TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

E.Zaikauskas: "Lietuviai nelabai išradingi žargono kūrėjai"

2007 07 17 0:00
Lituanistas E.Zaikauskas: "Kiekvienas jaunas mokslininkas ieško neplėštų dirvonų."
Asmeninio albumo nuotrauka

Kokius žodžius renkatės, kai norite ką nors teigiamai įvertinti? Sakote: puikus, nuostabus, žavus? Bet turbūt dažniau išsprūsta - čiotkas, čiki, fainas, jėga, krūtas, cool, ledovas, nerealus, ragas, super, vau ir panašūs.

Yra toks Vytautės Žilinskaitės kūrinėlis "Šneka". Žavingas (čiotkas), kaip ir visos šios rašytojos humoreskos. Prie stalo pokalbis liejasi laisvai lyg pavasario vandenys, su visokiais barbarizmais ir žargonybėmis - kaip gyvenime. Tik štai prie kompanijos prisideda kalbininkas ir visi staiga keičia kalbėjimo stilių. "O mes buvome jau jau beišklausą ir būtume išklausę iki pat galiausio galo, - vograuja viena herojė, - bet išvydome tamstą, gerbiamąjį kalbininką, įlalantį ir manding dėl didžiai svarbių priežasčių vėluojantįsi ir mūsojo pašnekesio pradžios negirdėjusįsį, ir dėlei to pasakojusysis jau jau buvo jį bepakartojąs, o mes, klausiusysieji, jau jau buvom dar kartą bepasiklausą, bet mestelėję akį išvydome jus beįdziumbinantį, dėl to pasakojusysis klausiusysiesiems taipgi pasergėjęs tamistą mūsump atsiboglinant, dėl ko vargu bau... bau..." Čia gražbylė dar kartą baukteli ir krenta be žado.

Kad ir kaip bambėtų kalbininkai, žargonas labai gyvybingas ir vis daugiau jo prasiskverbia į viešąją vartoseną. Priežastys - nepasitenkinimas rutina ir normomis, originalumo ir patogumo siekis, pagaliau mada, todėl užuot bambėjus verčiau jį rinkti, skelbti ir tirti. Tai suprato Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros lektorius Egidijus Zaikauskas, pirmo Lietuvių žargono žodynėlio rengėjas. Su juo ir kalbamės.

Atlaužiam tam ačkarikui pyzdulių!

- Ar jūsų aplinkoje tiek daug žargono, kad pasirinkote tyrinėti šią sritį?

- Prieš šešiolika metų pradėjau dirbti dėstytoju Vilniaus universiteto Filologijos fakultete - bendrinės lietuvių kalbos tvirtovėje ir jos sargų kalvėje. Atrodytų, aplinkui tik ir turėjo skambėti itin taisyklinga ir išpuoselėta bendrinė lietuvių kalba, svajingasis dzūkavimas, atkaklusis žemaičiavimas... Auditorijoje gal ir taip, bet tik ne Sarbievijaus bei kituose senojo universiteto kiemeliuose, į kuriuos studentai per pertraukas išgužėdavo ne tik atsipūsti ar prisipūsti (parūkyti - žodis iš žodynėlio), bet ir naujienomis pasidalyti, dėstytojų aptarti, savo godas pasipasakoti. Taigi ir pastebėjau, kiek daug tose studentų kalbose žodžių, kurių neaptiktum nė viename lietuvių kalbos žodyne. Prisiminiau ir pats Kauno mokykloje, paskui tame pačiame universitete mokydamasis nemažai bendrinei kalbai neįprastų žodžių vartojęs. Pasidomėjau - ogi Lietuvoje žargonas netirtas, o juk kiekvienas jaunas mokslininkas ieško neplėštų dirvonų. Taip ir pradėjau vagoti žargono laukus.

- Ar nuotykingai vyko medžiagos rinkimo darbai?

- Iš pradžių daugiausia padėjo studentai, dar pats kur nugirsdamas vieną kitą žargonybę užsirašydavau. Kartą per tai vos į sprandą negavau. Troleibuse išsitraukęs užrašų knygelę puoliau rašytis lengvai kauštelėjusių vaikinų kalbos vingrybių. Vienas jų pastebėjo: "Ei, chebra, žiūrėkit, tas ačkarikas mus užrašinėja. Stukačius! Davai, pyzdulių jam atlaužiam!" Jau nepamenu, be kiek sagų namo parsiradau. Vėliau, atsiradus internetui, žargono žodžius ir frazes kaupti pasidarė dar lengviau ir saugiau - tik lįsk į pokalbių svetainę, atsidaryk straipsnių komentarus - ir nors rieškučiom kalbos perlus semk. Ir niekas tau į ragą nepasiūlys.

- Ar tų komentarų skaitymas, kad ir dėl profesinio intereso, nevargina, neišsunkia dėl savo negatyvumo?

- Tikra tiesa - kelias valandas paskaitinėjęs, tarkim, "Žalgirio" ir "Lietuvos ryto" komandų gerbėjų žodines riaušes, jautiesi ne ką geriau nei primuštas. Tik gal ne fiziškai, o emociškai - nelengva perfiltruoti tiek purvo. Antra vertus, greta kalbos ir minties negražybių suspindi ir deimančiukų - kartais randi ką nors tokio, kad pusvalandį vyniojiesi. O juk juokas ilgina gyvenimą!

Taip pamažėl per keliolika metų sukaupiau kelių tūkstančių kortelių ir kompiuterinių įrašų kartoteką. O jau patį žodynėlį parengti truko vos pusmetis. Palyginti su daugeliu žodynų, šis - visai menkutis. Jame viso labo apie 1700 lietuvių žargono žodžių ir frazių. Tik dalis to, ką turiu sukaupęs, ir visai menkas pluoštelis viso lietuvių vartojamo žargono.

Blevyzgos ir keiksmažodžiai

- Čia - žodynėlis. Ar kada nors laukti kapitalinio žodyno? Ar rengti tokį veikalą utopiška ir beprasmiška?

- Medžiagos yra, noras irgi dar neišvėso, tad jei atsiras talkininkų, imsimės kapitalinio lietuvių žargono žodyno. Norėtųsi parengti ne tik aiškinamąjį žargono žodyną, bet pridėti ir kitų - anglų, gal ir rusų - kalbų žargono atitikmenų. Toks žodynas ypač praverstų mūsų vertėjams: tiek grožinės literatūros, tiek jaunimo spaudos, tiek kino filmų. Tiesa, žargonas labai sparčiai kinta - tai pats judriausias kalbos leksikos sluoksnis, taigi praktinė šio žodyno vertė vis mažėtų. Atrodytų, kur kas geriau būtų internetinis žodynas, kurį galėtų pildyti patys vartotojai, kaip Vikipediją. Tokių bandymų būta - internete yra keli nedideli lietuvių žargono žodynėliai. Svetainių administratoriai kviečia internautus siųsti papildymus, bet iki rimto žodyno jiems dar labai toli. Išsamiam internetiniam žodynui sukurti reikia nuolatinio dėmesio ir itin daug pastangų.

- Labai jau daug žodynėlyje blevyzgų.

- Bet turbūt pastebėjote, jog visai mažai keiksmų - pateikti tik tokie, kurie turi papildomų reikšmių. Taip yra ne dėl to, kad lietuviai nesikeikia ar kad tų keiksmų neįmanoma surankioti. Turiu sukaupęs nemenką pluoštą: ir švelnių tradicinių, kaip antai - kad tave velnias nujotų, ach, tu rupūžėle žaliaake, ir kur kas riebesnių, daugiausia iš rusų pasiskolintų. Taigi kitas žodynėlis iš "Kalbos paribių ir užribių" serijos galbūt bus lietuvių vartojamų keiksmų.

- O kaip dėl praeities žargono? Ar būta bandymų jį rinkti, skelbti?

- Surinkti žargonybes, vartotas prieš dvidešimt, trisdešimt metų ar dar seniau, atrodo kone "misija neįmanoma". Visų pirma todėl, kad jos niekur neužrašytos - tarybinių laikų ideologija žargono tiesiog nepripažino. Pamenate garsią frazę per vieną ankstyvų TSRS televizijos šou: "V Sovetskom Sojuze seksa net!"? Tas pat ir dėl žargono. Mano bendraamžiai dar prisimena vartoję tokias žargonybes kaip balioninti - žaisti iš monetų (kratyti rieškučiose), červas - dešimtrublinė, silkė - pionieriškas kaklaraištis, šaibos - pinigai ir kt. Pluoštelį jų įdėjau į žodynėlį, tačiau tai jau nebevartojami, išnykę žodžiai arba reikšmės, gyvuojančios tik pasyvioje mūsų atmintyje. Kartais nebelikę nė paties reiškinio, kurį tie žodžiai įvardijo. Senųjų žargonybių galima surinkti kelias dešimtis ar kelis šimtus, bet tai tebus menka dalis visų kuriuo nors metu vartotų žodžių ir tikrojo vaizdo jie neparodys.

Aplinkos spaudimui pasiduoda visi

- Noras kalbėti žargonu gali atsirasti dėl nepasitenkinimo kalbine rutina, nuglaistymu, normomis. Ar pagrįsta tokia prielaida?

- Priežasčių, kodėl kalbama žargonu, yra daug. Svarbiausias - aplinkos spaudimas. Daug kas šneka tokia kalba, kokios iš jų tikisi aplinkiniai, to paties socialinio sluoksnio žmonės. Net nesąmoningai pasirenkamas toks kalbos kodas, kuris labiausiai yra priimtinas pašnekovams ar klausytojams. Šis kodas gali būti ir žargonas, ir bendrinė kalba, ir tarmė. Prakutę miestiečiai grįžę į gimtąjį kaimą staiga prašnenka gražia vietos tarme! Tam spaudimui pasiduoda visi: vaikai, paaugliai, suaugusieji, statybininkai, vairuotojai, bankininkai, net lituanistai. Tik skirtingo amžiaus ir skirtingų socialinių grupių kalbos kodas irgi skirtingas: paaugliams tai - socialinis gatvės žargonas, vairuotojams ir bankininkams - jų profesinis žargonas, lituanistams - galbūt bendrinė kalba. Dar viena priežastis, skatinanti vartoti socialinį žargoną, yra siekis pabrėžti savo priklausomybę tam tikrai socialinei grupei ir drauge išsiskirti iš likusio sociumo. Tai iš dalies paaiškina, kodėl paaugliai taip mielai kalba žargonu ir gausiai keikiasi. Tačiau jų žargonas papildo nestandartinį, socialines normas neretai peržengiantį elgesį. Sąmoninga kalbinė rezistencija, kylanti iš nepasitenkinimo bendrinės kalbos rutina, pernelyg griežtomis normomis, būdinga labiau patyrusiems kalbovams, sugebantiems žaisti stiliumi, pavyzdžiui, rašytojams.

- Pratarmėje rašote: "Žargonybės - žodžiai be valstybės..." Suprantu, tai perkeltine prasme. Paskaitinėjus knygą šiaušiasi plaukai, kaip mūsų kalba vis dar priklausoma nuo rusų kalbos ir rusiškosios kultūros. Dauguma žargonybių plūsta iš ten arba per ten. O baiminomės anglų kalbos invazijos...

- Reikia pripažinti, kad lietuviai nėra labai išradingi žargono kūrėjai - turbūt pusė ar daugiau žargonybių pasiskolinta ar nusižiūrėta iš kitų kalbų, daugiausia rusų ir anglų. Nepaisant to žargonas - greičiausiai kintanti kalbos atmaina, jam būdinga ir tam tikra tąsa. Prieš dvidešimt metų lietuvių žargonas, be nuosavų kalbos išteklių, turėjo vieną aiškų šaltinį - rusų šnekamąją kalbą, rusų žargoną. Dalis tų laikų žargonybių vartojamos ir dabar. Šiais laikais, atrodo, turėtume tikėtis kur kas stipresnio anglų kalbos poveikio. Iš anglų prisiskolinta nemažai žodžių, kaip antai - kreizas, lifė, lūza ir pan. Bet iš rusų ir dabar skolinamės daugiau. Kodėl? Gal į šį klausimą būtų lengviau atsakyti pasivėžinus karštomis vasaros dienomis lietuvių nugultomis ežerų pakrantėmis, kur iš tautmobilių "stipriakų" griaudžia Dimočka Bilanas, "Nas nedagoniat" ar kiti "Ruskoje radio" hitai. Vieni mėgstamiausių kriminalinių serialų Lietuvoje - rusų "Mentai", seniau - "Brigada". Dar prisiminkim kontroversiškus beveik necenzūruojamos kalbos rusų realybės šou - argi tai ne tiesioginiai šaltiniai, papildantys lietuvių žargoną sodriomis rusų kalbos žargonybėmis?!

Ariogala - mulkis, Balbieriškis - provincija

- Kartais neaiški atskiros žargonybės kilmė. Ar visada įmanoma ją atsekti? Turbūt būtų įdomūs etimologiniai etiudai.

- Iš tiesų ne visų žargonybių kilmė aiškiai matoma iš jų formos. Lengviausia atpažinti iš rusų ir anglų kalbų pasiskolintus žodžius. Tiesa, perėję per daug lietuvių lūpų jie kartais smarkiai pakinta, tačiau tą kalbą mokantis žmogus vis tiek nesunkiai gali atpažinti. Yra nemažai, atrodytų, tikrų lietuviškų žargonybių, kurios irgi nusižiūrėtos iš kitų kalbų, pavyzdžiui, išdurti (apgauti) - iš rusų "nakalot", pasirašyti (sutikti) - iš "podpisatsa na što nibud", net toks įprastas žargono frazeologizmas kaip kabinti makaronus ant ausų išsiverstas iš rusų "viešat lapšu na uši". O yra ir labai egzotiškos kilmės, tarkim, chebra ir bachūras kilę iš hebrajų kalbos. Apie tai dar tarybiniais laikais rašė kalbininkas Kazimieras Eigminas. Tiesa, tokių egzotiškos kilmės žargonybių nedaug. Galbūt įdomu būtų panagrinėti ir tikrų lietuviškų žargonybių - daugiausia tai lietuviški žodžiai, kuriems žargonas suteikia tam tikrą reikšmę, - kilmę.

- Pavyzdžiui, kodėl 0,75 litro talpos degtinės butelis vadinamas masiuliu?

- Kad tai paaiškintume, reikia žinoti visą butelių matų sistemą: litrinis degtinės butelis vadinamas saboniu, mažesnis - masiuliu, o visai mažas - masalskiu. Taip jie pavadinti pagal "Žalgirio" krepšininkų pavardes, atitinkamai pagal žaidėjų ūgį.

Kartais žargonybė pradedama vartoti kokia nors reikšme tik dėl to žodžio skambėjimo. Štai kad ir kelių Lietuvos miestelių pavadinimai: Ariogala - kvailys, mulkis, Balbieriškis - bet koks provincijos miestelis, užkampis, Pumpučių kaimas - bet koks kaimas, užkampis.

- Balbieriškio žmonės dėl jų miestelio vardo menkinimo, nors ir nedrąsiai, paburnoja.

- Galima būtų parašyti ne vieną straipsnį ar net knygą apie žargonybių etimologiją ir semantikos raidą, bet kol kas neketinu to daryti. Kas kita - kilmės nuorodos žargono žodyne. Jei (kai) rengsiu didelį mokslinį lietuvių žargono žodyną, būtinai nurodysiu žargonybių kilmę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"