Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
MOKSLAS IR IT

Dr. Eugenijui Šimoliūnui – išskirtinė proga susitikti su beveik 30 Nobelio premijos laureatų

 
Eugenijus Šimoliūnas. Asmeninio albumo nuotrauka

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biochemijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Eugenijus Šimoliūnas vienintelis atstovavo Lietuvai 67-ajame Nobelio premijos laureatų susitikime Lindau mieste (Vokietija). Į jį atvyko 28 mokslininkai, gavę šį prestižinį apdovanojimą. Absoliuti dauguma pelnė Nobelio chemijos premiją.

Birželio pabaigoje daktaro disertaciją apgynęs jaunasis biochemikas džiaugiasi grįžęs tik su pačiais geriausiais įspūdžiais: „Nors jaunųjų mokslininkų skaičius buvo nemažas, tačiau galimybių pabendrauti su mokslo „dievukais“ turėjau gana daug.“

– Kokios šio renginio ištakos?

– Nobelio premijos laureatų susitikimas Lindau mieste pirmą kartą surengtas 1951 metais siekiant atkurti Antrojo pasaulinio karo metais nutrūkusius Vokietijos ir likusio pasaulio mokslininkų santykius. Po sėkmingo pirmojo renginio susitikimus nuspręsta organizuoti kasmet. Šis Lindau Nobelio premijos laureatų susitikimas su gabiausiais jaunaisiais mokslininkais iš viso pasaulio buvo jau 67-asis.

– Kaip buvote atrinktas į Lindau Nobelio premijos laureatų susitikimą?

– Nors galimybę teikti kandidatūrą turi visi jaunieji mokslininkai ir tyrėjai iki 35 metų, daugumą pretendentų Lindau Nobelio premijos laureatų tarybai pasiūlo viso pasaulio akademiniai partneriai. Mūsų šalyje tai būtų Lietuvos mokslų akademija. Tiksliai nežinau, kiek kandidatūrų buvo pateikta iš Lietuvos, tačiau bendras pretendentų skaičius siekė daugiau nei 1000. Iš jų atrinkta 420 jaunųjų mokslininkų.

– Kaip manote, kodėl buvote pasirinktas? Ar tarp dalyvių sutikote lietuvių?

– Manau, esminiu kriterijumi tapo disertacijos rengimo metu paskelbtas gausus ir aukštos kokybės mokslinių straipsnių, pranešimų tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose skaičius. Tai, mano manymu, ir yra tikrasis mokslininko darbo bei rezultatų atspindys. Šiame renginyje buvau vienintelis jaunasis mokslininkas, atstovaujantis Lietuvai, nors sutikau ir dar vieną lietuvę, tačiau šiuo metu ji tyrimus atlieka Vokietijoje.

– Kas paskatino užpildyti paraišką? Ar tikėjotės, kad pasiseks?

– Užpildyti paraišką paskatino VU GMC Biochemijos instituto vadovas dr. Kastis Krikštopaitis. Tiesą pasakius, tikrai tikėjausi, kad dalyvausiu šiame renginyje. Priešingu atveju net neverta ko nors imtis (šypteli).

– Su kokiais įspūdžiais grįžote iš šio pasaulinio lygio mokslininkų sambūrio?

– Tik su pačiais geriausiais. Šešias dienas vykusiame intensyviame, tačiau išties įdomiame renginyje teko išgirsti net 28 Nobelio premijos laureatų pranešimus. Nors jaunųjų mokslininkų skaičius taip pat buvo nemažas, tačiau galimybių pabendrauti su mokslo „dievukais“ turėjome gana daug: po pietų vykdavo diskusijos su tą dieną pranešimus skaičiusiais mokslininkais, tad kalbėtis su Nobelio premijos laureatais galėjome tiek per pertraukas, tiek vakarais.

– Kas paliko didžiausią įspūdį?

– Visų pirma aukštas renginio lygis. Atidaryme grojo Vienos simfoninio orkestro muzikantai, Nobelio premijos laureatai pranešimus skaitė nuostabiame Lindau teatre, jų kokybe nuolat rūpinosi garso ir vaizdo operatoriai, vyko ir tiesioginė vaizdo transliacija, o šis buvo rodomas net trijuose ekranuose. Sulaukta nemažai žurnalistų. Renginio vietą nuolat akylai saugojo policijos ir apsaugos pareigūnai. Buvo išties keista ir kartu ypač malonu suvokti, kad esi su pačiais garsiausiais ir daugiausia pasiekusiais pasaulio mokslininkais. Kita vertus, įspūdį paliko ir puikus šių iškilių asmenybių humoro jausmas, paprastas bendravimas su jaunaisiais mokslininkais ir didžiulis noras jiems padėti, perduoti žinias.

– Kas buvo įdomiausia, aktualiausia? Ar teko pabendrauti su tais Nobelio premijos laureatais, kurie dirba Jūsų srityje?

– Mano tyrimų sričiai artimiausia ir man įdomiausia buvo praeitų metų Nobelio chemijos premijos laureato Bernardo Feringos paskaita apie molekulinių mašinų konstravimą. Ypač įdomi buvo ir šio laureato diskusija su jaunaisiais mokslininkais. Džiaugiuosi, kad galėjau asmeniškai pabendrauti su šiuo šiltu, labai paprastu žmogumi. Taip pat labai patiko ir Peterio Agre, Mario Molina, Ados Yonath bei daugelio kitų pranešimai, diskusijos. Nors minėtų mokslininkų tyrimų sritys tiesiogiai nesusijusios su maniškėmis, tačiau buvo išties įdomu sužinoti apie šių žmonių asmeninį gyvenimą, sėkmes ir nesėkmes, išgirsti, kaip jie pradėjo, tęsė savo darbus ir ką vis dėlto reikia daryti, norint pasiekti išsvajotąją Nobelio premiją. Nors daugelis suvokiame, kad viskas priklauso nuo mūsų pačių, tačiau paskatinimai ir patarimai iš pačių geriausiųjų įkvepia, suteikia daugiau pasitikėjimo savimi.

– Gal galite pristatyti savo mokslinių interesų sritį, atliekamus tyrimus, jų perspektyvą?

– Nuo pat bakalauro studijų domėjausi bakterijas infekuojančiais virusais – bakteriofagais. Pirmųjų darbų metu tyrėme bakteriofagų ir jų ląstelių šeimininkių sąveiką pelių virškinamajame trakte, vėliau atlikome naujų bakteriofagų izoliavimą ir charakterizavimą. Pagrindinis doktorantūros tikslas buvo panaudoti bakteriofagų struktūrinius baltymus savitvarkių nanostruktūrų surinkimui. Tai išties įdomi ir perspektyvi tyrimų sritis: pastaruoju metu susidomėjimas įvairių biomolekulių panaudojimu konstruojant nanostruktūras išties didžiulis. Tokios nanostruktūros gali būti naudojamos medicinoje (kaip vaizdinimo priemonės ligų diagnostikoje, kuriant vakcinas ar genų / vaistų pernašos sistemas, audinių inžinerijoje), nanobiotechnologijoje (diagnostinėje kontrolėje, kuriant biosensorius ar nanoreaktorius), taip pat bioenergetikoje (kaip duomenų saugyklos ir baterijų elektrodai, šviesos elementai, biokatalizatoriai ir pan.). Nors iki šiol gauti rezultatai dar neturi konkrečios praktinės reikšmės, manau, kad pirmasis svarbus žingsnis žengtas.

– Birželio pabaigoje apgynėte daktaro disertaciją „Bakteriofagų struktūrinių baltymų panaudojimas savitvarkių nanostruktūrų surinkimui“. Ar ketinate tęsti tyrimus VU Gyvybės mokslų centre?

– Pirmiausia reikia baigti rengti keletą publikacijų disertacijos metu gautų rezultatų pagrindu. Taip pat vykdome kelis Lietuvos mokslo tarybos finansuojamus projektus, todėl bent jau artimiausiu metu ketinu ir toliau čia dirbti. Nors konkrečių planų dar neturiu, tačiau norėčiau podoktorantūros stažuotei išvažiuoti į užsienį. Tokia patirtis, mano manymu, būtina siekiant visapusiškai tobulėti ir sėkmingai tęsti mokslinius darbus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"