TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Dievo planas austrui įsikurti Lietuvoje

2016 04 06 6:00
Mokslininkų šeima su vaikais Giedre, Petru, Marija ir Juozapu prie kalnų ežero Štirijoje, Austrijoje per atostogas pernai. Asmeninio albumo nuotraukos

Iš Austrijos sostinės Vienos kilęs fizikas teoretikas dr. Thomas Gajdosikas jau daugiau nei dešimt metų gyvena ir dirba Vilniuje. Su žmona Indre, socialinių mokslų daktare, augina penkis vaikus ir stengiasi šeimoje puoselėti katalikiškas vertybes.

Lietuvoje daug kalbama apie mokslininkų susigrąžinimą iš užsienio ar užsieniečių pritraukimą į Lietuvą. Dr. Th. Gajdosikas 2003 vasarą atvyko gyventi į mūsų šalį, nes žmona dr. I. Gajdosikienė po doktorantūros studijų Alabamos universitete JAV norėjo grįžti į gimtinę.

„Toks buvo Dievo planas, – šypsojosi fizikas. – Sulaukiau darbo pasiūlymo jau po mėnesio, kai su žmona buvome nusprendę bent pusę metų skirti jo paieškoms Lietuvoje.“

Dabar dr. Th. Gajdosikas – Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedros docentas. Dr. I. Gajdosikienė dirba VU Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedroje. Šeimoje auga penki vaikai: trylikametis Jonas, dešimtmetė Marija, Petrui šią gegužę bus aštuoneri, Juozapas – penkerių, o Giedrė – dvejų metų. Su tėvu jie kalba vokiškai, su mama – lietuviškai. Tėvai tarpusavyje bendrauja angliškai, nors dr. Th. Gajdosikas jau yra pramokęs ir lietuviškai.

Fizikas teoretikas dr. Thomas Gajdosikas neabejoja, kad Lietuvai reikia naujų mokslo sričių.Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Iš dalelių fizikos

Kaip pasakojo mokslininkas, Vienos technikos universitete jis baigė teorinės fizikos studijas, tačiau magistro darbas buvo labai glaudžiai susijęs su matematika. Tokie matematiniai teorinės fizikos darbai labai reti. Buvo įdomu suprasti Standartinio dalelių modelio matematinį pagrindą. Per doktorantūros studijas Didelių energijų fizikos institute Vienoje fizikas teoretikas norėjo labiau susieti savo darbą su eksperimentine fizika, kad būtų galima prognozuoti arba bent jau paaiškinti dalelių detektoriuose matomus rezultatus. Tyrinėjo supersimetrijos teoriją, tarpusavyje tam tikru būdu susijusias dvi gamtoje egzistuojančias labai skirtingas elementariųjų dalelių grupes: bozonus ir fermionus, prisidėjo prie mėginimų matematiškai paaiškinti, kodėl Visatoje yra daugiau medžiagos nei antimedžiagos.

Lietuvoje niekas nedirba supersimetrijos – bozonų ir fermionų sąsajų – srityje. Todėl dr. Th. Gajdosikas Fizikos institute tęsė savo tyrimus bendradarbiaudamas su buvusiais kolegomis, pasklidusiais visoje Europoje ir pasaulyje. Po kelerių metų VU Teorinės fizikos katedros vedėjas prof. Leonas Valkūnas pasiūlė mokslininkui dėstyti studentams kvantinę lauko teoriją, plačiausiai taikomą elementariųjų dalelių fizikoje, apimančioje ir Standartinį dalelių modelį.

Dabar dr. Th. Gajdosikas dėsto bakalauro studentams laisvai pasirenkamą kursą apie elementariąsias daleles kaip įvadą į dalelių fiziką: kokių dalelių yra, kaip jos buvo atrastos ir kuo viena nuo kitos skiriasi. Magistrantūros studentams – fizikinės kosmologijos kursą, privalomą teorinės fizikos krypties magistrantams. Pasakoja Visatos istoriją nuo Didžiojo sprogimo iki žvaigždžių susiformavimo, jau astronomų srities. Kartu aiškina Visatos kilmę, Didžiojo sprogimo teoriją, Alberto Einsteino bendrąją reliatyvumo teoriją. Magistrantams taip pat dėstomas laisvai pasirenkamas moderniosios teorinės fizikos kursas.

Petras, Marija, Giedrė, Juozapas pernai šeimai lankantis Florencijoje.

Šiek tiek pasikeitė ir dr. Th. Gajdosiko moksliniai interesai dirbant Lietuvoje – nuo domėjimosi supersimetrija prie kur kas mažesnių, labiau specializuotų Standartinio dalelių modelio pataisų. Jos susijusios su neutrinų fizika. Mėginama paaiškinti, kodėl labai lengvi neutrinai, palyginti su kitomis dalelėmis, vis dėlto turi masę. Kartu su mokslininku šioje srityje dirba vienas bakalauro studentas, vienas magistrantas ir du doktorantai.

Daugiau naujų dalykų

Du magistrantai dar anksčiau buvo susidomėję ir supersimetrija, įsitraukę į dr. Th. Gajdosiko vadovaujamus tyrimus. Tačiau išvykę studijuoti doktorantūros į Jungtinę Karalystę, susidomėjo stygų teorija, o grįžę ėmėsi verslo.

Mokslininkas apgailestavo, kad sunku sudaryti grupę, nes teorinės fizikos bakalauro ir magistro studentams Lietuvoje nėra dėstoma tokių dalykų, kurių reikia šios srities tiriamajam darbui. Jei Lietuva nori tapti Europos branduolinių tyrimų centro CERN nare ir turėti naudos iš tos narystės, reikėtų, dr. Th. Gajdosiko įsitikinimu, ir studentams pasiūlyti daugiau naujų dalykų, o ne tikėtis, kad žmonės patys visko išmoks ir galės sėkmingai bendradarbiauti CERN moksliniuose tyrimuose.

Thomas Gajdosikas su vaikais: Petru (kairėje), Marija, Jonu, Giedre ir Juozapu pernai Venecijoje.

Pavyzdžiui, per bakalauro studijas reikėtų kur kas stipresnio matematikos kurso. Daugelis teorinę fiziką pasirinkusių studentų skundžiasi, kad jų matematinio išsilavinimo nepakanka, ir patys turi kokiu nors būdu mokytis. Dr. Th. Gajdosikas svarstė, kad galbūt per anksti prasideda specializacija, todėl studentai negauna matematikos pagrindų. Taip pat stipresnis turėtų būti teorinės fizikos, teorinės mechanikos pagrindų supratimas, kad studentai pajustų, kad gali išmokti, ir tai, ką išmoksta, yra naudinga. Kai specializacija prasideda taip anksti, studentams nepasiūloma užtektinai bendresnių dalykų. Kam organizuoti tokius kursus, jei įdomu tik keliems studentams?!

Dr. Th. Gajdosikas dėsto anglų kalba, į jo paskaitas ateina studentai, pajėgūs klausytis paskaitų angliškai. Tiems, kurie nori išmokti, mokslininkas negaili laiko ir gerai parengia tolesnėms studijoms dalelių fizikos srityje.

„Laikui bėgant, atsiras daugiau dalelių fizikos specialistų Lietuvoje, – neabejojo dr. Th Gajdosikas. – Bent politiniu atžvilgiu yra palaikymas. Lietuva nori judėti ta kryptimi, siekia CERN narystės. O mokslo požiūriu reikia žmonių, laiko ir pastangų, kad judėtume ta kryptimi. Kursis grupės ir bus vykdomi dalelių fizikos tyrimai. Su dalelių fizika susijęs ir duomenų apdorojimas, ir geresnis eksperimentinių detektorių supratimas. Lietuvoje yra daug žmonių, susidomėjusių šiomis sritimis ir norinčių dirbti mokslinį darbą, bet viskam reikia laiko.“

VU dabar prisidėjo prie CERN iniciatyvos tobulinti Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) detektorių panaudojant naują technologiją. Tačiau į darbą įsitraukė, kaip atkreipė dėmesį mokslininkas, informacinių technologijų specialistų, matematikų, o ne fizikų grupė. Nors būtų gerai, kad ir fizikai eksperimentininkai galėtų prisidėti tobulinant detektorių. Jei būtų gerai parengtų studentų, jiems atsirastų galimybių gauti CERN finansavimą ten atlikti tyrimus ir net rašyti daktaro disertacijas.

Thomas Gajdosikas su žmona Indre, dukrele Marija ir sūnumi Jonu ant pečių Tuskalūzoje, Alabamos valstijoje, JAV, 2005 metais, kai Indrė Gajdasokienė gynėsi daktaro disertaciją.

Daug studentų sutraukia šiemet eksperimentinės fizikos specialisto dr. Christopho Schaeferio iš CERN skaitomos paskaitos apie dalelių detektorius. Po jų kyla nemažai klausimų, taip pat ir iš teorinės fizikos. Nors literatūros gausu, patiems studentams nėra lengva rasti atsakymus, ir jiems padeda išsiaiškinti dr. Th. Gajdosikas. Taip didėja ir susidomėjimas dalelių fizika.

Įveikiant inerciją

„Nežinau, ar mokslininkai iš užsienio važiuotų į Lietuvą dirbti tokioje srityje kaip mano, nes įdirbis yra gana ribotas, – svarstė dr. Th. Gajdosikas. – Suprasčiau, kad norėtų atvykti dirbti, pavyzdžiui, lazerių fizikos ar kitose srityse, kuriose Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių. Kitas klausimas, ar tų sričių mokslininkai priimtų atvykėlius išskėstomis rankomis. Matau pavyzdžių ir tarp savo kolegų lietuvių, kurie stengiasi grįžti į Lietuvą. Dažniausiai norima, kad atvykėlis atsivežtų ir finansavimą. Jei ne – grįši vėliau, daugiau išmokęs ir labiau pasisekus. Norima stipraus lyderio, kuris iš karto pradėtų kurti savo grupę, turėtų ne tik mokslinių, bet ir vadybinių gebėjimų. Tačiau kiek galima reikalauti iš tų žmonių?!“

Indrė Gajdosikienė su dukrele Giedre Florencijoje 2015 metais per šeimos atostogas Italijoje.

Taip Lietuvoje gali neatsirasti naujų mokslo sričių, nes mokslinių tyrimų grupę įkurti nėra taip lengva. Susidaro, pasak mokslininko, tarsi užburtas ratas. Universitetuose dėstoma tai, kas bus reikalinga dirbant jau esamose mokslinėse grupėse. Studentai neišmoksta naujų dalykų, kurie nesusiję su Lietuvoje atliekamais tyrimais, ir tai dar labiau apsunkina naujų sričių atsiradimą šalyje.

Didelės galimybės siejamos su naujųjų mokslo centrų, tokių kaip Jungtinis gyvybės mokslų centras ar Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras, atidarymu bei naryste CERN. Dr. Th. Gajdosiko manymu, tokiose struktūrose tikrai gali atsirasti naujų krypčių, tačiau dažnai per menkai įvertinama socialinė inercija. Ar institucijos nori keistis ir įsileisti naujų krypčių?! Universitetų vadovybei reikės labai stengtis tą inerciją įveikti, kad būtų sudarytos geros sąlygos ir tiems mokslininkams, kurie dabar, pavyzdžiui, negauna europinio finansavimo, tačiau pradeda naują sritį. Kad jie būtų integruoti į mokslininkų bendruomenę ir galėtų dirbti gaudami vietinį finansavimą. Nors ir nėra lengva atskirti tuos, kurie tikrai nori ir gali plėtoti naują sritį bei prisidėti prie pačios mokslo bendruomenės augimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"