3–4 metų amžiaus, todėl nesubrendę individai, taip pat jauniklius išvedusios poros vidaus vandenyse sudaro dideles sankaupas. Ženkli jų dalis glaudžiasi žuvininkystės ūkių tvenkiniuose.

Siekiant reguliuoti didžiojo kormorano įtaką ūkinei žuvininkystei, taip pat apsaugoti Juodkrantės sengirę, ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto Ekologijos institutas parengė Populiacijos valdymo tikslinę programą, o ministerija patvirtino Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo tvarkos aprašą. Jame gausos reguliavimas buvo leistas naudojant vizualines ir garsines priemones, paveikiant dėtis, ribojant kolonijų ir poilsio vietų plėtimąsi, medžiojant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje nustatytais būdais ir įrankiais.

Pagal šio tvarkos aprašo reikalavimus išdavus leidimus, žuvininkystės ūkių teritorijose nuo 2005 m. sumedžiota apie 10 000 vnt. kormoranų. 2007-2013 m. finansuojant ministerijai, buvo pradėta vykdyti kormoranų gausos reguliavimą garsinėmis ir vizualinėmis priemonėmis 5 kolonijose atšaldant nuo 20 iki 55 proc. dėčių. 2007-2013 m. penkiose Lietuvos kormoranų kolonijose atšaldytos 10 724 dėtys. Lietuvoje dėties vidurkis – 3 kiaušiniai, iš viso dėl taikytų priemonių neišsirito beveik 32 tūkstančiai kormoranų jauniklių.

Šios priemonės leido apriboti stichišką didžiojo kormorano populiacijos gausėjimą ir plitimą. Kadangi aukščiau minėtas gausos reguliavimo tvarkos aprašas buvo panaikintas 2010 m., Aplinkos ministerijos užsakymu buvo parengta Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo programa. Jame įteisintos tos pačios priemonės, kaip ir 2010 m. patvirtintame Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše: naudojant garsines ir vizualines baidymo priemones, užšaldant dėtis, medžiojant.

Pagal mokslininkų rekomendacijas, optimali Lietuvos perinčių didžiųjų kormoranų populiacija būtų – 2000 porų. Kadangi šiandien esančios 4 kolonijos yra palyginti negausios, jose reguliavimo priemonės taikomos epizodiškai – siekiama kolonijas išsaugoti, nes jos yra ir perėjimo vietos pilkiesiems bei didiesiems baltiesiems garniams, kitiems paukščiams. Briedžių saloje prie Skirvytės esanti kolonija susiformavo prieš 3 – 4 metus, jos gausos svyravimas tiesiogiai priklauso nuo Juodkrantės kolonijos gausos.

Didžiausias visuomenės dėmesys tenka Juodkrantės kolonijai (ji atvira lankymui, tam paruošta apžvalgos aikštelė, yra informaciniai stendai), todėl joje gausos reguliavimui, sengirės apsaugai, miško atkūrimui skiriamos lėšos ir specialistų dėmesys. Maždaug 8 ha plote kormoranų išmatų paveiktos žuvo visos sengirės pušys, dabar vyrauja krūmai ar lapuočių savaiminiai žėliniai. Gamtos tyrimų centras čia vykdo kolonijos ekosistemos tyrimus, kasmet atliekama detali perinčių porų apskaita. 2012 metais kormoranų poveikyje žuvusios sengirės vietoje eksperimento tvarka pradėtas miško atkūrimas. Aplinkosaugininkai suinteresuoti išsaugoti šią ir kitas kolonijas, tačiau jų dydis ir perinčių porų gausa bus stebima, reikalui esant – reguliuojama.

Didysis kormoranas – žuvilesis paukštis. Kadangi Lietuvoje kormoranai per metus gyvena 7-8 mėnesius, jų maistu tampa nemažai žuvų ir kitų vandens augalų ir gyvūnų. 2012 m. apgintoje Ž. Pūčio daktaro disertacijoje apibendrinti duomenys, kad kormorano racione vyrauja nedidelės žuvys (apie 12 cm ilgio), tačiau pagal masę jos sudaro tik trečdalį, o svarbios yra 13 cm ir didesnės žuvys. Trečdalį raciono pagal masę sudarė didesnės kaip 20 cm ilgio žuvys. Dr. Ž. Pūčio tyrimų metu iš didžiausių rasta 40,1 cm ilgio ir 446 g. vėgėlė, 39 cm ilgio ir 101 g ungurys, 37 cm ilgio ir 446 g. sterkas, 35 cm ilgio ir 699 g lynas. Dauguma žuvų, kuriomis minta didieji kormoranai, yra jaunos.

Per paskutinius dešimtmečius vykstantį didžiojo kormorano populiacijos gausėjimą mokslininkai lygina su žmonijos populiacijos „sprogimu“. Europos žvejų mėgėjų aljanso vertinimu, 2006 m. vasarą perinčių kormoranų porų skaičius Europoje siekė 450 000, iš viso Europoje su perinčiais paukščiais gyveno apie 2,2 – 2,3 milijono didžiųjų kormoranų. Rūšis yra savo gausos pakilime, todėl gausos reguliavimo priemonės yra pateisinamos.

Kokias konkrečias priemones ir būdus pasirinkti – kiekvienos šalies reikalas. Lietuvoje dirba kvalifikuoti mokslininkai, ilgametę patirtį turintys tyrėjai. Nuo 2005 m. galiojantys kormoranų gausos reguliavimo principai nesikeitė. Parinktos gausos reguliavimo priemonės yra efektyviausios ir naudingiausios mūsų šalies gamtai, o Aplinkos ministerija užtikrina, kad visos taikomos priemonės yra ir bus griežtai kontroliuojamos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"