TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

ES mokslinių tyrimų programos - iššūkiai ir galimybės

2007 02 20 0:00
"Lyginant Lietuvos dalyvavimą 5BP ir 6BP matyti, kad kontraktų 6BP padaugėjo 2,1 karto, o ES dotacijų Lietuvai - 2,4 karto", - teigia dr. Rimantas Skirmantas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Europos Sąjungos 6-oji bendroji programa buvo tam tikras Lietuvos verslo ir mokslo potencialo, gebėjimų, taip pat visuomenės pasiryžimo tapti modernaus, žinių pasaulio visateise dalimi pasitikrinimas, o šiemet pradedama įgyvendinti 7-oji bendroji programa jau kelia naujus uždavinius ir atveria naujas galimybes. Kaip mums pavyks tuo pasinaudoti, daug priklauso ir nuo savo vietos Europos Sąjungoje suvokimo, ir nuo turimo įdirbio įvairiose mokslinių tyrimų srityse.

Vis dažniau ir garsiau kalbama apie problemas Lietuvos švietimo sistemoje, šalies mokslinių tyrimų pajėgumą, verslo inovatyvumą. Visa tai - vienos grandinės dalys, Lisabonos strategijoje vadinamos žinių trikampiu. Daugiau ar mažiau spręstinų klausimų, susijusių su žinių trikampiu, turi ne tik naujos ES narės, bet ir senbuvės, gal tik jų mastai skiriasi. Svarbu tai, kad ES šalys, būdamos konkurentės, yra vienos komandos žaidėjos, todėl problemų sprendimas - visų bendras reikalas. Tačiau jų startas nėra ties viena linija, ir kiekviena įgyvendindama Lisabonos strategiją nusibrėžia skirtingus tarpinių etapų finišus, o ne vieną bendrą.

Reikia ryžto

Per vieną žinių trikampio dedamųjų - mokslinius tyrimus ir Lietuvos dalyvavimo ES 6-ojoje bendrojoje programoje (6BP) prizmę - pamėginkime suvokti savo potencialą bei vietą Europos mokslinių tyrimų erdvėje. Beje, mūsų valstybė dalyvavo ir ankstesnėje, 5-ojoje, bendrojoje programoje (5BP), o 6BP prasidėjo 2002-aisiais, kai Lietuva dar nebuvo ES narė, ir baigėsi žengiant į 2007 metus jau su nauja 7-ąja bendrąja programa (7BP). 6BP naujokėms buvo integravimosi į Europos mokslinių tyrimų erdvę etapas. Dažnai klausiama, kokia nauda Lietuvai iš šių programų. Reikia pasakyti, kad dalyvavimas Europos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programose nėra tik galimybė užsidirbti. Tai greičiau indikatorius, parodantis mūsų visuomenės požiūrį, gebėjimus, taip pat pastangas būti modernaus žinių pasaulio dalimi. O rezultatai priklauso nuo to, kiek dėmesio ir lėšų tam skiriame. Išteklių nėra per daug, bet privalu suvokti, kad ir kito kelio nėra. Reikalingi sprendimai, kurie kam nors gali būti skausmingi. Greito rezultato irgi nėra ko tikėtis. Gandinė stipri, jeigu stiprios visos grandys. Taigi kokį kelią ir kaip ryžtingai rinksimės?

Didėja aktyvumas ir lėšos

Analizuojant dalyvavimo įgyvendinant 6BP rezultatus iš dalies atsiskleidžia mūsų stipriosios ir silpnosios vietos, silpnosios grandys.

6BP jau baigta, startuoja 7BP, bet kai kurie 6BP projektai dar tik pradedami įgyvendinti, juos numatyta baigti 2011 ar 2012 metais. Kadangi naujų kvietimų teikti paraiškas šiai programai nebus, o dauguma sutarčių su Europos Komisija jau pasirašytos, galima vertinti, kaip sekėsi Lietuvai. Gal vienas kitas dalyvis iš Lietuvos dar įsitrauks į jau įgyvendinamus projektus, tačiau skaičiai iš esmės nebesikeis. Taigi kiek galima tikėtis uždirbti iš 6BP, tiksliau - kokią dotaciją ES skiria Lietuvos institucijoms ir įmonėms, dalyvaujančioms įgyvendinant šios programos projektus?

Štai orientaciniai skaičiai:

- Europos Komisijai pateiktose 1313 projektų paraiškų buvo 1571 Lietuvos dalyvis;

- 470 projektų paraiškų pripažintos tinkamomis finansuoti (566 Lietuvos dalyviai);

- finansavimas skirtas 260 projektų (328 Lietuvos dalyviai);

- skiriama ES dotacija Lietuvos dalyviams - 25 mln. eurų;

- vidutinė ES dotacija vienam projekto partneriui iš Lietuvos - 76,3 tūkst. eurų.

Aktyviausiai Lietuva teikė paraiškas dalyvauti informacinės visuomenės technologijų (IVT) ir mažų bei vidutinių įmonių (MVĮ) veikloje (atitinkamai 377 ir 222 dalyviai), toliau - nanotechnologijų (128), darnaus vystymosi (123), mobilumo (114), piliečių ir valdymo žinių visuomenėje (105) veikloje. Tarp finansuojamų projektų taip pat daugiausia dalyvių yra IVT srityje (21 proc. visų veiklos dalyvių). 13 proc. - MVĮ, 10 proc. - darnaus vystymosi, globalių pokyčių ir ekologinių sistemų veikloje. Pagal skiriamas ES dotacijas irgi ryškiai išsiskiria IVT - 6,6 mln. eurų (26 proc. visų dotacijų), MVĮ - 2,9 mln. eurų (12 proc. dotacijų), mobilumo projektams - 2,7 mln. eurų (11 proc. dotacijų).

1 LENTELĖ. ES dotacijos Lietuvos dalyviams pagal 6BP veiklą, tūkst. litų.

Kukli sėkmė

Lyginant Lietuvos dalyvių gautą finansavimą 6BP veiklai ir ES skiriamą finansavimą toms sritims, mūsų šaliai tenkanti dalis svyravo nuo 0,03 proc. aeronautikai ir erdvės tyrimams, 0,04 proc. - gyvybės mokslams, genomikai ir biotechnologijoms sveikatos apsaugai, iki 0,7 proc. - MVĮ bei piliečių ir valdymo žinių visuomenėje veiklai.

2 LENTELĖ. 6BP veiklos finansavimo dalis, per ES dotacijas tenkanti Lietuvai, procentais.

Didžiausia dotacijų dalis - 33 proc. 6BP finansavimo - buvo skirta dalyvaujantiesiems įgyvendinant mažesnius mokslinių tyrimų projektus, vadinamuosius specifinės paskirties projektus (STREP) - 8,2 mln. eurų; beveik 15 proc. - po 3,7 mln. eurų - teko dalyvaujantiesiems integruotuose projektuose (IP) ir papildomos paramos projektuose (SSA), nors tokių esama kur kas mažiau.

3 LENTELĖ. ES dotacijos Lietuvai pagal projektų tipus, procentais.

Pirmauja universitetai

Universitetai buvo aktyviausi ir pagal pateiktas paraiškas (618 dalyvių), ir pagal finansuojamus projektus (113 dalyvių). Antrojoje vietoje pagal pateiktas paraiškas liko valstybės mokslo institutai (256) ir MVĮ (233) - atitinkamai 49 ir 48 pagal finansuojamus projektus. Aktyviai dalyvavo ir viešojo administravimo institucijos: 111 dalyvių pagal pateiktas paraiškas, 31 - pagal įgyvendinamus projektus.

Didžiausią dalį dotacijų (42 proc.) atsiriekė universitetai - 10,8 mln. eurų. Valstybės mokslo institutams skirta 4,2 mln. eurų (17 proc.), mažoms ir vidutinėms įmonėms - 2,9 mln. eurų (12 proc.), viešosioms įstaigoms - 2,5 mln. eurų (10 proc.), viešojo administravimo dalyviams - 1,8 mln. eurų (7 proc.), universitetų mokslo institutams - 1,3 mln. eurų (5 proc.).

4 LENTELĖ. ES dotacijos Lietuvai pagal institucijų rūšį, procentais.

Iš viso 6BP projektuose dalyvauja 121 Lietuvos juridinis asmuo. Daugiausia dotacijų teko universitetams: Vilniaus universitetui - 4,3 mln. eurų, Kauno technologijos universitetui - 2,7 mln. eurų, Vytauto Didžiojo universitetui - 1,3 mln. eurų, taip pat Biotechnologijos institutui - 1,1 mln. eurų. Dotacijos nuo 1 iki 0,5 mln. eurų skirtos VšĮ Lietuvos inovacijų centras, Biochemijos institutui, Puslaidininkių fizikos institutui, Vilniaus Gedimino technikos universitetui, Šiaulių universitetui, Lietuvos energetikos institutui ir Klaipėdos universitetui.

Kol kas Lietuva yra daugiausia 6BP projektų įgyvendinimo dalyvė (vykdytoja) ir tik kelių projektų iniciatorė. Mūsų valstybė koordinuoja 22 projektus, iš jų daugiausia - 11 - yra papildomos paramos projektai, skirti ES mokslinių tyrimų parengiamiesiems darbams, 8 - mobilumo projektai, 2 - specifinės paskirties mokslinių tyrimų projektai, 1 - mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtų mokslinių tyrimų projektas. Taigi Lietuvos moksliniai ryšiai su ES dar nėra tvirti, o ir mokslinių tyrimų potencialas gana fragmentiškas.

Kas daugiau investuoja, daugiau uždirba

Atsižvelgiant į mūsų galimybes ir bendrą požiūrį į mokslinių tyrimų svarbą Lietuvoje, šie rezultatai visai neblogi. Lyginant Lietuvos dalyvavimą 5BP ir 6BP matyti, kad kontraktų 6BP padaugėjo 2,1 karto, o ES dotacijų mūsų šaliai - 2,4 karto. Žinoma, beprasmiška lyginti šiuos skaičius su senųjų ES narių, kurių išlaidos moksliniams tyrimams yra gerokai didesnės negu mūsų (pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidos Suomijoje 2005 metais siekė 5,5 mlrd. eurų, Lietuvoje - 0,16 mlrd. litų).

O jei Lietuvos rezultatus 6BP palygintume su Latvijos ir Estijos? EK 2003-2005 metų duomenimis, pagal projektų dalyvių skaičių Lietuva nuo Estijos nedaug atsiliko (atitinkamai 207 ir 213 dalyvių), tačiau lenkė Latviją (134 dalyviai). Dotacijos Estijai siekė 20 mln. eurų, Lietuvai - 15 mln. eurų, Latvijai - 11 mln. eurų. Estai daugiau už lietuvius dalyvauja įgyvendinant stambesnius projektus, o ir jų indėlis į projektus, matyt, yra didesnis. Nuo estų labiausiai atsiliekame gyvybės mokslų, genomikos, biotechnologijų sveikatos apsaugai ir darnaus vystymosi srityse, bet lenkiame pagal informacinės visuomenės technologijų veiklą.

Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra, remiama struktūrinių fondų, apžvelgė nueitą 6BP etapą ir parengė leidinį "Lietuvos dalyvavimas Europos Sąjungos 6-ojoje bendrojoje programoje: sėkmės pavyzdžiai". Šiame leidinyje pateikiama ne tik bendra informacija apie 6BP veiklą, bet ir pristatoma 40 projektų, kuriuose dalyvauja šalies mokslo, valdžios ir verslo įstaigos bei įmonės.

Šiemet prasidėjusi 7-oji bendroji programa kelia Lietuvai naujų iššūkių - būti visateise bendros ES mokslinių tyrimų erdvės nare. Nuolaidų turėsime jau mažiau. Ar esame tam pasirengę? Abejonės pagrįstos - skirdami daugiausia dėmesio atsilikimui likviduoti ir tam panaudodami struktūrinių fondų paramą, galime pristigti resursų dalyvauti pažangiausiuose Europos mokslinių tyrimų projektuose.

Norint sėkmingai dalyvauti naujoje 7BP reikia ne tik gebėjimų ir pajėgumo, bet ir greitai perimti naujas Europos mokslinių tyrimų greitkelio "eismo taisykles". Tam skirtas Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros administruojamas struktūrinių fondų projektas "Mokslininkų ir įmonių darbuotojų horizontaliosios kompetencijos tobulinimas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"