TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Epidemijos sūkuryje - pradinukai

2013 09 23 6:00
Dr. E.Albavičiūtė įsitikinusi, kad labai svarbu valstybės lygiu sukurti vaikų augimo stebėsenos sistemą. Erlendo Bartulio nuotrauka

Naujausiais tyrimų duomenimis, Lietuvoje kas šeštas septynerių - dešimties metų vaikas turi antsvorio, įskaitant nutukimą, o kas dešimtas yra liesas. Nors dabar dažniau akcentuojamas antsvoris ir nutukimas, tyrimų rezultatus įvertinusios dr. Editos Albavičiūtės nuomone, aktuali problema - ir nepakankamas vaikų kūno svoris.

Europoje, kaip ir visame pasaulyje, grėsmingai daugėja turinčių antsvorio ir nutukusių vaikų. Lietuvoje tokių taip pat gausėja, tačiau reprezentatyvių tyrimų padėčiai įvertinti ir palyginti su kitomis šalimis trūksta. Dr. E.Albavičiūtės disertacinis darbas "Lietuvos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų antropometriniai rodikliai ir jų sąsajos su socialiniais bei gyvensenos veiksniais" buvo atliktas dalyvaujant tarptautiniame Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyvos (European Childhood Obesity Surveillance Iniative - COSI) projekte. Mokslininkė ėmėsi įvertinti septynerių - dešimties metų Lietuvos vaikų fizinį išsivystymą, išanalizuoti antropometrinių rodiklių pokyčius vaikui augant, kokią įtaką turi paveldimumas, atskleisti, kokie yra vaikų fizinio išsivystymo socialiniai netolygumai bei antropometrinių rodiklių ir gimimo svorio, žindymo trukmės, mitybos, fizinio aktyvumo sąsajos.

Įvertinant mastą

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. E.Albavičiūtė pasakojo, kad dar 2006 metais Stambule, Turkijoje, Europos šalių, taip pat ir Lietuvos, sveikatos apsaugos ministrai pasirašė Kovos su nutukimu chartiją ir įsipareigojo aktyvinti veiksmus, kad per ketverius penkerius metus ir ne vėliau kaip iki 2015 metų būtų sumažintas vaikų nutukimas. 2007 metais PSO inicijavo COSI projektą. Šios iniciatyvos tikslas - sukurti standartizuotą ir Europos mastu suderintą stebėsenos sistemą rutiniškai matuojant pradinių klasių mokinių antsvorio ir nutukimo tendencijas, kad būtų galima įvertinti nutukimo epidemijos mastą. Pagal PSO pateiktą informaciją, iš 53 narių Europos regione tik 13 šalių turėjo reprezentatyvius duomenis apie antsvorio ir nutukimo paplitimą tarp šešerių - dešimties metų vaikų ir 19 šalių - tarp dešimties - devyniolikos metų vaikų. Bendra sistema, kai objektyviai matuojamas vaikų ūgis ir svoris, leis taip pat palyginti duomenis tarp įvairių šalių. Pasirinkta šešerių - devynerių metų vaikų grupė, nes esant tokio amžiaus dar nėra prasidėjęs brendimas, ir vaikų augimas yra gana stabilus. Vyresnio amžiaus vaikus būtų sudėtinga palyginti, nes vienose šalyse jie bręsta anksčiau, kitose - vėliau.

Lietuva į COSI projektą įsitraukė nuo pat pradžių ir 2008 metais LSMU Profilaktinės medicinos katedros mokslininkai, vadovaujami doc. dr. Aušros Petrauskienės, atliko pirmą reprezentatyvų Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimą. Apimtos visos dešimt apskričių objektyviai matuojant vaikų ūgį ir svorį naudojant vienodą PSO rekomenduotą antropometrinę įrangą, o ne pasikliaujant pateikiamais duomenimis. Nebuvo privaloma atlikti tėvų apklausų ir nedaug šalių, dalyvavusių projekte, jas atliko. Lietuvos mokslininkai surengė tris. Taip pat vieninteliai iš COSI projekto dalyvių stengiasi toliau stebėti tą pačią 2008 metų kohortą. Per pirmąjį etapą tirti pirmokai, per antrąjį, 2010 metais, - tie patys vaikai, jau trečiokai, bei tuometiniai pirmokai. Dalis vaikų, dabartinių šeštokų, matuoti šiemet. Tokie nuoseklūs duomenys padės patikimai atskleisti, kaip vaikai auga.

Tarp 12 šalių, kurios tuo pat metu įsitraukė į COSI projektą, Lietuvos rezultatai nėra blogiausi - 16,2 proc. septynmečių turi antsvorio, įskaitant nutukimą. Pavyzdžiui, Airijoje - 21 proc., Slovėnijoje - 24,2 proc., Portugalijoje - net 26,8 proc. tokių vaikų. Mažiausias paplitimas nustatytas Švedijoje, Belgijoje ir Latvijoje - apie 15 procentų.

Į PSO parengtą rezultatų palyginimą nebuvo įtraukti liesų vaikų duomenys, todėl negalima pasakyti, kaip apgailestavo mokslininkė, kokio masto ši problema yra kitose šalyse. Lietuvoje ji kelia susirūpinimą, nes kas dešimtas pirmokas yra nepakankamo kūno svorio. Be to, palyginus 2008 ir 2010 metų duomenis, matyti, kad liesų pirmokų padaugėjo. Pasak tyrėjos, reprezentatyvius liesumo duomenis pateikia labai reta Europos valstybė. Dažniausiai - Azijos šalys, kuriose mityba yra gana skurdi. Be to, kartais palyginti neįmanoma, nes duomenys apima skirtingas amžiaus grupes. Pavyzdžiui, Milane, Italijoje, 2004 metais atlikto tyrimo duomenimis, tarp šešerių - vienuolikos metų vaikų buvo 12 proc. liesų berniukų ir 13 proc. liesų mergaičių. Ispanijoje tais pačiais metais atlikto tyrimo duomenimis, tarp devynerių - dešimties metų vaikų buvo 9 proc. liesų berniukų ir 9,5 proc. liesų mergaičių. Latvijoje 2007-2009 metais buvo tiriami devynerių - dešimties metų vaikai. Nepakankamo kūno svorio buvo 16,4 proc. devynmečių ir 22,1 proc. dešimtmečių berniukų bei atitinkamai 11,1 proc. ir 22,3 proc. mergaičių.

Iš tėvų - vaikams

Kaip parodė Lietuvoje atlikti pradinukų tyrimai, per dvejus metus vaikai vidutiniškai paaugo apie 11 centimetrų. Augimo tempas, pasak dr. E.Albavičiūtės, atitiko rekomendacijas: tokio amžiaus vaikai per metus turi paaugti apie 5-6 centimetrus. Tačiau tiek berniukai, tiek mergaitės priaugo šiek tiek per daug svorio - apie 7 kilogramus per dvejus metus, kai tokio amžiaus vaikams rekomenduojama priaugti apie 2-3 kilogramus per metus. Atsižvelgiant į kūno masės indekso reikšmes, vaikai skirstyti į keturias mitybos būklės grupes: normalaus svorio, turintys antsvorio, nutukę ir liesi. Daugelis tirtų vaikų ir po dvejų metų išliko toje pačioje mitybos būklės grupėje. Palyginus įvairių apskričių duomenis paaiškėjo, kad visoje Lietuvoje jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai vystosi panašiai ir nutukimo tendencijos yra panašios.

"Vaikų mitybos būklė siejasi su tėvų kūno masės indeksu. Tarkim, tris kartus daugiau vaikų, kurie turi antsvorio arba yra nutukę, buvo iš tokių šeimų, kuriose abu tėvai turi antsvorio arba yra nutukę, - pasakojo tyrėja. - Žinoma, šiek tiek įtakos turi genetika, tačiau vaikams persiduoda ir tėvų mitybos įpročiai, gyvenimo būdas. Ypač tokio amžiaus, kai vaikai yra labai priklausomi nuo tėvų."

Dr. E.Albavičiūtė pabrėžė, kad labai sunku daryti kokias nors išvadas dėl socialinių veiksnių įtakos vaikų mitybai. Galimos tik tam tikros sąsajos, remiantis tėvų apklausų duomenimis. Pavyzdžiui, Lietuvoje, priešingai nei kitose Europos šalyse, nustatytas didesnis vaikų nutukimas tose šeimose, kuriose motinos yra labiau išsilavinusios ir pajamos didesnės. Nors turėtų būti priešingai: kitose šalyse tokius rezultatus lemia žemesnė tėvų socialinė padėtis. Mokslininkė daro prielaidą, kad Lietuvoje tėvams, nors ir išsilavinusiems bei pasiturintiems, dar trūksta žinių apie sveiką mitybą ir tinkamą rūpinimąsi vaikais.

Ryškėjančios sąsajos

Atlikti tyrimai taip pat atskleidė kai kurias vaikų mitybos būklės sąsajas su gimimo svoriu. Pasak tyrėjos, jei vaikas gimė per didelio svorio, jis dažniau turėjo antsvorio, įskaitant nutukimą, palyginti su normalaus svorio gimusiais vaikais. Žindymo fakto bei trukmės ir antsvorio, įskaitant nutukimą, sąsajų tarp pirmokų neaptikta, tačiau tarp trečiokų, kurie kūdikystėje maitinti motinos pienu, buvo 1,2 karto mažiau nutukusių. Manoma, kad tokios sąsajos, kaip nurodoma ir mokslinėje literatūroje, gali dar labiau išryškėti sulaukus vyresnio amžiaus, gal net suaugus.

"Nors pusryčių nauda akivaizdi, iš mūsų tirtų pirmokų kasdien pusryčiavo apie 67 proc., ir tarp jų buvo mažiau tokių, kurie turėjo antsvorio, įskaitant nutukimą, nei tarp retai pusryčiaujančių vaikų, tiek berniukų, tiek mergaičių, - lygino visuomenės sveikatos specialistė. - Dažnai, t. y. kasdien arba bent keturis-šešis kartus per savaitę, valgė šviežių vaisių 58 proc. berniukų ir 62 proc. mergaičių, daržovių - apie 40 proc. berniukų ir mergaičių. Palyginti nedaug, nors vaisius ir daržoves rekomenduojama valgyti kasdien. Apie 40 proc. berniukų ir mergaičių taip pat dažnai vartojo saldumynų, tačiau greitojo maisto, bent mūsų duomenimis, gautais iš tėvų anketų, - tik apie 6 proc. berniukų ir mergaičių. Mūsų atlikta analizė taip pat parodė, kad tie vaikai, kurie valgė daugiau grūdų ir pieno produktų, rečiau buvo nutukę."

Tyrėjai vertino ir vaikų fizinį pasyvumą - vadinamąją sėdimąją veiklą prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano. Paaiškėjo, kad darbo dienomis 55 proc. vaikų prie kompiuterio ar televizoriaus praleido iki dviejų valandų ir atitiko Amerikos pediatrijos akademijos rekomendacijas, tačiau savaitgaliais jas atitiko jau tik 24 proc. tirtų pradinukų. Tie vaikai, kurie ir darbo dienomis, ir savaitgaliais prie kompiuterio ar televizoriaus ekrano praleido dvi valandas ir daugiau, kur kas dažniau turėjo antsvorio, įskaitant nutukimą.

Stebės toliau

Kitas PSO COSI tyrimas planuojamas 2016 metais, ir LSMU mokslininkai, pasak dr. E.Albavičiūtės, stengsis, kiek įmanoma, toliau stebėti tuos pačius vaikus, kaip jie auga, kaip keičiasi ūgis ir svoris, kokios yra antsvorio ir nutukimo tendencijos. Jau dabar jos, kaip įsitikinusi mokslininkė, yra grėsmingos. PSO duomenimis, kas penktas vaikas Europoje turi antsvorio, įskaitant nutukimą, ir mes jau artėjame prie tokio vidurkio. Blogiausia, kad daugelis vaikų, kurie buvo nutukę iki brendimo, būna nutukę ir suaugę. Kartu iškyla ir ligų, susijusių su nutukimu, grėsmė.

"Labai svarbu valstybės lygiu sukurti vaikų augimo stebėsenos sistemą, kad būtų galima palyginti duomenis ir įvertinti bendrą padėtį. Jos nežinant negalima siūlyti ir konkrečių rekomendacijų, - pabrėžė visuomenės sveikatos specialistė. - Kitas dalykas, būtina atnaujinti vaikų augimo vertinimo standartus, nes jie sukurti dar iš 1985 metų duomenų. Žinoma, lyginant tarptautiniu mastu, reikia vertinti pagal tarptautinius standartus. Tačiau kiekvienoje šalyje vaikai vystosi šiek tiek skirtingai ir geriausiai jų būklę atskleidžia nacionaliniai standartai."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"