TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

EBPO apie Lietuvos švietimą: labiausiai trūksta jaunų pedagogų

2016 09 29 16:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Rugsėjo pradžioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė kasmetinį švietimo duomenų leidinį „Žvilgsnis į švietimą“ (anlg. Education at a Glance), kuriame pirmą kartą skelbiami ir išsamūs šios organizacijos narystės siekiančios Lietuvos duomenys.  

Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) leidinį pristatęs EBPO ekspertas Thomas Weko teigė, kad Lietuva turi didžiuotis tuo, jog daug pačių mažiausių vaikų yra įtraukti į ikimokyklinį ugdymą. Darželius lanko daugiau kaip pusė dvejų metų vaikų (55 proc.), kai EBPO šalyse – vidutiniškai tik kas trečias (36 proc.), o keturmečių vaikų dalyvavimas ikimokykliniame ugdyme Lietuvoje labai panašus į EBPO šalių vidurkį.

Žinių ekonomikos forumo (ŽEF) direktoriaus Arūno Varanausko teigimu, nors Lietuva lenkia EBPO šalis pagal didžiausią ikimokyklinukų, studentų, žmonių turinčių vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą skaičių, tačiau mokinių rezultatai, remiantis PISA (EBPO Tarptautinės mokinių vertinimo programos tyrimas), atsilieka nuo EBPO šalių vidurkio, o taip pat ir nuo visų kaimyninių valstybių. Taip pat, anot jo, mokyklose darbo esmė vis dar išlieka pasiruošimas egzaminams, o ne realių kompetencijų įgijimas.

Leidinyje pažymima, kad nuo kitų EBPO šalių Lietuva atsilieka pagal švietimui skiriamų lėšų kiekį nuo BVP , pas mus per mažas mokinių skaičius klasėse, o Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis žymiai didesnis už bendrą EBPO vidurkį.

Išsilavinę ir įdarbinti

EBPO šalis labai stipriai lenkiame pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių skaičių. Net 39 proc. 25–64 metų žmonių Lietuvoje turi aukštąjį išsilavinimą, o 25–34 metų aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius Lietuvoje yra vienas didžiausių lyginant su EBPO šalimis.

Tačiau pasak A. Varanausko, šiuos skaičius reikėtų vertinti atsargiai, nes jie esą, ne visada atspindi realybę. „Lietuvoje vis dar vyksta aršios diskusijos dėl aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičiaus. Valstybei naudinga turėti daug išsilavinusių piliečių, bet išsilavinusių realiai, o ne „ant popieriaus“. Galvodami apie aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių, turime nepamiršti, jog to, ką daro dalis aukštųjų mokyklų, sunku pavadinti aukštuoju mokslu“ , – teigė A. Varanauskas.

Kaip pažymima ataskaitoje, aukštąją išsilavinimą Lietuvoje dažniau įgyja moterys. Jos sudaro 62 proc. bakalauro absolventų (EBPO šalyse – 58 proc.), 67 proc. turinčiųjų magistro laipsnį (EBPO šalyse – 57 proc.) ir 59 proc. – daktaro (EBPO šalyse – 47 proc.).

Taip pat nustatyta, kad tik dviejose srityse, kuriose dirba daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų, t.y., mokytojų rengimo ir pedagogikos bei sveikatos priežiūros sritys, moterys uždirba mažiausiai, lyginant su kitose srityse dirbančiomis ir aukštąjį išsilavinimą įgijusiomis moterimis.

Apskritai Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą įgijusios moterys uždirba 24 proc. mažiau negu to paties išsimokslinimo vyrai, tačiau šis rodiklis geresnis nei EBPO šalyse.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvoje kaip ir visose EBPO šalyse, didesnės galimybes įsidarbinti ir gauti didesnį atlyginimą turi bakalauro diplomą turintys asmenys nei jo neturintys. 2015 metais Lietuvoje bedarbių turinčių bakalauro diplomą buvo 4 proc., o nedirbančių asmenų turinčių tik vidurinį išsilavinimą – 13 proc.

Lietuvoje populiarėja ir profesinės mokyklos. ŠMM duomenimis, šiais mokslo metais į profesines mokyklas priimta 23,7 tūkst. mokinių, tai 1800 mokinių, arba 8 proc., daugiau nei pernai ir 20 proc. daugiau nei buvo numatyta priimti.

Tačiau Lietuvoje vyrauja tendencija profesinį išsilavinimą įgyti jau baigus vidurinę mokyklą, kai tuo tarpu EBPO šalyse profesinis išsilavinimas įgyjamas kartu su viduriniu. Šiuo aspektu stipriai atsiliekame nuo EBPO vidurkio (44 proc.) – Lietuvoje profesinį išsilavinimą kartu su viduriniu įgyja tik 27 proc. mokinių.

Lietuvoje profesines mokyklas pasirinkusieji dažniausiai studijuoja inžinerijos, gamybos ir statybos, socialinių mokslų, verslo ir teisės programas.

Trūksta jaunų mokytojų

EBPO švietimo ataskaitoje išskiriama, kad Lietuva pagrindinio ir vidurinio mokymo srityse per ateinančius metus turi pritraukti daugiau jaunų absolventų baigusių pedagogikos studijas. Lietuvoje mokymo darbo jėga yra labai sena. Beveik 50 proc. pradinių ir žemesnių vidurinių klasių mokytojų Lietuvoje yra 50-ies metų ir vyresni, kai tuo tarpu EBPO šalių vidurkis yra 34 procentai.

Taip pat kitaip nei EBPO šalyse, Lietuvoje didžiausią mokytojų, dėstytojų skaičių, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir baigiant aukštuoju mokslu sudaro moterys – 81 proc., tai yra didžiausias procentas lyginant su EBPO šalimis, tačiau mažesnis už mūsų kaimynes – Estijoje 82 proc., o Latvijoje 84 proc.

Lietuvos mokytojai ne tik senyvo amžiaus, bet dažnai ir su „pasenusiais“ įgūdžiais. Anot A. Varanausko, švietimo sistema turi būti orientuota ne tik į mokinio ar studento ugdymą, bet ir į mokytojo. Mokytojų kvalifikacija turi būti atnaujinama nuolat, nes mokytojai turi gebėti prisitaikyti prie kasdien besikeičiančio, globalėjančio pasaulio.

„Kad vaikams būtų ugdomos XXI a. reikalingos kompetencijos, pirmiausia, reikia užtikrinti, kad jas turėtų patys mokytojai. ŠMM šiuo metu kaip tik rengia vidutinės trukmės ir ilgalaikius kvalifikacijos kėlimo prioritetus, tad tai gali tapti pirmu realiu žingsniu sprendžiant šią problemą“, – sakė A. Varanauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad reikia atnaujinti ir švietimo kokybės užtikrinimo sistemą. „Lietuvoje bendrojo ugdymo įstaigų išorinis vertinimas įteisintas 2007 m. iki dabar mes sugebėjome įvertinti vos kiek daugiau nei 40 proc. mokyklų, vokiečiai per 7 metų laikotarpį įvertino 100 proc. mokyklų“, – teigė ŽEF direktorius.

Leidinyje pabrėžiama, kad vienas iš Lietuvos pradinio ir vidurinio ugdymo minusų – per mažas mokinių skaičius klasėse. Aukštesnėse vidurinio ugdymo klasėse dažniausiai mokosi po 16 vaikų (EBPO vidurkis – 21), o žemesnėse vidurinio ugdymo klasėse 19 (EBPO vidurkis – 23). Todėl mokytojų ir mokinių santykis Lietuvos mokyklose yra mažesnis nei kitose EBPO šalyse. Pradinių klasių mokytojui tenka 10 mokinių, o vidurinio ugdymo mokytojui – 7, kai EBPO šalyse vidutiniškai pradinio ugdymo mokytojui tenka 15 mokinių, vidurinio – 13.

Nepakankamas finansavimas

Viena opiausių problemų išlieka per mažas finansavimas. EBPO ataskaitoje teigiama, kad Lietuva smarkiai atsilieka nuo EBPO vidurkio pagal skiriamų lėšų skaičių mokiniams ir studentams. 2013 metais viešojo ir privataus sektoriaus išlaidos skiriamos vienam asmeniui, įskaitant visas švietimo įstaigas, Lietuvoje buvo 6 027 JAV dolerių (5369,27 eurų), kai tuo tarpu EBPO šalys vidutiniškai skyrė 10 493 JAV dolerių (9347,88 eurų).

„Atsiliekame pagal švietimui skiriamų lėšų kiekį nuo BVP. Tiek pradiniame, tiek viduriniame, tiek aukštajame moksle, tiek imant visų vidurkį tenkanti pinigų suma, lyginant su vidurkiu, yra mažesnė daugiau nei 1.5 karto“ , – teigė A. Varanauskas.

Lietuva negali pasigirti ir dideliu, iš užsienio atvykstančių studentų, ypač doktorantų, skaičiumi. Lyginant su EPBO vidurkiu (27 proc.) doktorantų iš užsienio skaičius Lietuvoje išties labai mažas, vos 3 proc.

A. Varanausko manymu Lietuvos aukštajam mokslui tikrai trūksta tarptautiškumo. Anot jo, būti patrauklesniais užsienio studentams leistų mažesnis aukštųjų mokyklų skaičius arba universitetų susijungimas.

„Lietuvos švietimo sistemą tikrai sustiprintų aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija. Mes esame per maži ir per daug išsibarstę, kad būtume įdomūs ir konkurencingi. Turime sutelkti savo mokslinį potencialą, nes tik tuomet galėsime tikėtis proveržio“, – teigė ŽEF direktorius.

Parengė Rūta LATVĖNAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"