TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Duokite milijardą - aš pamėginsiu

2008 02 13 0:00
R.Valiokas ragina slėnių kūrimą patikėti ekspertams.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Į lietuvį mokslininką, sėkmingai dirbantį modernioje laboratorijoje JAV, kreipėsi profesorius iš Lietuvos dėl vizito - norėtų pasižiūrėti, maždaug kiek ir kokios aparatūros turi. "Kam to reikia?" - klausia nustebęs kolega. "Dideli pinigai ateina."

Šią vos ne anekdotinę istoriją LŽ papasakojo Užsienio lietuvių mokslo forumo vadovas dr. Ramūnas Valiokas. Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtros strategijos grupės narys skeptiškai vertina iniciatorių galimybes kurti Lietuvoje integruotus, mokslo, studijų ir verslo centrus.

Šiemet vasario 1 dieną Vilniaus Saulėtekio ir Santaros, Kauno "Santakos" ir "Nemuno" bei Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtros slėnio Klaipėdoje iniciatoriams įteikti oficialūs kvietimai rengti projektus. 2007 metais Vyriausybė patvirtino Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją. Jų steigimas finansuojamas lėšomis, numatytomis Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje.

"Suomiai, pasiryžę įžengti į biotechnologijų rinką, vadinamuosius biopolius steigė plynoje vietoje ir sukvietė visiškai naujus darbuotojus, specialistus. Pas mus mėginama daryti priešingai - slėnius pritvirtinti prie esančių institutų, universitetų, kurie savo sandara, pajėgumu tebėra Sovietų Sąjungos reliktas, - sakė LŽ pašnekovas. - Mums vizijas rengia žmonės, kurie yra nueinančios sistemos dalis. Sunku rasti analogiją, bet galima būtų palyginti su statoma automobilių gamykla. Kviečiame teikti jos vizijas žmones, kurie važinėjo tik vežimais."

Fizikos instituto Funkcinių nanomedžiagų skyriaus vadovas dr. R.Valiokas prieš kelerius metus grįžo į Lietuvą iš Švedijos. Jis dirbo moderniuose mokslinių tyrimų centruose ne tik Švedijoje, bet ir Vokietijoje, yra susipažinęs su tokiais tarptautinių kompanijų kaip Švedijos ir Didžiosios Britanijos farmacinių tyrimų korporacijos "AstraZeneca" privačiais tyrimų kompleksais ar prieš kelerius metus Suomijoje pastatytais vadinamaisiais biopoliais.

Mokslininkas ir toliau bendradarbiauja su švedais, danais, suomiais. Darbo reikalais jam nuolat tenka lankytis viename didžiausių Europos slėnių Danijoje ir Pietų Švedijoje. Šis didžiulis biomedicinos tyrimų kompleksas buvo įkurtas sutelkus dviejų valstybių stiprius regionus, jungiamus modernios eismo arterijos.

Vienas, du ar penki?

- Su būsimais mokslo slėniais Lietuvoje siejamos didžiulės viltys. Ar jos yra pagrįstos ir ar iš viso mūsų šaliai reikia tokių integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų?

- Lietuvoje nėra mokslui būtinos mokslinių tyrimų infrastruktūros. Dar iš sovietinių laikų paveldėta infrastruktūra jau seniai susidėvėjusi ir kažin ar tada buvo konkurencinga pasaulio mastu. Fragmentiškos investicijos per pastaruosius keliolika metų tiesiog juokingos, palyginti su tuo, kiek reikėtų tokiai moderniai šaliai kaip Lietuva atlikti mokslinius tyrimus. Jie reikalingi tiek universitetams rengti specialistus, tiek mūsų ekonomikai kurti naujus produktus. Kiekviena valstybė, kuri nori varžytis rinkose ne vien pigia darbo jėga ar logistikos pranašumais, reikia kurti savo technologijas, pagrįstas moksliniais tyrimais.

Seniai laukėme galimybės tokią infrastruktūrą susikurti ir milijardas litų - tikrai nemenka investicija. Tinkamai tuos pinigus investavę, turėtume tokią infrastruktūrą, kuri leistų Lietuvoje vykdyti pasaulio ar bent Europos mastu pastebimą mokslinę veiklą, pritrauktų protus ir galbūt kai kurių kompanijų dėmesį.

- Ar penki slėniai nėra per daug tokiai mažai šaliai?

- Yra valstybių, kurias būtų galima pavadinti ištisais mokslinių tyrimų slėniais. Pavyzdžiui, Šveicarijoje kiekviename šios nedidelės šalies regione yra po galingą mokslinių tyrimų, aukštųjų technologijų ir verslo centrą. Mažos valstybės yra ir Danija ar Suomija.

Lietuvoje galėtų būti penki slėniai, tačiau klausimas, kiek mūsų politikai yra apsisprendę jiems skirti. Kol kas matome aiškų pasiryžimą bent jau dėl dalies struktūrinių fondų lėšų. Pastaraisiais metais Švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu kaip ekspertas mokslinių tyrimų klausimais dirbu Europos bendrosios mokslo programos specialiame komitete, svarstančiame tos programos prioritetus ir galimybes atnaujinti mokslo infrastruktūrą Europoje. Atliktais skaičiavimais, gamtos mokslų plačiąja prasme centrą, apimantį fizikos, chemijos, biologijos, biomedicinos ir inžinerijos sritis, galima pastatyti, įrengti būtinus inžinerinius tinklus ir nupirkti svarbiausią mokslinę įrangą už maždaug 200-250 mln. litų. Aritmetika paprasta: galime turėti penkis Europos mastu tikrai pastebimus ir kitų šalių mokslininkams įdomius centrus. Juose dirbantys mokslininkai galėtų atlikti jau visai kito lygio darbus.

Kita vertus, gal už tą sumą galėtume kurti tik vieną centrą ir, sudėję viską, ką turime, padaryti jį išskirtinį pasaulyje arba bent šio regiono proveržio centru. Gaila, tačiau tokių strateginių diskusijų, kuriose dalyvautų pripažinti mokslo autoritetai ir mūsų visuomenės lyderiai, lig šiol neteko girdėti. Blogas ženklas, kad kažkas vyksta ne taip.

Pats būčiau už du ar tris tokius slėnius. Vienas apimtų Vakarų ir pajūrio Lietuvą. Kitas galėtų formuotis tarp Vilniaus ir Kauno. Arba šiek tiek pasklidęs telkinys turėtų veikti kaip vienas didelis integruotas centras (vilkimės, kad pagaliau turėsime tikrai šiuolaikinių priemonių trasą!), arba tie centrai būtų statomi specialiai suplanuotoje geografinėje erdvėje. Planuojant veiklą reikia ne tik labai gerai išmanyti, kaip parengti logistiką, komunikacijas, prieigą verslui, visus tuos dalykus reikia būti jau darius. Gal nemalonu, bet reikia pripažinti, kad Lietuvoje tiek tarp mokslininkų, tiek tarp verslo atstovų neturime tokios kompetencijos specialistų, kurie būtų pajėgūs padėti atsakyti į šiuos klausimus. Negalima juk tiesiog taip pirmą kartą imtis: duokite milijardą litų - aš pamėginsiu!

Apie valdininkus ir žvaigždes

- Slėnių projektams parengti skirti trys mėnesiai. Dar mėnesį truks jų įvertinimas ir projektai tikriausiai bus pradėti įgyvendinti. Gal jau nebėra laiko diskusijoms?

- Aišku, struktūrinių fondų panaudojimas apibrėžtas ir tokio tipo projektų įgyvendinimas per penkerius ar septynerius metus labai įtemptas darbas, o mes pradedame kažkaip stichiškai pasirinkę. Ir labiausiai kelia nerimą mūsų valdžios institucijų požiūris į šią užduotį, kaip ją suprato ir kaip pradėjo spręsti. Reikia pripažinti, kad mūsų ministerijoms dirbti šioje srityje trūksta pajėgumo. Toks buvo ir Lietuvoje apsilankiusios ES ekspertų misijos įvertinimas. Ūkio, Švietimo ir mokslo, Finansų ministerijos, galbūt dar kai kurių žinybų įvairių teisinių valdymo priemonių derinys turi būti sudėliotas taip, kad skatintų Lietuvoje kurtis naujoms žinioms, naujam verslui, naujiems produktams - tam, kas vadinama inovacijomis. Ekspertų grupė padarė vienareikšmę išvadą, kad Lietuvai trūksta administracinio pajėgumo. Mūsų ministerijos, departamentai neturi tiek žmonių ir patirties, kad sugebėtų formuoti ir įgyvendinti inovacijų politiką.

- Siūlote daugiau valdininkų?

- Reikia suprasti, kad su tais valdininkais tikrai nepateksime į naują valstybės etapą. Mūsų problemos nėra išskirtinės. Turime su kuo save lyginti - ne tik su pirmūnais, bet ir su savo kaimynais, kurie mėgina prasimušti. Štai kad ir Estija. Daugybė įvairių reitingų, lentelių, statistikos duomenų rodo, kad estams sekasi kur kas geriau. Kita valstybė - Slovėnija. Ji ir į euro zoną pirmoji pateko iš ES naujųjų šalių, ir inovacijų srityje gerai veikia. Pagaliau turime ir Europos mokslinių tyrimų komisarą slovėną. Kaip jiems pavyko - ar didinant valdininkų skaičių, o gal atsiradus tokių principinių valdininkų, mokslo politikų?!

- Tai gal svarbiau ne valdininkų kiekybė, o kokybė?

- Gali būti ir taip, tačiau reikia atvirai kalbėtis, ginčytis, nieko neslėpti. Atskiras klausimas, kodėl taip susiklostė, kad pagal daugybę mokslo parametrų esame vieni iš autsaiderių Europoje. Neturime nei mokslo žvaigždžių, nei atskirų mokslo šakų pripažintų lyderių, žmonių, kurie pastaruosius metus būtų dirbę arba vadovavę, arba kūrę mokslinių tyrimų infrastruktūras pirmaujančiose valstybėse. Sunku rasti analogiją, bet galima būtų palyginti su statoma automobilių gamykla. Kviečiame teikti jos vizijas žmones, kurie važinėjo tik vežimais. Jei norime profesionaliai investuoti milijardą litų ir gauti maksimalų rezultatą, mums neišvengiamai reikia kviestis žmonių, kurie yra dirbę multinacionalinėse kompanijose, pasitelkiančiose privačius tyrimų centrus, žmonių, kurių parengtos programos buvo sėkmingai pradėtos įgyvendinti tokiose valstybėse kaip Singapūras ar Airija, Suomija. Nekalbėsiu tariamąja nuosaka - tai reikia daryti. Paleistas dabartinis mechanizmas jau yra tam tikri praradimai, dėl to neišvengiamai vėluojame, tačiau jei norime gauti rezultatą, turime dirbti visiškai kitaip.

Matoma Europos žemėlapyje

- Ekspertams iš užsienio reikėtų papildomų lėšų?

- Sakyčiau, iš tų pačių pinigų, tačiau galbūt turėtume rasti ir biudžeto lėšų tai kompetencijai, kuri padėtų mums gauti ir Europos pinigų, ir maksimalią naudą. Čia prasideda politikos, biudžeto dalykai. Kiek kam skirti yra Vyriausybės ir Seimo prerogatyva. Pagal Europos rekomendacijas mokslui turime skirti tam tikrą procentą bendrojo nacionalinio produkto, tačiau tikrai tiek neskiriame. Yra net tokių tyrimų, kad Lietuvos biudžeto dalis, skiriama mokslui, didėjant bendrajam nacionaliniam produktui, atvirkščiai - visą laiką mažėja.

- Tačiau ar tie ekspertai iš kitur neturėtų būti bent šiek tiek susipažinę su mūsų padėtimi?

- Mums kartais atrodo, kad mūsų ketinimų nesupras, tačiau esame viso labo auganti valstybė, demokratinė šalis, ES narė. Net Singapūras, Azijos valstybė, daugeliu požymių buvo panaši į Lietuvą. Turėtume pasidomėti, kaip ten buvo daroma, rasti sąlyčio taškų. Nebūtinai su Singapūru. Mūsų padėtį suprastų galbūt Airijos, Suomijos ar ES paprašyti ekspertai iš Amerikos. Nėra Lietuvoje to, kas jiems nebūtų suprantama. Aišku, turime pasakyti, ko norime - vieno ar kelių mokslo centrų, kurie Lietuvą iš karto padarytų matomą Europos ir pasaulio žemėlapyje, o tie žmonės tikrai ras ką patarti.

Kol kas mes lyg ir aptakiai formuluojame. Tas penkias vizijas perskaitęs, niekur nematau aiškaus įsipareigojimo, aiškaus tikslo, kodėl norime turėti, pavyzdžiui, slėnį Saulėtekyje. Ką jis duos mums vadinamąja mokslo pridėtine verte? Kiek iššoksime kurioje nors šakoje į priekį? Kiek ten pagaliau dirbs profesorių, mokslininkų, kurie tikrai yra žvaigždės ir padarys mūsų mokslą matomą Europoje?

Iš daugiau kaip 6 tūkst. Lietuvos mokslininkų dauguma yra arti pensinio amžiaus, jaunimas išvažiavęs, todėl reikia taip pat galvoti, kas tuose slėniuose dirbs. Turime viso labo gal 150-200 daugmaž vidutinio tarptautinio lygio mokslininkų, kurie gali daryti tai, ką skaito, pripažįsta ir cituoja jų kolegos užsienyje, kurie savo darbais yra įrodę, kad geba kai ką pasakyti pasauliui. O jei surinktume tūkstantį tokių žmonių, savo srityje tikrai žinomų ir aktyvių, tikrai bent Baltijos jūros regiono mokslo ir žinių rinką sudrebintume.

- Gal nebūtina išsiskirti - bent pasivytume kitas šalis?

- Pasivyti irgi gali būti tam tikras tikslas, bet lėšos, kurios skiriamos ar kurias ketinama skirti, mums leidžia kur kas daugiau. Galime pastatyti penkis europinio masto tyrimų centrus, kuriuose sukurtume nuolatinių darbo vietų daugiau kaip tūkstančiui mokslininkų ir jie galėtų dirbti tikrai šiuolaikiškiausiomis sąlygomis.

Be to, per įvairius nuotolinio ar pakaitinio darbo būdus tą prieigą galima dar labiau išplėsti. Iš tikrųjų turbūt pusė dabartinių Lietuvos mokslininkų turėtų pažangiausias sąlygas.

Tačiau tokios sąlygos turi turėti tikslą. Pavyzdžiui, ką Lietuva konkrečiai jūrinių tyrimų srityje pasakys naujo. Vis dėlto vienintelėje jūrinių tyrimų slėnio vizijoje buvo išdėstyti ketinimai pritraukti tikrai išmanančius žmones, galbūt ir mūsų mokslininkus, dirbančius kitose šalyse. Mokslo srityje yra įprastas dalykas kviestis. Juo labiau mažos šalys tai daro.

Minėtoji ES ekspertų misija pabrėžė, kad tokios mažos šalys kaip Lietuva mokslinių tyrimų kokybei garantuoti nieko geresnio negali rasti kaip tarptautines ekspertizes. Vadinamasis atvirasis pasitikrinimo būdas nieko nekainuos. Tiesiog teiki informaciją pirmaujantiems mokslininkams, kurie diktuoja mokslo pasaulio madas ir yra pasaulyje pripažinti žinių pritaikymo verslui autoritetai. Aišku, pavienių žmonių nuomonė gali skirtis, bet sužinotume bent vidurkį apie save.

Jau kalbama apie kitą struktūrinių fondų milijardą litų, numatomų skirti būtent personalui pritraukti ir pačiai veiklai palaikyti kokius penkerius artimiausius metus. Jei dar mūsų finansavimo sistema sklandžiai veiktų, mokslinei veiklai būtų pritaikyta įstatymų bazė, tikrai sukurtume tarptautiškai patrauklią mokslo terpę, kuri duotų ir mokslinių rezultatų, ir būtų palanki tarptautiniam verslui atsirasti.

Deklaracijos ir darbai

- Atrodytų, mokslo slėniais labai susidomėjo mūsų verslininkai.

- Vėl gi pažersiu kritikos. Įvairūs statistikos duomenys, prieinami iš tokių viešų šaltinių kaip "Eurostatas", rodo viena - Lietuvos verslui inovacijos, ypač moksliniai tyrimai, nereikalingi. Į šią sritį jie nėra nieko investavę. Prieš porą metų buvo deklaruota, kad verslas norėtų naujų žinių, jiems reikia mokslinių tyrimų, tačiau atsakymas vienas: jei tikrai reikėtų, būtų ir investicijų, ir įmonių proveržio pavyzdžių. Vienas tokios kritikos kontraargumentas - verslui investuoti į šią sritį nėra palanki mūsų mokesčių sistema, finansinės taisyklės, įvairios kitos aplinkybės. Kitas - iš tikrųjų investuojama, tačiau dėl įvairių, sakykim, mūsų apskaitos ar biudžeto sandaros neatitikimų, nepatenka į statistiką. Tada dar blogiau. Jei iš tikrųjų vien dėl statistikos jau kelerius metus esame vieni paskutinių ir nesugebame jos susitvarkyti, gal iš tikrųjų darome ne tai, ką reikia.

Deklaracijų yra daug, bet jei tikrai mūsų verslui reikėtų tokių slėnių, jei tikrai mūsų verslininkai dirbtų tokiose srityse, kurioms reikia inovacijų, manau, toks Saulėtekio slėnis jau seniai būtų atsiradęs. Iš didžiųjų verslo konglomeratų taip pat girdime, kad jiems būtų reikalingos tos žinios ir specialistai. Maža to, kaip suprantu, pramonininkai norėtų kur kas aktyviau dalyvauti ir rengiant specialistus. Vis dėlto jei tikrai tokie ketinimai ir toks poreikis būtų, turbūt nebūtume praradę nei Vilniaus "Vingio", nei Panevėžio "Ekrano". Šios kadaise sėkmingai veikusios įmonės galėjo investuoti savo uždirbtas lėšas į ką nors nauja ir pačios būtų kūrusios naujos kartos produktus. Buvęs potencialas to nedarė, ir dabar turime virtinę visai kitų įmonių. Nenoriu blogai pranašauti, kad jų laukia toks pat likimas. Tiesiog matau, kad verslo lyderių teiginiai yra labai atitrūkę nuo konkrečių darbų. Dar blogiau. Puikiai žinau, koks yra jų išsilavinimas ir pasirengimas. Galbūt vėl kalbame apie vežimų gamintojus, kurie norėtų kuo greičiau tapti automobilių gamyklos savininkais. Šaržuoju ir sutirštinu spalvas, bet vėl gi - tie žmonės nežino, kaip veikia žinių ekonomika, nėra tiesioginiai tos rinkos dalyviai ir jų ketinimai įeiti į tą žaidimą kol kas abejotini. Mokslo slėniai neabejotinai reikalingi kaip vienas iš pagrindinių mūsų ekonomikos katalizatorių, tačiau tikėtis, kad dabartiniai verslo lyderiai, gavę, sakykim, būsimųjų centrų akcijų dalį, padarys stebuklus, tikrai neverta. Geriausiu atveju galime tikėtis, kad į tuos centrus atvažiuos žmonės, daugelį metų dirbę ir įgiję patirties užsienio pirmaujančiose institucijose ir kompanijose. Tiek lietuviai, tiek nelietuviai. Jei norime įeiti į inovacijų rinką, turime pasiekti, kad Lietuva būtų patraukli dirbti ne tik lietuviams, ir žvalgytis specialistų apeidami lietuvybės kriterijų.

Žinomas pavyzdys Singapūras. Kur kas didesnė valstybė gyventojų skaičiumi ir jaunų žmonių, pasklidusių po pasaulį studijuoti ar dirbti, taip pat turbūt nemažai turinti, pirmiausia vis dėlto kvietėsi žymiausius atskirų mokslo šakų specialistus ir verslo korporacijas.

- Esate Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertų grupės, rengiančios Lietuvos mokslo infrastruktūros gaires, narys. Ar nors kiek atsižvelgiama į mokslininkų nuomonę dėl kuriamų slėnių?

- Šioje grupėje atsidūriau praėjusią vasarą. Kai susirinkome į pirmą posėdį, retoriškai paklausiau, kodėl sukvietė, prašo parengti gaires, kaip viskas turėtų būti daroma, jei procesas jau paleistas. Ir jis paleistas toks, kad sprendžia ne ekspertai, bet turbūt Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos universitetų bei institutų vadovybė, tam tikri žmonės, susibėgę ministerijoje, arba, kaip Lietuvai būdinga, tam tikros konsultacinės firmos, rengiančios struktūrinių fondų projektus. Man buvo atsakyta, kad turėsime galimybių pagal grupės parengtą planą suderinti vizijų kryptį su mūsų požiūriu.

Dabar matau, kad tos galimybės yra labai ribotos. Nežinau, kokia yra laisvė stumdyti tuos projektus. Galbūt yra vilties, kad kai kurie bus atmesti kaip netinkami. Tačiau ar ministerija žino, kokie turi būti tinkami? Ar jie turi patys apgalvoję, ar yra pajėgūs apgalvoti ir priimti sprendimus, ko laukti, ko tikėtis?

Manau, kelis artimiausius mėnesius turėsime intensyviai dirbti - ir grupės, kurias ministerijos vis dėlto pajėgia suburti, ir visuomenės sluoksnių atstovai, savo srities ekspertai. Nuo mūsų bendrų pastangų priklausys, kiek sugebėsime tą padėtį ištaisyti. Blogai, kad jau kai ką taisome. Po dvejų metų parengiamojo darbo dabar turėtume stovėti prie starto linijos visiškai pasirengę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"