TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

ES milijardai - Lietuvos švietimui ir mokslui. Pagrindinės investicijų kryptys

2006 10 26 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

2007-2013 metais Lietuvos švietimui ir mokslui plėtoti ES ir Lietuvos biudžetas atseikės beveik 4 mlrd. litų struktūrinės paramos. Dokumentų, pagal kuriuos bus skirstoma struktūrinė parama, projektuose jau numatytos pagrindinės investicijų kryptys.

Parama verslumui, pilietiškumui, kompiuteriniam raštingumui ugdyti

Panaudojant ES struktūrinių fondų paramą numatyta stiprinti verslumo, pilietiškumo, kompiuterinio raštingumo, sociokultūrinių kompetencijų ugdymą, kalbų mokymą bendrojo lavinimo mokyklose.

Visuomenė jau suvokia, kad verslumo ugdymas daro teigiamą poveikį šalies ekonominei pažangai, tačiau tyrimai rodo, kad labai mažai mokslus baigiančio jaunimo nori pradėti savo verslą.

"Ugdant verslumą bendrojo lavinimo mokyklose reikia sudaryti sąlygas, kad mokiniai ir mokytojai įsitrauktų į realių problemų sprendimą, mokytųsi dalyvauti, priimti sprendimus, įgyvendinti projektus", - sako Loreta Žadeikaitė, Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja.

Informacinės technologijos mokiniams turi tapti kasdiene priemone, padedančia ieškoti reikalingos informacijos, kaupti ją, apdoroti ir pritaikyti. Turi įvykti esminiai pertvarkymai kalbų mokymo srityje: bus ankstinamas privalomas visuotinis užsienio kalbų mokymas, skatinama kalbų įvairovė, taikomas praktinis užsienio kalbos mokymas per kitus dalykus, t. y. integruotas dalyko turinio dalies (modulio) mokymas užsienio kalba.

Įvykdyti šiuos esminius pertvarkymus - parengti reikalingas programas, priemones, vertinimo būdus, mokytojus - be ES struktūrinių fondų paramos būtų labai sunku.

Mokymo individualizavimas

Didžiulis iššūkis šiandienei Lietuvos bendrojo lavinimo sistemai - mokymo individualizavimas. Programos ir pasiekimų standartai vieniems vaikams gali būti per sunkūs, slopinti jų norą mokytis ir pasitikėjimą savimi. Kitiems vaikams - atvirkščiai: trūksta iššūkių ir sudėtingesnių užduočių, slopinamas pažinimo džiaugsmas ir įgimtų gabumų rimtesnis ugdymas.

Būtina individualizuoti mokymą visoje bendrojo lavinimo sistemoje, tačiau yra sričių, kuriose tai reikia daryti skubiai. 2007-2013 m. numatoma stiprinti bei atnaujinti visas jaunimo mokyklas, didinti pedagoginę, psichologinę ir socialinę pagalbą mokyklai, padėti mokykloms integruoti specialiųjų poreikių turinčius bei mokymosi motyvacijos stokojančius vaikus ir jaunimą, pritaikyti švietimo įstaigas specialiųjų poreikių turintiems vaikams, sukurti sąlygas atpažinti itin gabius vaikus bei tenkinti jų ugdymo poreikius formaliojo ir neformaliojo ugdymo sistemoje.

Nuolatinis ugdymo turinio atnaujinimas

Siekiant šių tikslų būtina nuolat atnaujinti ugdymo turinį bei rengti mokytojus kūrybiškai dirbti šiomis sąlygomis. Prieš 10 metų didžiausias Lietuvos atotrūkis nuo ES šalių (remiantis tarptautiniais tyrimais) buvo mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų srityje. Pertvarkius šių dalykų mokymo turinį, ypač integravus gamtos mokslų mokymą, per 10 metų Lietuva šioje srityje padarė didžiausią pažangą iš visų tyrimuose dalyvavusių šalių. Tačiau gamtos ir technologijų mokymo kokybei bendrojo lavinimo įstaigose Lietuva ir toliau privalo skirti daug dėmesio. Iš 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos numatyta atnaujinti technologijų bei gamtos mokslų mokymo bazę bent penktadalyje šalies bendrojo lavinimo mokyklų, įgyvendinti nacionalinį projektą didinant ugdymo turinio prieinamumą įvairių gebėjimų mokiniams.

Ankstyvesnė mokymosi pradžia

Tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenimis, vėlesnė mokymosi pradžia gali daryti neigiamos įtakos tolesniam vaiko mokymuisi. Statistika rodo, kad Lietuvoje kaimo vaikai mokytis pradeda vėliau. Panaudojant 2007-2013 m. struktūrinę paramą bus diegiamas visuotinis ikimokyklinis ugdymas, aprūpinama ikimokyklinio ugdymo priemonėmis, organizuojamas šio amžiaus vaikų iš atokesnių rajonų pavėžėjimas ir pan. Be to, numatyta atnaujinti beveik dešimtadalio šalies ikimokyklinių įstaigų infrastruktūrą. Tikimasi, kad tai padidins 5-6 metų vaikų, lankančių ugdymo įstaigas, dalį iki 90 proc.: 2004 m. jų buvo beveik 80 proc.

Parengta bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"