TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Diena su biologijos mokytoja Virginija Jukniene

2014 11 22 6:00
Moksleiviai per pamokas atlieka įvairias užduotis. Asmeninio archyvo nuotraukos

„Diena su mokytoju“ kviečia iš arčiau pažvelgti į mokytojų kasdienį darbą ir sužinoti, kuo gyvena Lietuvos mokyklos.

Suvedus Panevėžio „Minties“ gimnazijos biologijos mokytojos ekspertės Virginijos Juknienės vardą ir pavardę į paieškos sistemą „Google“, pirmas rezultatas – iš šiemet spalį paskelbto konkurso „Mano nerealus mokytojas“. Konkursui atsiųstame laiške viena iš V. Juknienės mokinių rašo: „Virginija Juknienė, mano akimis, pati nerealiausia mokytoja pasaulyje, tam apibūdinti taip sunku rasti tą vienintelį žodį, į kurį tilptų ir dėkingumas, ir pagarba, ir meilė. Ji gali savo šypsena ir optimizmu nuversti kalnus bei pakeisti užsispyrusių jaunų žmonių mintis.“ Apie tokius gražius mokinių žodžius mokytoja Virginija, pasakodama apie savo eilinį trečiadienį, neužsimena. Tačiau iš to, kaip atsiliepia apie savo mokinius, tampa aišku – dirbti mokytojos darbą – jos pašaukimas.

8:00–8:45 val. Pirma pamoka. Į klasę susirenka dvyliktokai, kurie mokosi biologiją A lygiu. „Tik ką pradėjome naują temą „Organizmo valdymas ir koordinacija“. Prieš tai kartojome temą apie ląstelių dalijimosi būdus. Mokiniai skundėsi, kad niekaip neišmoksta mitozės ir mejozės fazių pavadinimų, tad prigalvojome žaidimų, asociacijų, kad būtų lengviau atsiminti“, – pasakoja mokytoja.

8:55–9:40 val. Antra pamoka. Susirenka vienuoliktokai, taip pat A lygis. Pamokos tema – organiniai junginiai gyvuose organizmuose ir moksleivių laukia tiriamasis darbas. „Baltymų struktūroms modeliuoti naudojame karoliukus. Neseniai iš plastilino lipdėme DNR ir RNR. Tai padeda mokiniams suprasti molekulių sandarą. Pamokose dažnai pasitelkiu ir kompiuterį. Yra nuostabių programų, skirtų mokytis įvairioms biologijos temoms. Per pamokas naudojame ir lietuviškas, ir angliškas“, – dėsto V. Juknienė. Ji atkreipia dėmesį į dar kelias naujoves – interaktyvią mokytojo lentą ir vienviečius mokinių suolus: „Juokais vadinu juos „komunikabiliais“ suolais. Mokiniai gali išsidėstyti taip, kaip jiems patogiau, sudaryti grupeles.“

Panevėžio "Minties" gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė Virginija Juknienė.

9:50–10:35 val. Trečia pamoka. Vienuoliktokams prasideda modulio „Citologija“ pamoka. Klasėje 24 mokiniai, kurie pasirinko gilinti savo žinias apie ląstelės sandarą ir joje vykstančius procesus. V. Juknienė papasakoja, kad neseniai klasėje mokiniai pro mikroskopą stebėjo augalinę ir gyvulinę ląsteles. „Mikropreparatams paruošti naudojame natūralias priemones. Mūsų pagrindinis laboratorinis augalas Begonia boweri, jo lapus labai patogu pjaustyti“, – juokiasi pašnekovė.

Dabar jaunuoliai poromis vėl dirba prie mikroskopų. „Anksčiau turėjome paprastesnius mikroskopus, o dabar Europos Sąjungos finansuoto projekto „Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas“ lėšomis įsigijome [JA1] [P2] šviesinius. Tokius naudoja tikrose laboratorijose“, – komentuoja V. Juknienė. Atlikę darbą mokiniai turi jį nufotografuoti ir atsiųsti mokytojai į elektroninį dienyną. Mokytoja teigia, kad elektroninis dienynas padeda ne tik klasėje, bet ir ruošiant namų darbus.

Kalbėdama apie didžiausius pokyčius mokykloje, V. Juknienė pripažįsta, kad labai pasikeitė biologijos ugdymo programa. "Kartais mokiniams parodau senesnes užduotis ir jie sako: „Kaip lengva!” Dabartinės užduotys reikalauja sugebėjimo spręsti problemas, numatyti rezultatus, analizuoti, argumentuoti. Mokytojams svarbiausia atrasti būdus, kaip šiuos gebėjimus ugdyti. Dar kartą grįžtame prie to, kad reikia iš naujo galvoti, kaip vaikams mokytis, o mokytojams – mokyti. Todėl nemėgstu lyginti kartų. Šiuolaikiniai vaikai nei blogesni, nei geresni. Be to, anksčiau sąlygos ir mokymosi priemonės buvo visai kitokios. Labai daug ką pakeitė informacinės priemonės, naudojamos pamokose", - aiškina biologijos mokytoja.

10:55–11:40 val. Ketvirta pamoka. Ateina kita vienuoliktokų klasė ir V. Juknienė prisipažįsta, kad jai vienodų pamokų nebūna: „Tema gali būti ta pati, bet ateina kiti mokiniai, ir viskas pasikeičia. Vieniems ilgiau pasakoji apie vieną dalyką, kitiems duodi daugiau praktinių užduočių.“

Ilgoji pertrauka. V. Juknienė eina į mokyklos valgyklą, čia su kolegomis – fizikos, chemijos ir biologijos mokytojomis aptaria svarbiausius reikalus ir pasiskirsto darbus. „Štai prieš kelias savaites su vienuoliktokais ir dvyliktokais važiavau į Kauną aplankyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus. Išgirdome paskaitą apie mediko specialybę, apžiūrėjome muziejaus eksponatus. Ši ekskursija jau tapo tradicinė, tačiau kasmet atsiranda nemažai darbo ją organizuojant. Tad tokius dalykus labai patogu aptarti per pertrauką", - sako V. Juknienė.

12:00–12:45 val. Penkta pamoka. Klasėje pamokai pradeda ruoštis dvyliktokai, pasirinkę mokytis biologiją A lygiu. Daug su savo mokiniais bendraujanti mokytoja sako, kad ne visus vilioja medicinos mokslai: „Kai kas galvoja apie studijas Kauno ir Vilniaus kolegijose. Norėtų būti sveikatos darbuotojais. Kiti planuoja tapti ekologais, aplinkosaugininkais.“

13:00–13:45 val. Šešta pamoka. Į klasę susirenka jauniausi V. Juknienės mokiniai – devintokai. „Subėga po kūno kultūros pamokos, būna įsiaudrinę, todėl iš pradžių bandome nurimti. Į mūsų gimnaziją vaikai ateina nuo 9-os klasės, tad pačioje pradžioje dėl visko susitariame. Dėl vertinimo tariamės ypač demokratiškai ir ilgai. Kartais užtrunka net dvi pamokas, kol viską aptariame ir suderiname", - pasakoja mokytoja.

Kokį vaidmenį, V. Juknienės nuomone, šiuolaikiniame ugdymo procese vaidina vertinimas ir pažymys? Mokytoja atsako, kad pažymys vis dar svarbus: „Kai žmogus jaučia atsakomybę atsiskaityti, atsiranda motyvacija. Juk suaugę žmonės taip pat turi atsiskaityti už darbus. Ne kiekvieną darbą darome savo malonumui. Prie to reikia įprasti dar mokykloje.“

Šeštoji pamoka – šiandien paskutinė ir ruošdamasi namo V. Juknienė svarsto, kad nors pažymio svarba išlieka, nemažai naujovių atsirado pačiame vertinimo procese: „Dabar kiekviena užduotis turi tam tikrą taškų sumą ir rinkdami šiuos taškus mokinai gauna pažymius. Kontrolinius darbus taisome drauge, mokiniai iškart mato, kiek kokia užduotis verta ir kur padarė klaidų. Pavyzdžiui, visas užduotis išsprendus teisingai, galima surinkti 20 taškų. Jeigu surenka 19 taškų, taip pat yra galimybė gauti geriausią įvertinimą. Taip jie patys skaičiuoja, vertina, dalyvauja procese. Rodos, smulkmena, bet tai padeda prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi.“

. . .

Lietuvos mokyklose – per 40 tūkst. modernių mokymosi priemonių

Europos Sąjungos lėšomis finansuoto projekto „Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas“ metu į mokyklas visoje šalyje atkeliavo daugiau nei 40 tūkst. naujų priemonių, reikalingų pažangiam ugdymo procesui.

Įgyvendinant projektą modernizuota per 6 tūkst. mokytojų darbo vietų, mokyklos aprūpintos beveik 2 tūkst. projektorių, įsigyta interaktyvių mokytojo lentų bei kitų mokymosi priemonių. Trejus metus trukęs projektas „Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas“ finansuotas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Užs.V-2459

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"