TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Elektroninės knygos – literatūros ateitis ar tik laikinas susižavėjimas?

2013 01 24 13:17
AFP/Scanpix nuotrauka

Elektroninės knygos – sparčiai pasaulyje tobulėjanti alternatyva įprastoms, popierinėms jų versijoms, vis dažniau paskatinanti specialistus prabilti apie popierinės korespondencijos „mirtį“. E-knygų pranašumai akivaizdūs: interaktyvumas, ekologiškumas, galimybė tekstą papildyti vaizdais bei garsais, paprastesnis ir kur kas greitesnis platinimas, galiausiai – žemesnė kaina. 

Nepaisant visų šių privalumų, lietuviškų elektroninių knygų – ne taip ir daug. Rašytojai ir leidėjai neretai vis dar įtariai žvilgčioja į moderniųjų technologijų pusę. Drąsesnieji dar tik žengia pirmuosius žingsnius elektroninių knygų rinkoje.

Apie tai, kokie pavojai ir pagundos autorių tyko virtualioje erdvėje bei kokia ateitis laukia knygų Lietuvoje, kalbėjomės su mūsų šalies Konstituciją planšetiniams kompiuteriams išleidusiu informacinių technologijų specialistu Marku Marcinkevičiumi.

-Kuo užsiimate gyvenime ir kaip nusprendėte leisti elektronines knygas?

-Šiuo metu dirbu keliose IT kompanijose su projektais, skirtais teisėsaugos institucijoms. Elektroninės knygos yra mano hobis, jomis užsiimu laisvalaikiu. Dirbdamas IT sferoje, paskutiniu metu daug dėmesio skyriau „Apple“ kompanijos produktams – labai sudomino „iBookstore“ galimybės, aplinka, prieinamumas ir paprastumas. Pirmiausia išleidau Lietuvos Respublikos Konstituciją „iPad“ planšetiniams kompiuteriams. Vėliau pagalvojau – kodėl nepadarius interaktyvios elektroninės knygos, pakeičiančios įprastą popierinę jos versiją. Taip kilo mintis padirbėti ir su kitomis elektroninėmis knygomis.

-Kokia elektroninių knygų situacija Lietuvoje – kodėl jos vis dar nėra populiarios? Galbūt žinote statistiką, kiek tokių knygų yra išleista bei planuojama išleisti artimiausiu metu?

-Nenorėčiau sutikti su mintimi, kad elektroninės knygos nėra populiarios. Manau, kad šiuo metu dar tiesiog nėra didelio jų pasirinkimo. Tai, kas populiaru, yra labai sąlygiška ir greitai kinta. Populiarumas, matyt, susideda iš tam tikrų dalykų: patogumo, kainos įvertinimo, noro tausoti gamtą, logistikos, prieinamumo, jau nekalbant apie tai, kad knyga yra interaktyvi, su vaizdo klipais ir t.t. Tokias knygas skaityti tikrai daug maloniau.

Žinoma, yra žmonių, kuriems patinka popierinės knygos ir kurie įsitikinę, kad jokia elektroninė knyga jų nepakeis. Manau, kad jaunimas galvoja šiek tiek kitaip, juolab, kad mes gyvename IT amžiuje – viskas sukasi milžinišku greičiu, keičiasi. Čia kaip versle – jeigu nespėsi persiorientuoti, rezultatas bus blogas ir netgi gali privesti prie bankroto. Man yra labai keista, kad dar kažkas trukdo mums judėti į elektroninę erdvę.

Aišku, reikia kalbėtis su leidyklomis, kurios „groja pagrindiniu smuiku“ ir bendradarbiauja su autoriais. Popierinės knygos kažkam, matyt, vis dar naudingesnės, bet ekonomika ir rinka artimiausiu metu tai turėtų pakeisti. Pastaruoju metu specialiai užsuku į knygynus pasižiūrėti, kokios knygų kainos. Baugu – naujienos kainuoja po 40–80 litų. Man tai atrodo labai brangu ir tikrai nepirkčiau knygos už tokią kainą. Kai aš kūriau elektroninę D. Dargio knygos versiją, pasakiau, kad ši knyga bus interaktyvi ir pagrindinė sąlyga – turės būti pigesnė negu popierinė. Tai ir įgyvendinome.

Paklauskite savęs, kokią knygą pirktumėte – žymiai pigesnę, kurią akimirksniu galite įsigyti, niekur neidami iš namų ir laikyti savo planšetiniame kompiuteryje? Nepamirškite ir to, kad savo kompiuteryje po ranka visuomet galite turėti šimtus knygų ir keliaudami mėgautis bet kuria iš jų. Šiuo metu dėl labai įdomios knygos kalbamės su viena JAV autore. Ji norėtų, kad išleisčiau jos kūrinį, pavadintą „Magicians in Need of Magic: A Spiritual Plunge into Ordinary Existence“. Planuojame, kad pirmiausia jis pasirodytų anglų kalba, o vėliau – ispanų ir rusų kalbomis. Ateityje galbūt dar išleisime ir lietuvių kūrinių.

-Neseniai pristatėte elektronines knygų „Tikroji Daktarų istorija“ bei „Kruvinasis mafijos maršrutas“ versijas. Ar D. Dargio knygos – pirmosios Jūsų išleistos elektroninės knygų versijos?

-Taip, D. Dargio knygos su integruotais unikaliais video siužetais bei interviu su autoriumi garso įrašais yra mano pirmosios elektroninės interaktyvios knygos.

-Šiuo metu išleistos lietuvių autorių elektroninės knygų versijos orientuotos labiau į užsienyje ar Lietuvoje gyvenančius lietuvius?

-Jos skirtos visiems, tačiau, kiek matau pagal statistiką, nemažai jų įsigyjama Jungtinėje Karalystėje, JAV ir kitose šalyse. Dar kartą svarbu pabrėžti elektroninių leidinių privalumą – nemažai lietuvių gyvena užsienyje ir sugalvoję įsigyti knygą jie nevažiuos specialiai į Lietuvoje esantį knygyną. Štai šiuo atveju elektroninės knygos yra labai patogi, visame pasaulyje prieinama alternatyva.

-Lyginant su Lietuva, kokia situacija šioje srityje matoma pasaulinėse rinkose? Kokias įžvelgiate tendencijas?

-Kaip ir minėjau, Lietuvos rinka yra labai maža. Kalbant apie pasaulines tendencijas, manau, kad elektroninės knygos vienareikšmiškai pirmauja. Kiek teko domėtis, beveik visi „bestseleriai“ yra prieinami skaitytojams ir elektroninėmis versijomis, kitaip ir būti negali. Užsienio leidyklos pradeda įvertinti, kiek kainuoja spausdinimas, logistika, saugojimas ir t.t. Pabandykite atrasti nors vieną populiariausią 2011 ar 2012 metų knygą, kuri neturėtų savo elektroninės skaitytojams pasiekiamos versijos. Tokių nerasite! Sutinku, kad Lietuvoje tokių knygų atsiradimą apsunkina autorinių teisių klausimai, vertimai ir daug kitų dalykų, kurie gali stabdyti šį procesą. Manau, kad artimiausiu metu situacija keisis. Bent aš bandysiu ją keisti.

-Kodėl autoriai turėtų norėti leisti savo knygų elektronines versijas? Ar tai – finansiškai naudinga, o gal tiesiog neišvengiama, žvelgiant į ateitį?

-Dėl autorių noro ir jų bendradarbiavimo su leidykla – labai geras klausimas. Man susidarė įspūdis, kad autoriai ne visada įsigilina į sutarčių su leidyklomis objektą. Nenorėčiau daug komentuoti, bet autorius ir pats turėtų pasverti kokias teises, kuriam laikui jas turėtų perleisti ir t.t. Laikai keičiasi ir reikia pagalvoti, koks skaitytojus leidžiantis pasiekti kelias yra patogesnis ir greitesnis. Manau, kad kiekvienu atveju reikėtų pasitarti su elektroninių knygų integratoriais. Yra daug atvejų, kuomet galima bei reikia dirbti su leidyklomis, o kada galima apsieiti ir be jų paslaugų.

-Kaip atrodo pats leidybos procesas: kokie jo kaštai, trukmė?

Tai priklauso nuo daugelio dalykų – ar tai bus paprasta, ar interaktyvi knyga, kokiai platformai bus skirta, ar bus numatyta planšetiniam kompiuteriui ar išmaniesiems telefonams, kokie programavimo ir kūrimo įrankiai bus naudojami, kiek žmonių dirbs projekte, ar yra sudarytos reikiamos sutartys su kompanijomis, per kurias bus platinamos knygos ir pan. Atsakyti vienu sakiniu neįmanoma.

-Kokias elektroninių knygų leidybos perspektyvas matote artimiausioje ateityje Lietuvoje? Ko reikia, kad toks knygų formatas taptų populiarus mūsų šalyje?

-Lietuvoje jau yra nemažai elektroninių knygų ir jų tikrai daugės, nes technologijos tobulėja ir niekas nestovi vietoje. Manau, kad pagrindinis variklis šiuo atveju yra kainų konkurencija. Kai elektroninė knyga bus pigesnė už popierinę, kai žmonės ims tausoti gamtą, tikėsis interaktyvumo ir nenorės užkrauti savo namų popierinėmis knygomis, tuomet bus įvertinta, kad popierinės knygos savikaina, lyginant su elektronine jos versija, yra nekonkurencinga. Neabejoju, kad tai įvyks artimiausiu metu.

-Ar elektroninės knygų versijos nekelia reikšmingo pavojaus, kad autoriniai kūriniai ims plisti nelegaliai? Kaip nuo to saugomasi?

-Labai geras pastebėjimas. Tikrai nesiekiu reklamuoti, tačiau, pavyzdžiui, „Apple“ kompanijos sukurti produktai padeda to išvengti. Kas naudojasi šios kompanijos „iBookstore“ puikiai žino, kad nusipirktos elektroninės knygos niekam negalėsi perduoti ar perleisti. Be abejo, pavyzdžiui, PDF formatu atsisiųstos knygos ir toliau plinta ir plis nelegaliai. Žinau, kur ir kaip tai vyksta. Čia viskas priklauso nuo pasirinktos platformos sprendimų ir pan. Mačiau, kad daugelis Lietuvos leidyklų savo svetainėse jau bando pardavinėti elektronines knygų versijas. Įdomu, kokiu formatu jas galima parsisiųsti ir kokias apsaugos priemones nuo kopijavimo ir platinimo jie naudoja. Galbūt čia ir yra pagrindinė problema, neleidžianti vystytis elektroninei knygai – jas legaliai įsigyja tik keletas pirkėjų, o vėliau jų niekas nebeperka, nes išplatintas nemokamai galima parsisiųsti iš interneto. Artimiausiu metu žadu į tai pasigilinti daugiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"