TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Erelių gyvenimas Lietuvoje gerėja

2014 08 07 6:00
Įgudęs ornitologas Rimgaudas Treinys žino valandas, kada su šiltomis oro srovėmis medžioti į pievas atsklendžia mažieji ereliai rėksniai. Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotraukos

Sumažėjus brandžių miškų, kuriuose gali perėti Vidurio ir Šiaurės Rytų Europos kraštovaizdžiui tipiški paukščiai - mažieji ereliai rėksniai, Lietuvos ornitologai ėmėsi būtinų jų apsaugos priemonių.

"Išsaugoti tai, ką dar turime, yra daug lengviau, nei atkurti rūšį visiškai ją praradus. Pavyzdžiui, vokiečiai dabar labai vargsta bandydami miškuose apgyvendinti inkubatoriuose išaugintus ereliukus", - pasakojo viešosios įstaigos Gamtosaugos projektų vystymo fondo ornitologas Rimgaudas Treinys. Ketvirtus metus įgyvendinamu projektu "Mažojo erelio rėksnio apsauga Lietuvos miškuose" siekiama užtikrinti jų lizdaviečių apsaugą nuo neigiamos ūkinės veiklos miškuose.

Į medį - žieduoti jauniklio.

Iš svetur neatskrenda

Pirmiausia ornitologai atvirose pievose šalia brandžių miškų stebi, ar šie ereliai čia atskrenda medžioti. Jei pasirodo, galima spėti, kad kur nors netoliese yra jų lizdų, mat grobio tie paukščiai ieško kelių kilometrų spinduliu. Tuomet rudenį ir žiemą, nukritus medžių lapams, gamtininkai šukuoja miškus ir užvertę galvas aukštuose medžiuose ieško erelių lizdų.

Kaip pasakojo projekto vadovė Inga Ringailaitė, šių paukščių apskaita atliekama trylikoje teritorijų. Septynios jų skirtos specialiai mažųjų erelių rėksnių apsaugai, likusios šešios - kitų rūšių apsaugai, tačiau tose teritorijose gyvena ir mažųjų erelių rėksnių. Ornitologų stebimi plotai apima 4,5 tūkst. kvadratinių kilometrų. Tai sudaro 7 proc. Lietuvos teritorijos.

Aptikę į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų erelių lizdų, ornitologai perduoda informaciją kitoms institucijoms, kurios rūpinasi teisine apsauga. Urėdijos ir privačių miškų savininkai, žinodami šias lizdavietes, jau privalo laikytis tam tikrų taisyklių. Pavyzdžiui, 100 m atstumu nuo mažųjų erelių rėksnių lizdų draudžiama kirsti medžius. Be to, toje zonoje visi kiti miško darbai turi būti atliekami ne veisimosi laikotarpiu, nes šie paukščiai labai baikštūs.

Seniausias Lietuvoje užfiksuotas erelis yra 21 metų. "Kiek erelių išsaugosime, tiek jų Lietuvoje ir turėsime, mat suaugę ir nuo ketvirtų gyvenimo metų perėti pradedantys paukščiai lizdus krauna netoli gimtųjų vietų - maždaug penkių kilometrų atstumu. Iš kitur mūsų krašte šių erelių atsirasti negali, nes jiems būdingas glaudus ryšys su gimtąja vieta. Tad nereikia tikėtis, kad jų užklys perėti iš kitų šalių", - tvirtino R. Treinys.

Ornitologas Saulius Rumbutis Kaišiadorių miškų urėdijos plotuose žino ne vieną lizdą, kuriame sėkmingai peri mažieji ereliai rėksniai.

Lizdus suka ir žmonės

Ornitologams kartais tenka sukrauti dirbtinius lizdus, tačiau ne dėl to, kad paukščiai patys nemokėtų. Tiesiog Lietuvoje beveik neliko brandžių miškų, turinčių senų medžių, kurių galingos šakos išlaikytų sunkius ir storus erelių lizdus.

"Šie paukščiai metai iš metų grįžta į tą patį lizdą. Silpnesnis medis dažnai lūžta ir jaunikliai žūsta. Dirbtiniais lizdais bandome kompensuoti anksčiau žmonių jiems padarytą žalą", - teigė R. Treinys.

Pasak jo, mažaisiais ereliais šie paukščiai vadinami ne dėl to, kad yra maži (atstumas tarp ištiestų sparnų galų siekia pusantro metro, svoris - iki 2 kg), o todėl, kad už juos šiek tiek didesni giminaičiai vadinami didžiaisiais ereliais rėksniais. "Šie Lietuvoje negyvena, kartais sutinkami tik pavieniai paukščiai. Mažieji ereliai rėksniai - dažniausia erelių rūšis Lietuvoje, tačiau 1980-2006 metais jų šalyje sumažėjo daugiau kaip 20 procentų. Atlikus mokslinius tyrimus nustatyta, kad dabar Lietuvoje peri iki 2870 porų (10 proc. visų Europoje perinčių mažųjų erelių rėksnių)", - aiškino R. Treinys.

Mažasis erelis rėksnys - tipiškas Vidurio ir Šiaurės Rytų Europos kraštovaizdžio paukštis./www.arkive.org nuotrauka

Vyresnis užkapoja jaunesnį

Daktaro disertaciją apie šią paukščių rūšį parašęs R. Treinys papasakojo daug įdomybių iš jų gyvenimo. "Patelės dažniausiai deda du kiaušinius, bet dėl vadinamojo kanizmo efekto užauga tik vienas jauniklis: konkuruodamas dėl maisto vos galvą pakeliantis penkių dienų vyresnis brolis užkapoja arba išstumia iš lizdo jaunesnįjį. Tai įgimtas instinktas. Todėl lizduose užauga tik po vieną erelį. Kaišiadorių urėdijos miškuose esame aptikę sėkmingai augančius du jauniklius, tačiau tai - reta išimtis, - tikino R. Treinys. - Mažas jauniklių skaičius ir didelis jų mirtingumas pirmais gyvenimo metais - rūšies biologijos ypatybės, dėl kurių mažųjų erelių rėksnių gali greitai sumažėti."

Vokiečių patirtis

Vokietijoje per šimtą metų išnyko 95 proc. mažųjų erelių rėksnių. Dabar visoje šalyje jų yra tik apie pusantro šimto porų. Vokiečiai bando išsaugoti šią rūšį ieškodami būdų, kaip užauginti antrą jauniklį. R. Treiniui teko dalyvauti viename vokiečių projekte ir stebėti jų darbą.

Antrus kiaušinius vokiečiai paimdavo iš Latvijoje perėti susiruošusių erelių, išperindavo juos inkubatoriuje, jauniklius maitindavo per užuolaidėlę, kad nepriprastų prie žmogaus, ir paskui paaugusius liepos viduryje lėktuvais nuskraidindavo į Vokietiją. Jauni ereliai būdavo apgyvendinami dideliuose voljeruose, o po kurio laiko, pradėję savarankiškai skraidyti, iš jų išskrisdavo.

Pritaisyti siųstuvėliai dabar leidžia stebėti šių paukščių gyvenimą. Laukiama pirmųjų rezultatų, ar pasitvirtino šis metodas, ar inkubatoriuje išauginti ereliai prisitaikė gyventi gamtoje. "Lietuvoje toks būdas mažiau priimtinas. Mums paprasčiau išsaugoti ereliams gyventi tinkamus miškus, nei paskui viską atkurti", - teigė R. Treinys.

Kaip pasakojo ornitologas Saulius Rumbutis, Vokietijoje buvo daromi ir kitokie eksperimentai. Lizde išsiritus dviem jaunikliams ornitologai vieną paimdavo ir apie dvi savaites laikydavo atskirai, o paskui įkeldavo į lizdą ir laikinai išsinešdavo antrą. Po kurio laiko, ereliams ūgtelėjus, įgimta agresija praeina. Tada abu jauniklius jau galima palikti lizde. Tėvai sugeba juos išmaitinti.

Mažieji ereliai rėksniai išaugina tik po vieną jauniklį./www.arkive.org nuotrauka

Žiemoja atskirai

Įdomus erelių porų gyvenimo būdas - jie žiemoja atskirai. Išskrenda pusei metų į šiltuosius kraštus, dažniausiai į Pietryčių Afriką, tačiau patinas nuo patelės gali apsistoti ir per tūkstantį kilometrų. "Galbūt erelių poros dėl to ir ilgaamžės, kad pusmetį atostogauja atskirai", - juokavo gamtininkai. Tik atėjus pavasariui paukščiai suka gimtųjų lizdų link ir vėl susiranda vienas kitą.

Nesileisdamas į išsamius mokslinius įrodinėjimus, kodėl reikia išsaugoti mažuosius erelius rėksnius, R. Treinys pateikė tik kelis labai paprastus argumentus: "Šie paukščiai minta peliniais graužikais, reguliuoja jų gausą laukuose, tad žemdirbiai turėtų įvertinti erelių darbą. O kai trūksta pelinių graužikų, jie gaudo ir į lizdus neša kurmius. Tikri sodininkų pagalbininkai."

Itališkos poros

Pasaulyje šių erelių priskaičiuojama apie 20 tūkst. porų. Kadangi jie gana sėslūs, ornitologai domėjosi, ar populiacijai negresia kraujomaiša. Nustatyta, pasak R. Treinio, kad mažieji ereliai rėksniai kuria mišrias poras su didžiaisiais.

"Nors ir keista, poros dažniausiai būna "itališkos": patelė - didžiojo erelio rėksnio, o patinas - mažojo, - aiškino ornitologas. - Išsamesni tyrimai parodė, kad pirmos kartos hibridas gali vėl į porą rinktis mažąjį arba didįjį erelį rėksnį. Jų jauniklis būna vidutinio dydžio. Hibridų poreikiai tampa tarpiniai, jiems jau nebereikia didelių pelkių, be kurių negali gyventi didieji ereliai rėksniai. Pavyzdžiui, Čepkelių raiste galėtų išgyventi tik viena pora."

Didžiųjų erelių rėksnių Europoje likę labai mažai, tik Lenkijoje ir Baltarusijoje, Polesės pelkėse. Galima sakyti, šiuos paukščius išnaikino melioracija. Todėl, gamtininko teigimu, nieko keista, kad jie sudaro mišrias poras su mažaisiais ereliais rėksniais. "Kaip sakoma, geriau su bet kuo, negu visai išnykti. Kiekviena gyvybės forma stengiasi palikti savo kopiją", - pabrėžė R. Treinys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"