Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
MOKSLAS IR IT

Emigrantų vaikai mokomi prabilti lietuviškai

 
2016 12 02 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuviškai nekalbančius iš užsienio tautiečių parsivežtus vaikus, subūrę į vadinamąją išlyginamąją klasę, visus metus tėvų kalbos iki šiol mokė tik Vilniaus lietuvių namai. Šių mokslo metų pradžioje išlyginamoji klasė įsteigta ir provincijoje.

Išlyginamoji klasė – išimtinis darinys, skirtas tiems į Lietuvą grįžusių emigrantų vaikams, kurie beveik visai nemoka lietuvių kalbos, tad mokytis įprastoje klasėje su lietuviškai kalbančiais bendraamžiais nepajėgtų. Tokią klasę nuo 1990-ųjų yra įsteigę Vilniaus lietuvių namai, o šiais mokslo metais išlyginamoji klasė atsirado vienoje Tauragės ugdymo įstaigų.

Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos direktorius Algimantas Kaminskis „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad prieš metus kitus dar būdavo galimybių grįžusių emigrantų vaikus į mokyklos suolus sodinti drauge su bendraamžiais, o lietuvių kalbos jie būdavo mokomi per individualias šio dalyko pamokas.

„Deja, įsitikinome, kad iš užsienio grįžtantys vaikai vis prasčiau kalba lietuviškai, per pamokas nepajėgia suprasti skiriamų užduočių, jiems nepavyksta lietuvių kalba suregzti sakinio. Tad kreipėmės į Tauragės rajono savivaldybės tarybą ir gavome leidimą steigti išlyginamąją klasę“, – sakė jis.

Išlyginamojoje klasėje pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą programą mokosi septyni vaikai nuo 8 iki 12 metų, per savaitę vyksta 20 pamokų – kasdien po keturias. „Ir jaunesni, ir vyresni mokiniai, galima sakyti, mokosi to paties. Iš pradžių jie turi išmokti abėcėlę, mokytis žodžius, linksniuotes, asmenuotes. Gal tik jiems pateikiamų tekstų turinys skiriasi“, – teigė A. Kaminskis. Jis pabrėžė, jog išlyginamojoje klasėje metus mokęsi emigrantų vaikai turėtų pasiekti tokį lietuvių kalbos lygį, kad galėtų tęsti nutrauktą visų kitų vidurinio ugdymo dalykų mokslą.

Išlyginamojoje klasėje šiuo metu mokosi tėvų parsivežti vaikai iš Kirgizijos, Didžiosios Britanijos ir Ispanijos. Direktorius aiškino neturintis teisės domėtis buvusių emigrantų istorijomis ir tuo, ar į Lietuvą jie grįžo visam laikui, tačiau pažymėjo puikiai matantis, kad ne tik rašyti, bet ir kalbėti lietuvių kalba jie savo vaikų neišmokė. Negana to, bendrosios šių vaikų žinios taip pat atsilieka nuo jų bendraamžių.

Anot A. Kaminskio, išlyginamosios klasės mūsų šalyje nėra populiarios, nes vaikus auginančių emigrantų į Lietuvą grįžta nedaug.

Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Edita Dilienė teigė, jog šioje ugdymo įstaigoje yra išlyginamoji klasė, bet joje lietuvių kalbos mokosi tik Lietuvoje gyvenančių užsieniečių vaikai. „Tokią klasę turime jau dešimtmetį, bet nė vieno grįžusio lietuvių emigrantų vaiko nesame sulaukę“, – sakė ji.

Vilniaus Antakalnio progimnazijos Pagrindinio ugdymo skyriaus vedėja Jurgita Paravinskienė pasakojo, jog šioje mokykloje besimokantiems aštuoniems iš emigracijos parvykusiems vaikams skiriamos vien papildomos lietuvių kalbos pamokos, o visas kitas jie lanko drauge su bendraamžiais.

Vilniaus lietuvių namuose išlyginamoji klasė veikia nuo 1990 metų. Joje kasmet mokosi 30 ir daugiau mokinių. Per savaitę būna 22 lietuvių kalbos pamokos.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"