TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Enciklopediją kurti padeda ir robotai

2013 04 29 6:00
"Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui" administratorius V.Povilaitis (kairėje) ir daug kuo prie šios veiklos prisidedantis LIKS prezidentas S.Maskeliūnas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Virtuali "Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui" jau gerokai pralenkė lietuvišką "Vikipediją" ir turi daugiau kaip milijoną straipsnių.   

Tokio didelio enciklopedinio projekto, įgyvendinto naujos kartos prasminio susaistymo priemonėmis, dar nebuvo, ko gero, pasaulyje. Lietuviška visuotinių žinių kaupykla, kuriama entuziastų Lietuvoje ir užsienyje, gali nemokamai naudotis kiekvienas. "Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui" administratorius informatikas Vitas Povilaitis šį visuomeninį darbą vadina savotiška knygnešyste. Jis pats - knygnešio Igno Povilaičio provaikaitis. Tėvų namuose ant aukšto per sovietmetį išsaugoti tarpukariu nebaigtos leisti Lietuviškosios enciklopedijos tomai, priklausę dėdei Broniui Povilaičiui, pasitraukusiam į Ameriką ir ten prisidėjusiam leidžiant Lietuvių enciklopediją Bostone.

Kurti ar naikinti

"Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui" idėjinis branduolys - buvę "Vikipedijos" dalyviai, sukūrę beveik 80 proc. jos straipsnių. V.Povilaitis pasakojo, kad tokių nuo "Vikipedijų" atsiskyrusių virtualių enciklopedijų yra ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje. Priežastys tikriausiai įvairios. Lietuviškoje "Vikipedijoje" įvyko skilimas, kai virtualiai bendraujančiame kolektyve atsirado žmonių, kurie tiems, kurie kuria, įkelia, redaguoja straipsnius, ėmė trukdyti, keisdami, trumpindami ar net naikindami informaciją, neatitinkančią, jų manymu, "Vikipedijos" reikšmingumo kriterijaus.

"Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui" kūrėjai nustatė griežtesnę registraciją nei buvo "Vikipedijoje", kai kiekvienas net neprisiregistravęs lankytojas galėjo keisti kuriamus straipsnius, ir dėl to nemažai laiko reikėdavo sugaišti atmetant neaišku kieno daromus destruktyvius taisymus.

"Šiais laikais nemaža problema vadinamieji programiniai robotai. Davei užduotį, paleidai ir robotas pagal tokią piktybišką programą gali ištisai gadinti, jei nėra registracijos su apsaugos priemonėmis, leidžiančiomis užkirsti kelią, kai į sistemą mėgina patekti ne žmogus, - sakė Lietuvos kompiuterininkų sąjungos (LIKS) prezidentas dr. Saulius Maskeliūnas. - Internete vyksta tikras karas su programiniais robotais, tačiau susikerta ir skirtingi žmonių požiūriai, interesai, kai vienas parašo straipsnį, kitas (kuriam tai nepatinka) pataiso priešingai, autorius vėl atkuria savąjį variantą - ir tokie konfliktuojantys taisymai gali trukti be galo. Autorizuota registracija leidžia bent jau matyti, kas taip agresyviai ir įkyriai elgiasi."

Griaučiai ir kūnas

Kaip prisiminė V.Povilaitis, maždaug prieš trejus metus "Vikipedijos" projekto dalyvis Algirdas Vilkas, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos biologijos mokytojas ir Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties vadovas, pasiūlė kartu kurti "Gyvosios gamtos enciklopediją". Toks buvo pirmas mėginimas atsiskirti nuo "Vikipedijos" ir pirmą kartą Lietuvoje buvo panaudotos semantinės, prasminio susaistymo, "MediaWiki" programinės priemonės. Jomis kuriamoje "Gyvosios gamtos enciklopedijoje" jau pernai buvo pusė milijono straipsnių. Informacija surinkta automatiniu būdu iš įvairiausių gyvosios gamtos klasifikacijos lentelių lotynų kalba. Lietuviškus pavadinimus įrašydavo A.Vilkas ir V.Povilaitis. Kartą išversti pavadinimai automatiškai atsirasdavo ir visuose kituose susijusiuose puslapiuose. Lygiai taip pat buvo sukurti specialūs programiniai robotai, kad atitinkamai generuotų ar prireikus koreguotų straipsnius. Ne be robotų pagalbos "Gyvosios gamtos enciklopedijos" puslapiuose atsirado informacija iš angliškų šaltinių, kuriose pasaulio valstybėse kokios gyvosios gamtos rūšys yra aptinkamos.

"Žinoma, robotai negali visko padaryti. Tik tai, ką atlikti yra "įdarbinti", - aiškino LIKS prezidentas, Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos instituto direktoriaus pavaduotojas S.Maskeliūnas. - Pasitelkiant robotus reikia mąstyti algoritmiškai, t. y. numatant, ką galima pateikti kaip užduotį, žingsnių seką. Robotas yra "bukas", tačiau jei jam tiksliai nurodai, kaip ką atlikti, jis viską tvarkingai padarys."

Robotų atliktą darbą enciklopedijos kūrėjai vadina griaučiais, o autorių įrašomi tekstai yra tarsi kūnas, "apauginta mėsa".

Iš Lietuvos ir pasaulio

Visa "Gyvosios gamtos enciklopedija" ką tik įtraukta į "Enciklopediją Lietuvai ir pasauliui". Ar nevertėtų tokią kurti, pradėta svarstyti 2011 metų pabaigoje. Tarp iniciatorių - šiaulietis žurnalistas Rimantas Lazdynas, A.Vilkas, JAV lietuvis informatikas Edvinas Giedrimas, gydytojas Kastytis iš Kauno, nenorintis skelbti savo pavardės, ir, žinoma, V.Povilaitis, vadinamas projekto įgyvendinimo ledlaužiu.

Adresas http://lietuvai.lt buvo užregistruotas pernai balandį. Enciklopedija pradėta kurti E.Giedrimo nuomojamame serveryje JAV. Instaliuota nemokama semantinė "MediaWiki" programinė įranga, sukelta apie 20 tūkst. straipsnių iš "Vikipedijos". Kai iškilo didesnio pajėgumo poreikis, per LIKS Saityno kūrėjų sekciją kreiptasi į VU Matematikos ir informatikos institutą. Virtualios enciklopedijos kūrėjams buvo suteikta galimybė nemokamai naudotis LITNET - Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo serveriu. Kartu Lietuvai teko atsakomybė ir pareiga saugoti virtualioje erdvėje kaupiamą lietuvišką informaciją.

"Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui" kūrėjai užsimojo sutelkti vienoje vietoje visą informaciją, skelbtą spausdintose ir virtualiose enciklopedijose, specializuotuose žinynuose, mokslo darbuose, žodynuose, išsaugotą bibliotekų ir muziejų saugyklose, jei tik ji gali būti skelbiama pagal Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą ar autorinių teisių licencijas.

"Kai jau pradeda nebeužtekti programinių išteklių, pasvarstę nuperkame papildomos atminties - gerų, vertingų, reikalingų darbų plėtrai", - sakė LIKS prezidentas.

"Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui" kūrėjų grupė pasklidusi, galima sakyti, po visą pasaulį - nuo Europos iki JAV ir Kanados. Dabar registruota daugiau kaip 30 dalyvių. Ragintų prisidėti, kaip pabrėžė V.Povilaitis, bent po vieną žmogų iš kiekvienos pasaulio lietuvių bendruomenės. Taip pat ir pačioje Lietuvoje - žmones, asociacijas, organizacijas, draugijas, mokyklas ar gimnazijas įsitraukti į enciklopedijos kūrimą. Informacija nuolat keičiasi ir nuolat turi būti papildoma.

Viskas susiję

Kuriant "Enciklopediją Lietuvai ir pasauliui" naujos kartos semantinio susaistymo priemonės leidžia valdyti informacijos visumą. Pavyzdžiui, įkeltoje informacijoje apie Lietuvos gyvenvietes buvo aptikta klaida. Užteko ją pataisyti vienoje vietoje - ir visuose puslapiuose automatiškai atsirado teisingas variantas. Taip pat automatiniu būdu į kuriamą Lietuvos gyvenviečių sąvadą buvo įtraukti naujausi 2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenys, kiek kurioje vietovėje dabar gyvena žmonių. Didelį parengiamąjį darbą, kad robotas galėtų įkelti tuos duomenis, atliko kaunietis Kastytis.

"R.Lazdynas parašė straipsnius apie visas buvusias Prūsijos gyvenvietes, pamėgino atkurti senuosius lietuviškus jų pavadinimus, dabar išnykusius iš Kaliningrado srities žemėlapio, - pasakojo V.Povilaitis. - Reikėtų aprašyti visą lietuvišką paveldą, susijusį su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, taip pat lietuvių tremties vietas. Visa tai yra mūsų istorija ir viskas susiję."

Pavyzdžiui, neseniai užmegzti kontaktai su Lietuvos knygnešio draugija, kad sukaupta informacija būtų įkelta į "Enciklopediją Lietuvai ir pasauliui". Gautas sutikimas, kad bus įkeltas ir baigiamas leisti dešimties tomų leidinys "Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953". Jau keliama Lietuvių enciklopedija, nuskenuota leidėjo Juozo Kapočiaus vaikaičio Arūno Pabedinsko, gyvenančio Kanadoje.

Į "Enciklopediją Lietuvai ir pasauliui" pradėta kelti ir lietuvių smulkioji tautosaka: liaudies dainos, padavimai, pasakos, patarlės, priežodžiai, posakiai, mįslės. Nors tai - ne visai tradicinė enciklopedijų medžiaga, V.Povilaičio įsitikinimu, taip pat turi būti "Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui" dalis, susieta su vietovėmis, kuriose užrašyta, su žodžiais, kurie jose pavartoti. Lygiai taip pat kuriama ir lietuvių kalbos žodyno sritis, skirta aprašyti lietuvių kalbos žodžiams, pateikiant visas jų reikšmes, susaistant su sinonimais ir antonimais, kilmės atitikmenimis kitose kalbose ir net perspėjant apie nelietuviškus, netinkamus vartosenos iškraipymus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"