TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Elektroninių laiškų ir „Twitter“ žinučių poveikis klimatui – visai ne virtualus

2016 03 19 18:00
pixabay.com nuotrauka

Nors žmonės visame pasaulyje šį šeštadienį simboliškai prigesins šviesas kovos su pasauliniu atšilimu vardan, daugelis įsitrauks ir į elektroninio pašto bei socialinių tinklų kampanijas, kurios nematomai taip pat prisideda prie klimato kaitos.

Minint 10-ąją Žemės dieną, kurią organizuoja WWF ir remia kitos nevyriausybinės organizacijos, skleidžiančios informaciją apie klimato kaitos pavojus, garsūs pasaulio monumentai – nuo Eiffelio (Eifelio) bokšto iki dangoraižių „Empire State“ ir „Taipei 101“ – 20 val. 30 min. vietos laiku užtems.

Atskiri žmonės taip pat yra raginami dalyvauti ir pakoreguoti savo gyvenimo būdą sumažinant „šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų išmetimą.

Dviračiai ar važiavimas į darbą keliems vienu automobiliu, mažiau mėsos, termostato prisukimas per vieną padalą žiemą, „ekoatsakingas“ vartojimas: tai tik keletas iš daugelio būdų, kuriais žmonės gali prisidėti, ypač – turtingose šalyse, kur anglies dvideginio, palyginti su gyventojų skaičiumi, į atmosferą išmetama daugiau.

Tačiau tuo pačiu metu klimato kaitos „radiolokatorius“ beveik nepastebi paralelinio teršiančios veiklos pasaulio, nuo susirašinėjimo elektroniniu paštu ir pokalbių socialiniuose tinkluose iki filmų atsisiuntimo į išmaniuosius telefonus.

Atskirai šie diskretiški mūsų virtualiojo gyvenimo aspektai neatrodo svarūs ir kainuojantys.

Trumpas elektroninis laiškas, pavyzdžiui, prideda maždaug 4 g anglies dvideginio ekvivalento (CO2e) atmosferoje. Tai galima palyginti su 40 mlrd. t anglies dvideginio, kurias kasmet į atmosferą išskiria žmonija.

Tačiau skaitmeninei erai tęsiantis, bendra virtualiųjų žinučių apimtis tapo reikšminga žmonijos išskiriamo anglies dvideginio dalimi.

„Elektros suvartojimas ryšium su skaitmeninių technologijų augimu staigiai didėja“, – pažymi Alainas Anglade'as (Alenas Angladas) iš Prancūzijos aplinkos ir energetikos tvarkymo agentūros.

Pasak jo, Prancūzijoje tai jau sudaro daugiau kaip 10 proc. viso elektros suvartojimo ir šis skaičius yra panašus daugelyje išsivysčiusių šalių.

Kad pamatytum bendrą vaizdą, naudinga jį suskaidyti į dalis.

Pavyzdžiui, penkių tuzinų tokių 4 gramų „vertės“ elektroninių laiškų per dieną išsiuntimas iš išmaniojo telefono ar nešiojamojo kompiuterio prilygsta 1 km nuvažiavimui vidutinio dydžio automobiliu.

„Šiltnamio efektą“ sukeliančios dujos išsiskiria veikiant kompiuteriui, serveriui ir maršrutizatoriams, be to, buvo išskirtos gaminant šią įrangą.

Pridėjus 1 megabaito prisegtuką – nuotrauką ar kvietimą – suvartotos energijos pakaktų nedidelės galios elektros lemputei degti dvi valandas.

Jeigu tas elektroninis laiškas išsiunčiamas keliems adresatams, suvartotos energijos kiekį reikia padauginti iš adresatų skaičiaus.

Katės, atrodančios kaip Hitleris

Tarp patarimų dėl energijos taupymo būtų patarimas vengti nebūtinų adresatų, mažinti prisegtukus, valyti šiukšliadėžę.

Padeda netgi nedaugžodžiavimas – anglies dvideginio gramai kapsi ir kažkam skaitant jūsų ilgą laišką apie tą išvyką į „Disney World“.

Be to, dar yra liūdnai pagarsėjęs šlamštas, tapęs neprašytos reklamos sinonimu.

Antivirusinių programų gamintoja „McAfee“ apskaičiavo, kad kiekvienais metais išsiunčiama daugiau kaip 60 trilijonų šlamšto laiškų, kurie generuoja tiek „šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų, kiek 3 mln. automobilių, sunaudojančių 7,5 mlrd. l benzino.

O kai kitą kartą per „Google“ ieškosite „kačių, atrodančių kaip Hitleris“ (536 000 paspaudimų), prisiminkite štai ką: paieška internete su taupiai energiją vartojančiu nešiojamuoju kompiuteriu nulemia 0,2 g CO2e išmetimą.

Su staliniu kompiuteriu šis skaičius padidėja iki 4,5 gramo.

Net paprastos SMS žinutės – kaip mažiausieji atomai – nėra be savo masės, kuri atitinka maždaug 0,014 g CO2e.

Negana to, knygų skaitytuvai nebūtinai yra „draugiškesni“ aplinkai už senamadiškas knygas.

Mažo formato knygos popieriniais viršeliais išleidimas atsieina maždaug kilogramą CO2e, o pagaminti knygų skaitytuvą – mažiausiai 200 kartų daugiau.

Tai reiškia, kad su knygų skaitytuvu turėtumėt perskaityti ne mažiau kaip 70 knygų kasmet trejus metus, kad būtumėt „neutralus“ palyginti su knyga.

WWF „paragino savo šalininkus užimti poziciją dėl veiksmų“ plačiai naudojantis „Facebook“ ir „Twitter“.

„Socialinė žiniasklaida nežino fizinių ribų, kaip ir klimato kaita“, – sakė iniciatyvos „Earth Hour“ vykdomasis direktorius Siddarthas Dasas.

Bet ji turi kainą, galėtų pridurti jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"