TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Draustiniui saugoti pirks kalnų avinus

2013 07 30 6:00
LŽ archyvo nuotraukos

Jau šių metų pabaigoje arba 2014-ųjų pradžioje Žemaitijoje, Salantų regioniniame parke, turėtų apsigyventi lietuvių akims itin egzotiški kalnų avinai, vadinami muflonais.

20 įspūdingo dydžio riestais ragais pasipuošusių gyvūnų bus paleisti 40 hektarų teritorijoje unikaliame Šauklių kraštovaizdžio draustinyje, saugomame kadagyne-riedulyne. Čia reliktinis gamtovaizdis primena Sibiro tundrą. Tai būtų didžiausia Lietuvoje muflonų banda, gyvenanti laukinėmis sąlygomis aptvare.

Pirmieji muflonai krito

Regis, Lietuvoje jau tampa madinga saugomoms teritorijoms prižiūrėti į pagalbą pasitelkti ne techniką, o pačius gyvūnus.

Anot Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, Vakarų Europoje gyvūnus naudoti kaip natūralios gamtos išsaugojimo priemonę jau seniai įprasta.

„Tik mūsų šalyje tai dar naujiena. Tiesiog žmonėms nustojus ūkininkauti vertingos teritorijos pradeda nykti, užželti krūmais ir medžiais. Jų kasmet kirsti neapsimoka, todėl į pagalbą pasitelkiami kanopiniai gyvūnai. Pavyzdžiui, Latvijoje prie Papės ežero ganosi avijaučiai ir laukiniai arkliai“, - LŽ sakė aplinkosaugininkė.

Pajūrio regioniniame parke unikalias pievas, kad neapaugtų krūmynais, saugo lietuviškų veislių avys, Žuvinto rezervate pelkėmis mauroja įspūdingo stoto Herefordo karvės. Avis ir ožkas pamario palvėse norima įveisti ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Nuo jų bando neatsilikti ir Skuodo bei Kretingos rajonų teritorijose esantis Salantų regioninis parkas (SRP). Į pagalbą saugant didžiausią Lietuvoje kadagyną ir unikalų riedulyną bus pasitelkti muflonai. Pasak SRP direktoriaus Modesto Šečkaus, projektas pradėtas įgyvendinti pernai ir bus baigtas 2016 metais, o 20 muflonų banda į draustinį atkeliauti galėtų jau šių metų pabaigoje.

Įdomu tai, kad aštuntajame dešimtmetyje muflonus jau bandyta apgyvendinti Lietuvoje, Kaišiadorių ir Alytaus rajonuose, tačiau anuomet projektas patyrė fiasko. Muflonų aklimatizavimas Lietuvoje vyko labai sunkiai. Laisvėje gyvenančius žvėris išpjovė vilkai ir valkataujantys šunys, iš aptvarų pabėgę muflonai žuvo.

Tačiau, pasak SRP vyr. ekologės Astos Bagočienės, toks likimas būsimųjų Šauklių riedulyno gyventojų neturėtų ištikti. „Pirma, anuomet vilkų buvo gerokai daugiau, o mūsų rajone jų labai mažai. Kitas dalykas – tai palyginti prastos sovietmečiu naudotos tvoros, kurios, matyt, gyvūnams buvo lengvai įveikiamos. Mes aptversime aukšta tinkline tvora, kuri dar bus giliau įkasta į žemę, kad lapės ir kiti gyvūnai nesiraustų. Kiek man žinoma, muflonai yra sėkmingai auginami Lietuvoje, tačiau žemės ūkiuose arba zoologijos soduose. Laukinėje gamtoje muflonų banda būtų apgyvendinta pirmą kartą po kelių dešimtmečių“, - LŽ pasakojo biologė.

Draustinio apsaugos projektas įgyvendinamas daugiausia Europos Sąjungos lėšomis. Šiuo metu skaičiuojama, kad vieno muflono kaina siekia apie 1,5 tūkst. litų, tačiau galutinės pirkimo sąlygos paaiškės po atviro konkurso.

Šauklių kadagyną-riedulyną Žemaitijoje ketinama atgabenti visą bandą šių muflonų.

Grožėsimės patinų kautynėmis

Apgyvendinti muflonai Šauklių riedulyne-kadagyne turėtų tapti ne tik draustinio gamtovaizdžio apsaugos priemone, bet ir smagiu reginiu lankytojams.

„Muflonų apgyvendinimas susijęs su riedulyno-kadagyno priežiūra, nes liovusis ganyti galvijus teritorija ima apželti krūmais ir sumedėjusiais augalais, nyksta jos vertingasis vaizdas. Kreipėmės į vietos žmones ir klausėme, ar jie sutiktų ganyti avis riedulyne, jeigu jų parūpintume dykai, tačiau tokių neatsirado. Tad nutarta įsigyti muflonų, kurie riedulyne tikrai gerai jausis. Jie nuės sumedėjusią augmeniją ir šokinėdami per akmenis kanopomis nuspardys juos paslėpusias samanas“, - pasakojo A.Bagočienė.

Tad viena keliamų užduočių riestaragiams kalnų avinams – atidengti Šauklių riedulyno akmenis, kurių draustinyje – daugybė. Nuspardžius samanas gal išryškėtų ir tikrasis riedulyno vaizdas, apie kurį senoliai sukūrė net legendą.

Esą ta didelė akmenų gausybė – švedų kariuomenė, kuri labai seniai užpuolė mūsų kraštą, o pagonių dievai priešų karius pavertė akmenimis.

„Vykdant projektą bus nutiesti nauji pažintiniai takai, išvalyta teritorija, įrengti stebėjimo bokšteliai. Gal iš vieno jų bus galima stebėti nenuoramų muflonų patinų kautynes? Muflonai nuolat aiškinasi savo hierarchinius santykius, susiremia, daužosi ragais, dunksi, vaikosi vienas kitą. Manoma, kad tokios „treniruotės“ net naudingos muflonų ragams, jie nuo smūgių tvirtėja“, - teigė SRP ekologė.

Natūraliai muflonai paplitę Korsikos ir Sardinijos salose, o dirbtinai įveisti daugelyje pasaulio šalių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"