TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Didžiosios Britanijos universitetai neužtrenkia lietuviams durų

2016 08 17 6:00
Rūta Furmonavičienė Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nors Jungtinė Karalystė (JK) ketina artimiausiais metais išstoti iš Europos Sąjungos, britų akademinė bendruomenė tikisi, jog ES valstybių jaunimas ir toliau aktyviai sieks studijuoti šioje šalyje. Esą, kad ir kokie būtų politiniai procesai, Didžiosios Britanijos mokslo ryšių su Europa neįmanoma nutraukti.

Vilniuje viešėjusi Lesteryje įsikūrusio De Montfort universiteto delegacija ragino esamus ir būsimus Didžiosios Britanijos universitetų studentus kol kas nesibaiminti pokyčių britams balsavus už išstojimą iš ES. Kaip interviu „Lietuvos žinioms“ pabrėžė šio universiteto dėstytoja daktarė Rūta Furmonavičienė, JK aukštosios mokyklos neužtrenks durų studentams iš užsienio.

Vaduojasi iš šoko

– Savo žodį dėl pasitraukimo iš ES britai tarė prieš pusantro mėnesio. Kokiomis nuotaikomis dabar gyvena šalis?

– Galiu kalbėti apie nuotaikas mūsų universitete. Per susitikimą Vilniuje patikinome, kad mūsų nusiteikimas yra pozityvus. Labai smagu tai pranešti. Kol kas niekas dramatiškai nesikeičia. Mūsų universitetas laikosi aktyvios pozicijos aiškinti situaciją, pasikeitimus.

Universitete rengėme apklausą, diskusijas, kurios atskleidė, kad kituose Europos kraštuose sklinda visokių gandų, žmonės baiminasi permainų. Mes nežinome, kokia bus ateitis, tačiau kol kas tvirtai galime pasakyti, kad studentams niekas nepasikeitė ir nesikeičia: nei jų padėtis, nei studijų mokesčiai ar statusas Didžioje Britanijoje.

– Kaip akademinė bendruomenė sutiko žinią apie „Brexit“?

– Daug kam tai buvo tikras šokas, ypač žmonėms, darbo reikalais bendraujantiems su kolegomis iš Europos. Tačiau dabar situacija nėra liūdna. Iš šoko atsiranda kas nors konstruktyvaus.

Iš dalies galima suprasti britus, kurie balsavo už išstojimą iš ES, jų nusivylimą. Žmonėms nelabai patinka europinė biurokratija. Žinoma, pasitraukimas iš ES galbūt yra drastiškas, nelabai nuoseklus ir konstruktyvus būdas siekti permainų, bet, ko gero, iš to gali išeiti ir šis tas labai teigiamo.

– Po referendumo JK padaugėjo išpuolių prieš imigrantus. Ar jaučiatės saugi?

– Jaučiuosi tikrai saugi. Tačiau teko girdėti apie padažnėjusius išpuolius. Galbūt esu laimingas žmogus, nes niekada su tuo nesusidūriau. Universitete apie tai apskritai negali būti nė kalbos. Jis turi savo kultūrinę erdvę, kurioje tokių dalykų niekas neeskaluotų ir nepakęstų.

Užsidaryti neįmanoma

– JK studijuoja nemažai lietuvių. Kokios jų perspektyvos ramiai baigti studijas, savo karjerą ir gyvenimą sieti su šia šalimi?

– Manau, tokios galimybės yra visiškai realios. Vilniuje susitikome su mūsų universiteto alumnais. Jie mato didelę mokymosi užsienyje vertę. Iš tiesų, kaip šiais laikais gali būti geras, kvalifikuotas specialistu užsidaręs savo kabinete? Tai neįmanoma.

JK su šeima gyvename 20 metų. Matau didelius pasikeitimus. Baigę studijas žmonės grįžta į Lietuvą, prisitaiko. Džiugu, kad mūsų šalys vis glaudžiau susilieja viena su kita. Labai smagu, kad užsienyje mokslus baigę lietuviai laukiami tėvynėje.

Didžiosios Britanijos aukštojo mokslo sistema, universitetai nebus uždaryti studentams iš užsienio. Tai neįmanoma. Šiais laikais negalima nutraukti mokslo ryšių su Europa.

– JK universitetuose dirba nemažai lietuvių mokslininkų. Kaip vertinate tolesnes savo perspektyvas dirbti šioje valstybėje?

– Vertinu labai gerai. Be to, matau ir dideles galimybes toliau aktyviai bendradarbiauti mokslo srityje. Šiemet buvau pakviesta vertinti geriausias nacionalines disertacijas. Buvo džiugu skaityti mokslo darbus, jie – puikūs. Disertacijos parašytos Lietuvoje, tačiau bendradarbiaujant su užsienio kolegomis. Kad būtų galima parašyti gerą darbą, neišvengiamai reikia bendradarbiauti.

Aukštasis mokslas keičiasi

– Kodėl lietuviai renkasi studijas JK?

– Pavyzdžiui, mudu su vyru išvažiavome į Didžiąją Britaniją, nes patiko ir iki šiol patinka šios šalies universitetų sistema. Niekas nepaneigs pasirinkimo galimybių – JK labai daug universitetų. Didžioji Britanija patraukli ir dėl anglų kalbos, kurią daugelis lietuvių mokosi mokyklose.

Ne mažiau svarbios ir senos šios šalies akademinės tradicijos. Be to, Lietuva ir Didžioji Britanija turi kultūrinių bendrumų. Tiek lietuviai, tiek anglai mėgsta teatrą, knygas, madą, nedaug kuo skiriasi mūsų gyvenimo būdas. Pagaliau keliauti santykinai nebrangu. Taip pat reikia nepamiršti, kad Didžiosios Britanijos darbo rinka labai didelė, yra galimybių rinktis. Natūralu, jog visa tai patrauklu.

– Lietuvoje ne vienus metus kalbama apie aukštojo mokslo reformą, tačiau jos iki šiol nepavyko įgyvendinti. Kaip iš šalies atrodo mūsų aukštojo mokslo sistema? Kokių permainų jai reikia?

– Į šį klausimą man sunku atsakyti, nes nežinau, kaip yra dabar. Galiu pasidalyti tik asmenine patirtimi prieš 20 metų. Kai studijavau, mokymo būdai buvo gana didaktiniai – dėstytojai bėrė žinias, o tu vos spėjai rašyti ir bandyti viską atsiminti. Tai nėra blogai, labai mėgau paskaitas. Dabar yra priešingai. Svarbus emocinis mokymas, mokymas bendraujant, atsižvelgiant į studentų suvokimo skirtumus, nevienodas žinias, jų patirtį ir panašiai.

Nežinau, ar sėkmingai šios naujovės diegiamos Lietuvoje. Tačiau tai neišvengiama, visur aukštasis mokslas keičiasi šia linkme.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"