TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Emigracija – vienas iš klimato kaitos padarinių?

2012 04 18 11:24

Prie tradicinės emigracijos sąvokos jau esame įpratę, nes tai vyksta kasdien. Ekologinė emigracija kol kas atvirai minima dar tik mokslininkų lūpomis. Keičiantis klimatui, žmonija susiduria su vis didesnėmis ekologinėmis katastrofomis, kurių pasekmės neretai būna tragiškos. Ypač neramina tai, kad klimatologai ir ateityje prognozuoja naujų bauginančių reiškinių.

Žmonės persikelia gyventi kitur po galingų potvynių, stiprių žemės drebėjimų, keliasi iš visa griaunančių uraganų niokojamų vietų ar palieka dažnai alinamus sausros regionus. Mokslininkai įspėja, kad laikui bėgant gali kilti vis didesnė ekologinės migracijos banga, nusiritanti net į gretimas valstybes. Tai savo ruožtu gali sukelti neigiamų padarinių, ypač neturtingose šalyse, kuriose jaučiamas maisto ir geriamojo vandens stygius. Jei anksčiau ekologinės katastrofos buvo daugiau regioninio pobūdžio, tai dabar baiminamasi, kad nekiltų didesnių, paliesiančių vis didesnę žmonijos dalį.

O ir priežasčių tam, deja, yra. Visose srityse be galo greitai vystantis pažangai ir pritaikant vis naujas technologijas, žmonijos veikla sukelia neigiamų padarinių ne tik konkrečiai šaliai, bet ir planetai apskritai. Tirpstantys Arkties ledo masyvai, dėl anglies dioksido didėjimo atmosferoje kylantis šiltnamio efektas, tolimosios oro taršos pernašos, užteršti vandenys ir gruntas, kintanti bioįvairovė vandenynuose ir sausumoje, radiacinė sklaida ir nuolatinė elektromagnetinė tarša – visa tai neišgalvotos, bet mūsų kasdienės problemos.

Kasmet sulaukiame vis naujų blogų žinių. Neseniai pranešta, kad Amazonės miškai kertami dar greičiau. Per 2012 m. tris mėnesius tropinių miškų iškirsta triskart daugiau nei per tą patį 2011-ųjų laikotarpį. JTO pateikia duomenis, kad per 2000–2005 m. Brazilijoje iškirsta 47,8 proc. visų planetoje iškirstų tropinių miškų, taigi, kasmet šioje Pietų Amerikos šalyje prarandami dideli miškų plotai. O yra nustatyta, kad būtent tropinių miškų naikinimas – viena iš anglies dioksido koncentracijos padidėjimo planetos atmosferoje priežasčių.

Žinoma, Lietuva toli nuo Brazilijos, tačiau tereikia pakalbinti mūsų gamtininkus, kurie vienbalsiai paliudys, kiek kasmet žalos pridaro miško gaisrai ar deginama žolė. Nepaisant to, kad daugelis gali pasakyti, jog pas mus tarša dar nėra tokia didelė kaip kitose šalyse, kintantis klimatas veikia ir mus. Ir nebūtinai tiesiogiai. Šiandien galime tik spėlioti, kaip keisis demografinė mūsų šalies padėtis – ar nebus taip, kad vandens ir maisto ieškotojai užplūs ir Lietuvą?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"