TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Dievų buveinėje – šimtai rododendrų

2013 06 03 16:34
Ši amerikinių rododendrų rūšis Lietuvoje auginama bene seniausiai. Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotraukos

Prieš metus vartus atvėręs japoniškas sodas šiuo metu, kai jame žydi rododendrai, - bene lankomiausias Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sodo kampelis.

Rododendrai sodo pušyne buvo pasodinti prieš 15 metų, kai dar tik sklandė mintys apie japoniško sodo įveisimą. Sodo kūrimo darbai užtruko 10 metų. Per tą laiką rododendrai gerokai išvešėjo, dabar siekia ir 2-3 metrų aukštį. Kaip pasakojo botanikos sodo skyriaus vedėjas, biomedicinos mokslų daktaras Darius Ryliškis, vieta pušyne pasirinkta neatsitiktinai, šie krūmai mėgsta dalinį pavėsį. “Jie čia daug geriau jaučiasi, nei kai juos auginome saulėtoje vietoje”, - pasakojo jis. Šitą jų savybę turėtų įsiminti sodininkai mėgėjai. Lietuvoje nuo seno auginami ir plačiai paplitę amerikiniai bei Smirnovo rododendrai. Vilniečiai juos prisimena iš Sereikiškių parko. Japoniškame sode galima išvysti ir niekur Lietuvoje nematytų rūšių. Nežinodamas gal net ir rododendru nepavadintum.

Šalia lietuviškų riedulių

“Veislių įvairovė į Lietuvą atėjo atsivėrus sienoms, po nepriklausomybės paskelbimo. Iki tol žinojome nedaug rūšių. Kai kurios mums žinomos ir matytos buvo išvestos Rygoje, - pasakojo D.Ryliškis. - Dabar mūsų japoniškame sode auga apie 400 jų rūšių. Pasaulyje yra apie 1000 rūšių. O kiek yra jų veislių, tai gal net suskaičiuoti neįmanoma. Kasmet išvedama vis naujų. Pavyzdžiui, aš lankiausi viename botanikos sode, kuris turėjo sukaupęs kelis tūkstančius rododendrų veislių.”

Japoniškame sode žydintys krūmai gražiai dera su įvairaus dydžio akmenimis. Tai bene svarbiausias japoniškų sodų akcentas. Japonai nuo seno uolų apsuptas vietas laikė dievų buveine. Tikėdamiesi tokį kampelį susikurti arčiau namų, įsirengdavo tokio tipo sodus. Į Kairėnus 500 tonų riedulių buvo suvežta iš visos Lietuvos, kai kurie atboginti net iš Puntuko apylinkių.

Pasiekia medžių aukštį

Lietuvoje tinkamai prižiūrimi rododendrai užauga iki 3 metrų aukščio, šiltesniuose kraštuose jie dar labiau stulbina išsikeroję iki 4 metrų aukščio. “Pasaulyje yra vietų, kur jie pasiekia 30 metrų aukštį, galima sakyti, tampa medžiais. Lietuvoje tokie neauga”, - pasakojo D.Ryliškis. Tačiau grožio pakanka ir vaikštant tarp lietuviško aukščio įvairiomis spalvomis ir atspalviais plazdančių žiedų. Vargu, ar turintys sodus, sodybas gali lengvai atsispirti tokiam grožiui ir nepabandyti jų auginti.

Pasiteiravus, ar rododendrai kaprizingas augalas, ar paprasta mėgėjui juos prižiūrėti savo sode, D.Ryliškis teigė, kad tai gana reiklus augalas. “Pirmiausia, jiems reikia rūgščios durpės. Įveisdami japonišką sodą mes pakeitėme visą dirvožemį, - pasakojo jis. – Kaip jau minėjau, reikia ir lengvo pavėsio. Sodą įkurdinome pušyne. Ir dar būtina tręšti specialiomis trąšomis.”

Pasak specialisto, gamtoje rododendrai sau reikalingas medžiagas gauna sudarydami mikorizę su dirvožemio grybais (panašiai, kaip valgomi grybai sudaro mikorizę su miško medžiais). Simbiotiniai grybai iš dirvožemio padeda rododendrams pasisavinti būtinas medžiagas. Tada jie ir pražysta nuostabaus grožio ir įspūdingo dydžio žiedais. Kartais taip apsipila, kad lapų nesimato.

O nusiperkame rododendrų sodinukus be tų simbiotinių grybų. “Jei pasodinsim kad ir į tinkamą dirvožemį, į rūgščią durpę, bet nebus tų reikalingų simbiotinių grybų, rododendrai nežydės ir nedžiugins. Tad trąšos ir atstoja tų grybų trūkumą”, - teigė botanikos specialistas.

Azalijų neliko?

Dar viena įdomi detalė: augalai, kuriuos mes anksčiau vadinome azalijomis, dabar jau vadinasi taip pat rododendrais, mat priklauso tai pačiai rododendro genčiai, azalijų pogenčiai. Tad norėdami nesusipainioti žiedų gausybėje, visus, kurie žydi japoniškame sode, galima vadinti rododendrais.

“Mokslininkai dažnai augalus pervadina. Azalija pavadinta rododendru pries 30 metų, o mūsų raistuose natūraliai augantis pelkinis gailis prieš trejus metus tapo plaukuotuoju rododendru”, - teigė D.Ryliškis. Jis irgi tos pačios erikinių šeimos augalas, kaip ir rododendrai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"