TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Egzaminų stresą kursto abiturientų tėvai

2014 04 26 6:00
Artėjant egzaminams abiturientams keliami suaugusiųjų lūkesčiai didėja, o nuo to jiems tik sunkiau. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Netrukus prasidėsianti pagrindinė brandos egzaminų sesija - sunkus išbandymas abiturientams ir keliantis jiems nemenką stresą. Specialistai pabrėžia, kad bene dažniausiai didžiausią įtampą moksleiviai patiria ne dėl egzaminų, o dėl tėvų ir mokytojų spaudimo pasirodyti kuo geriau.

Šiemet abitūros egzaminus turi laikyti 38 562 jaunuoliai, dauguma jų - mokyklas baigiantys abiturientai. LŽ kalbinti mokyklų vadovai, psichologė ir psichiatras atkreipė dėmesį, kad būsimų egzaminų įtampą abiturientai pajunta vos peržengę dvyliktos klasės slenkstį.

Ragina mąstyti pozityviai

Vieną aukščiausių reitingų tarp Lietuvos gimnazijų nuolat pelnančios Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas pasakojo per daugybę savo vadovavimo šiai ugdymo įstaigai metų įsitikinęs, kad abiturientų elgesys iš esmės pasikeičia vos atšventus šimtadienį. Būtent tada šie ką tik buvę linksmuoliai tampa rimti, susimąstę ir susikaupę. Be kita ko, pastebėta, kad artėjant egzaminams vis daugiau mokinių imasi cigaretės. „Manau, kad taip jauni žmonės bando nusiraminti“, - svarstė direktorius.

Su kitomis itin ryškiomis abiturientų streso apraiškomis R.Dambrauskas nėra susidūręs, bet mokinių tėvai jam yra pasakoję, kad namie egzaminams besirengiančių vaikų elgesys kartais neįprastai kinta. „Pavyzdžiui, vienas tėvas prisipažino, kad jo vaikas prieš egzaminus pradėjo perdėtai tvarkyti namus“, - sakė direktorius.

R.Dambrauskas pažymėjo, kad dauguma tėvų ir egzaminams abiturientus ruošiančių mokytojų patiria ne mažesnį stresą nei patys vaikai. „Tokias tėvų nuotaikas labai jusdavome tuomet, kai egzaminai būdavo laikomi mokyklose. Šie nuolat vaikštinėdavo po gimnaziją, keldami įtampą ir savo vaikams, ir mums“, - sakė direktorius. Dabar, kai valstybiniai abitūros egzaminai laikomi egzaminų centruose, mokyklinius egzaminus laikančių abiturientų tėvų nebesulaukia. Mokytojai, anot jo, stresą išgyvena bijodami, kad jų rengti mokiniai egzaminų neišlaikys arba išlaikys prastai. Pedagogai savo baime tarsi užkrečia mokinius. „Primygtinai reikalauju iš jų to nedaryti. Ir mokinius, ir mokytojus bandau nuteikti, kad jie mąstytų pozityviai“, - tvirtino direktorius.

Pataria nepersimokyti

Šilalės rajono Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktorius Stasys Norbutas pabrėžė, kad pirmi egzaminų pradeda bijoti būtent mokytojai, bandantys prisiimti atsakomybę už savo mokinių žinias. Anot jo, egzaminų baimę mokiniai dažniausiai slopina pernelyg uoliai mokydamiesi, o tai irgi nėra gerai. „Besirengiantiems egzaminams ir juos laikantiems abiturientams patariu neperlenkti lazdos, kitaip tariant, nepersimokyti“, - pažymėjo S.Norbutas. Jis yra susidūręs ne su vienu atveju, kai mokymasis per naktis palaužė abiturientų sveikatą.

„Manau, kad egzaminų nereikėtų pernelyg sureikšminti. Būtina suprasti, kad neišlaikytas egzaminas anaiptol nėra pasaulio pabaiga, o reiškinys, atveriantis kitas, nei buvo planuotos, galimybes“, - sakė gimnazijos vadovas. Būtent tai jis kartoja ir mokiniams, ir jų tėvams, ir pedagogams. „Vyresnieji vaikus turėtų ne gąsdinti baisia ateitimi neišlaikius egzamino, o juos motyvuoti protingai pasirinkti“, - įsitikinęs S.Norbutas.

Būtina turėti alternatyvą

LŽ kalbintas psichiatras Aurelijus Veryga pabrėžė, kad itin didelius lūkesčius į savo vaikus deda nevisavertiškumo komplekso kamuojami tėvai. Būtent jie, anot psichiatro, savo vaikams dažnai tampa didžiausiu streso "įrankiu". Jis pataria mokiniams nesiduoti įbauginamiems, o prieš egzaminą ne kalti per naktis, o priešingai - pailsėti ir gerai išsimiegoti. Tėvams psichiatras pataria sunerimti ir savo vaikus gąsdinti, kad neišlaikys egzaminų, ne tada, kai šie mokosi ir stengiasi, o tik tuomet, kai vaikai apskritai nustoja mokytis. Nesimokymas, nesirūpinimas būsimais egzaminais, anot A.Verygos, jau gali būti ne tik streso, bet ir ligos simptomas.

„Egzaminų įtampa, stresas kyla iš nežinojimo. Baisu dėl nežinios, neramu, ar išlaikysi egzaminą, ir kaip bus įvertintos žinios“, - egzaminų streso prigimtį aiškino psichiatras. Tad jis ragino iš anksto pagalvoti, ką reikės daryti, jei už egzaminą bus gautas prastesnis pažymys, nei tikimasi, arba jei egzamino išlaikyti apskritai nepavyks. Apie tai, anot jo, pamąstyti turi ne tik mokiniai, bet ypač jų tėvai, kurie savo vaikams neretai kelia neįmanomų reikalavimų.

„Be to, siūlyčiau pastudijuoti sėkmingais ir laimingais laikomų žmonių gyvenimus, iš to galima įsitikinti, kad tai - nuo pat jaunystės savarankiški žmonės, o ne tėvų lūkesčių aukos“, - kalbėjo A.Veryga.

Kad netektų nusivilti

Pagalbos tarnybos Vaikų linija psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė pažymėjo, kad mokiniai ne vien artėjant egzaminams, o ir visą mokymosi laiką skundžiasi tėvų spaudimu. Tėvai, anot psichologės, iš vaikų reikalauja mokytis taip gerai, kaip jie tikrai negali, nes neturi pakankamai gabumų. Taip pat mokiniai ieško pagalbos skųsdamiesi jiems per sunkiomis mokymosi programomis. Skundžiamasi ir mokytojų į juos dedamais lūkesčiais, kurių pateisinti mokiniai nepajėgia.

Artėjant egzaminams, anot psichologės, abiturientams keliami suaugusiųjų lūkesčiai didėja, o nuo to jiems tik sunkiau. „Norint suvaldyti abitūros egzaminų stresą reikia gerai mokytis visus dvylika metų“, - tvirtino J.S.Jasiulionė. Tačiau jei mokslai nesisekė, prieš egzaminus neprotinga norėti, kad gautum aukščiausius įvertinimus. Kaip teigė psichologė, einant į egzaminą reikia protingai įvertinti savo galimybes ir nekelti neįmanomų reikalavimų. Jeigu iš savęs ir iš kitų nereikalauji pernelyg daug, netenka ir nusivilti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"