TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

E. K. Zavadskas: "Esu nestandartinis žmogus"

2014 07 02 6:00
Prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas pirmas iš Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių įtrauktas į daugiausia cituojamų mokslininkų pasaulinį reitingą. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos technologijos ir vadybos katedros profesorius Edmundas Kazimieras Zavadskas, keliasdešimties knygų ir kelių šimtų mokslinių straipsnių autorius, šiemet pateko į daugiausia cituojamų mokslininkų pasaulinį reitingą, sudarytą kompanijos „Thomson Reuters“. Pirmas iš Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių.

Pasaulio įtakingiausių mokslininkų sąraše – daugiau nei 3 tūkst. pavardžių. Jos suskirstytos pagal 21 mokslininkų veiklos sritį: inžineriją, kosmoso technologijas, mikrobiologiją, ekonomiką ir verslą, kompiuterių mokslus, biologiją ir kitas. VGTU profesorius E. K. Zavadskas pateko į pasaulinį inžinerijos reitingą. Jo pavardė įrašyta tarp 187 pasaulinės reikšmės inžinerijos mokslininkų.

Šiemet „ Thomson Reuters“ pakeitė daugiausia cituojamų mokslininkų reitingo sudarymo metodologiją. Atskirų sričių mokslininkų reitingo dydis priklauso nuo visos mokslininkų populiacijos konkrečioje srityje – įtraukti tik 1 proc. dažniausiai cituojamų autorių. Įtakingiausio mokslininkų sąrašo sudarytojai sutelkė dėmesį į 2002–2012 metais publikuotus straipsnius, įtrauktus į „Thomson Reuters“ duomenų bazes. Be to, atsižvelgta ne į visą citatų skaičių, o į jų įtakos, poveikio rodiklius: nauja metodika leido įvertinti skirtingų laikotarpių žurnalų žymumą, svarbą.

„Thomson Reuters “ pateiktas dažniausiai cituojamų mokslininkų sąrašas yra svarus kriterijus, sudarant prestižiniais laikomus Šanchajaus Jiao Tong geriausių pasaulio universitetų reitingus (Shanghai Jiao Tong Academic Ranking of World Universities). Į juos įtraukiamas ir dirbančių ar baigusių universitetą Nobelio laureatų skaičius, kiti reikšmingi rodikliai.

Tarp pirmaujančių pasaulyje

"Jei ką nors projektuodami norime vienu metu pasiekti, kad būtų ir gerai, ir greitai, ir pigiai, - neišeina taip. Vadinasi, reikia ieškoti tarp sprendimų kompromiso. Siūloma daug variantų. Jie atrenkami atsižvelgiant į vertinimo rodiklius. Jų gali būti iki kelių šimtų. Jei nors vienas rodiklis pasikeičia, susidaro tūkstančiai variantų. Tokiai gausybei duomenų apdoroti reikia technikos ir metodų, kurie leistų rasti ieškomą kompromisą. Tie matematiniai metodai ir buvo mano stiprybė", - sakė daugiakriterių sprendimų priėmimo metodų taikymo technologijos mokslų srityje mokyklos įkūrėjas prof. E. K. Zavadskas.

Dabar VGTU mokslininkai ne tik taiko, bet ir patys kuria naujus metodus. Jų būtų jau keliolika, taikomų visame pasaulyje ir įvairiose srityse - nuo statybos, energetikos, ekonomikos iki vadybos, sporto ar medicinos. Pavyzdžiui, VGTU mokslininkai daugiakriteriais vertinimo metodais patobulino interneto naršyklę, kad būtų galima greičiau rasti informaciją pagal tam tikrus raktinius žodžius, ir patentavo šį išradimą.

Jau išaugo kelios prof. E. K. Zavadsko mokyklos kartos. Tarp buvusių mokinių - šeši profesoriai ir 33 statybos mokslų daktarai. Ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Danijos, Vokietijos, Baltarusijos. Jie jau patys rengia statybos mokslų daktarus. Dar parengta apie 30 jų.

Daugiakriterių sprendimų metodų tematika kasmet paskelbiama daugybė mokslinės literatūros. Tarp valstybių pirmauja Taivanas. Lietuva užima šeštą vietą po Kinijos, JAV, Irano ir Turkijos. Prof. E. K. Zavadskas yra kelių šimtų mokslinių straipsnių ir keliasdešimties knygų autorius. Nemažai bendradarbiauja ir su kitų šalių kolegomis, rengia bendras publikacijas.

Su represuotojo žyme

"Normaliai, kaip visi kiti, niekada nesimokiau. Neturėjau tokių galimybių. Esu nestandartinis žmogus, - juokavo prof. E. K. Zavadskas, sovietmečiu sunkiai skynęsis kelią į mokslus. Pripažinimas plūstelėjo Nepriklausomoje Lietuvoje.

Šiemet septyniasdešimtmečio sulaukęs mokslininkas gerai prisimena tolimąją Vorkutą ir rusišką pradinę mokyklą už poliarinio rato. Po trijų klasių Lietuvoje buvo priimtas į ketvirtą klasę, nes jau mokėjo - per savo smalsumą - rusiškai. Toliau mokytis šachtininkų gyvenvietėje nebuvo kur. Kad nereikėtų važinėti 30 kilometrų siaučiant pūgoms, išimties tvarka buvo leista lankyti vakarinę suaugusiųjų mokyklą. Į Sibirą šeima nukeliavo gyventi pas represuotą Stalino laikais tėvą - kaip užstatas, kad jį išleistų iš už spygliuotos lagerio tvoros. Po Stalino mirties tėvas buvo reabilituotas, tačiau šeima dar kurį laiką gyveno Šiaurėje, nes neturėjo kur grįžti.

Jau Lietuvoje dieninėje mokykloje E. K. Zavadskas mokėsi tik paskutinėje klasėje. Baigęs rusišką dešimtmetę, stojo į tuometinio Kauno politechnikos instituto (KPI) Vilniaus filialą, tačiau nebuvo priimtas į stacionarą dėl tėvo, nors ir reabilituoto. Neakivaizdiniu būdu studijavo statybos inžineriją dirbdamas kaimo mokytoju. Vėliau pavyko pereiti į stacionarą: kad nepaimtų į sovietinę kariuomenę, tuo asmeniškai pasirūpino KPI rektorius prof. Kazimieras Baršauskas.

Jau antrame kurse (nors teko dirbti darbininku statybose) E. K. Zavadskas ėmėsi mokslinio darbo laboratorijoje, o trečiame - paskelbė pirmąjį mokslinį straipsnį. Buvo premijuotas savaitės kelione po tuometinės Sovietų Sąjungos miestus. Iki penkto kurso tyrėjas nesustodamas dirbo mokslinį darbą ir skelbė straipsnius. Absolventą kvietėsi ir prof. Aleksandras Čyras, ir prof. Antanas Kudzys. Pasirinko prof. A. Kudzio vadovaujamą Statybinių konstrukcijų katedrą, nes toje srityje jau buvo dirbęs. Tačiau dėstyti neleista, vėl primenant, kad tėvas buvo represuotas asmuo.

Po dvejų metų, 1969-aisiais, E. K. Zavadskas įstojo į aspirantūrą (dabartinę doktorantūrą). KPI Vilniaus filialas ką tik buvo pertvarkytas į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI). Pirmakursis aspirantas jau turėjo nemažą įdirbį ir skaitė pranešimą visasąjunginėje konferencijoje. Dar neapgynęs disertacijos įsidarbino Statybos darbų technologijos katedroje valandininku ir pradėjo dėstyti - lietuviškai ir rusiškai. Tais pačiais metais turėjo baigti didelį mokslinį ūkiskaitinį darbą su Kauno "Kelprojektu", išlaikyti paskutinį kandidatinį egzaminą ir užbaigti daktaro disertaciją klijuotų gelžbetoninių tiltų konstrukcijų tema. Kitais metais apgynė mokslinį laipsnį.

"Toje katedroje niekas nedirbo mokslinio tiriamojo darbo. Dėstė, ir viskas, - prisiminė mokslininkas. - Užteko drąsos įkurti žinybinę mokslinę laboratoriją, kurią turėjo patvirtinti Maskvos ministerija. Ėmiausi mokslinio darbo jau visai kitoje srityje, tačiau doktorantų nedavė nė vieno. Statybos technologijos ir mechanizavimo laboratorijos vedėju buvau keliolika metų, tapau ir docentu, nors ilgokai neskyrė. Dekanas ir katedros vedėjas man sakė: "Edmundėli, mokslinį darbą darai, manai, kad profesoriumi tapsi. Turbūt pamiršai savo biografiją." Neklausiau jo, dariau savo."

Aukso gysla

Ieškota ir įvykdyta daugybė užsakymų, tačiau laboratorija buvo įkurta "popierinė" - jokios įrangos. Gavai užsakymą, dirbk, kaip nori. Kiek uždirbo pinigų, vadovybė skyrė algoms ir pirko naujausią įrangą kitai laboratorijai. E. K. Zavadskas buvo įsitikinęs, kad reikia ieškoti naujos krypties. Tai buvo matematika ir kompiuteriai. Automatizuotas projektavimas.

"Kompiuteriai dar buvo didžiuliai ir užėmė ištisas sales, vėliau jau nedideli "Robotronai", tačiau mažo pajėgumo ir sunku buvo gauti jų nusipirkti, - pasakojo prof. E. K. Zavadskas. - Susidomėjau matematiniais metodais ir man pasisekė - užtikau aukso gyslą."

Taikydamas daugiakriterius vertinimo metodus statybos srityje E. K. Zavadskas pradėjo kurti vadinamąsias sprendimų paramos ir ekspertines sistemas. Tai buvo visiškai naujas dalykas statybos srityje. Kolegos Maskvoje ragino greičiau eiti dvejų metų atostogų, atsisakyti dėstytojo darbo, nes užčiuopė labai gerą sritį ir turėtų skubiai rašyti mokslinį darbą.

Toks žingsnis buvo drąsus, nes kaip mokslo darbuotojas liko su beveik perpus mažesniu atlyginimu. Kitas dalykas, tais laikais mokslininkui ne iš "centro", t. y. Maskvos ar Leningrado, buvo gana sunku apginti habilituoto daktaro laipsnį. Nenorėta įsileisti žmonių iš sąjunginių respublikų. Apgynę darbus, dar nebuvo garantuoti, ar juos patvirtins "juodoji komisija".

E. K. Zavadsko habilitacinis darbas "Technologinių statybos procesų daugiatikslė selektonovacija" buvo grindžiamas net 192 pozicijomis iš paties parašytų straipsnių ir knygų, kai kiti dažniausiai cituodavo svetimus šaltinius. Publikuota bendrų straipsnių ir su užsienio kolegomis, kuriuos konsultavo per jų aspirantūrą Maskvoje ar Leningrade. Turėjo tapti žinomas, kad būtų leista ginti habilituoto daktaro laipsnį. Tai padarė 43 metų. Būtų galėjęs dar anksčiau. Per stažuotę buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje dar 1981 metais tokią galimybę pasiūlė Leipcigo aukštoji technikos mokykla, tačiau Lietuvoje tam nebuvo pritarta. Todėl gynimas tik 1987 metais vyko Maskvos inžineriniame statybos institute.

Naujas etapas

"Niekada nenurimstu. Jei kas sutrukdo, dar didesniu greičiu einu pirmyn, - juokėsi prof. E. K. Zavadskas. - 1988 metais mokslinį laipsnį pripažino "juodoji komisija", 1989 metais iš Maskvos gavau ir profesoriaus diplomą, o jau 1990 metų vasario 7 dieną iš trijų kandidatų buvau išrinktas VISI rektoriumi. Atėjęs į naująjį kabinetą pirmiausia paprašiau nukabinti nuo sienos Karlo Marxo ir Lenino portretus. Vėliau iš penkto aukšto buvo iškelta SSKP būstinė, paleisti vadinamieji pirmasis ir antrasis (karinės apskaitos ir KGB ) skyriai, atleista sovietinė karinė katedra, iš dėstomų dalykų pašalinti SSKP istorija ir mokslinis komunizmas."

Dvylika metų rektoriumi išbuvęs prof. E. K. Zavadskas dar rinkimų programoje buvo numatęs siauro profilio VISI pertvarkyti į Vilniaus technikos universitetą. Reikėjo kurti naujas specialybes, studijų programas. Atsivėrė galimybės megzti ryšius su užsienio mokslo įstaigomis, kviestis kitų šalių studentus. Patvirtinta trijų pakopų - bakalauro, magistro, daktaro - studijų programa buvo pirmoji Lietuvoje. Įvykdytomis reformomis - beveik dešimtmečiu anksčiau nei prasidėjo vadinamasis Bolonijos procesas - aplenktos net kai kurios Vakarų valstybės. 1996 metais Vilniaus technikos universitetas rektoriaus E. K. Zavadsko iniciatyva buvo pavadintas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardu. Dar tarpukariu Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai buvo nusprendę įkurti "Gedimino politechniką" - Gedimino politechnikos institutą universiteto teisėmis, tačiau sutrukdė Antrasis pasaulinis karas.

Aukštojo mokslo ir švietimo klausimais prof. E. K. Zavadskas paskelbė beveik 200 straipsnių, išleido 10 publicistikos knygų. Iš viso parašyta beveik 80 knygų. Tarp jų - ir 1994 metais prof. E. K. Zavadsko habilitacinis darbas, išleistas anglų kalba, kai kurių užsienio mokslininkų vertinimu, toli aplenkęs Vakarus ir žymintis naują etapą statybos mokslo tyrimų srityje. Net ir po dešimtmečio teorija atrodė nauja, Vakaruose dar nežinoma.

Nepriklausomybės metais mokslininkas buvo įvertintas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4 - ojo laipsnio ordinu, dviem valstybinėmis mokslo premijomis, Lenkijos ir Lietuvos parlamentinės asamblėjos premija. Tarp gausybės apdovanojimų - Dariaus ir Girėno medalis už nuopelnus Lietuvos aviacijai. 1993 metais VISI rektorius E. K. Zavadskas įkūrė Antano Gustaičio aviacijos institutą. Mokslininkas yra Poznanės technologijos universiteto, seniausio Rusijoje Gerceno universiteto ir Ukrainos nacionalinio aviacijos universiteto garbės daktaras, Taivano Nacionalinio technikos universiteto garbės profesorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"