TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Europa sutaria: aukštojo mokslo prieinamumo didinimas – tik pirmas žingsnis

2014 04 10 15:22
Iš konferencijos akimirkų.

Vienodi pažymiai dar nereiškia vienodo potencialo – tokiu požiūriu vadovaujasi Didžioji Britanija, kur dalis aukštųjų mokyklų priėmimą organizuoja ne pagal moksleivio pažymius ir formalius rezultatus, bet pagal turimą potencialą, kurį atskleisti gali padėti aukštoji mokykla.

Taip aukštosios mokyklos ne tik siekia sukurti lygias galimybes studentams iš labiau socialiai pažeidžiamų grupių patekti į aukštąjį mokslą, tačiau kartu įsipareigoja teikti nuolatinę socialinę ir akademinę paramą per studijas bei sėkmingai įsitraukiant į darbo rinką. Tačiau Lietuvoje iš esmės matoma tik viena medalio pusė – galimybė patekti į aukštąją mokyklą, o pagalba studijuojant ir stengiantis įsidarbinti paliekama nuošaliau.

Socialinė visuomenės įvairovė dar ne visada yra savaime suprantama. Neretai pasitaiko, jog turime skirtingas sąlygas, ypač – siekiant aukštojo mokslo. Šių sąlygų suvienodinimas neretai tampa tikru iššūkiu, verčiančiu priimti netradicinius sprendimus. Pavyzdžiui, Norvegijoje, siekiant išlyginti lyčių pasiskirstymą tam tikrose, stereotipiškai „vyriškomis“ arba „moteriškomis“ laikomose, studijų programose, stojant yra pridedami papildomi balai, kaip kad vyrams, ketinantiems studijuoti veterinariją, o moterims – inžinerinius mokslus. Tačiau lytis – ne vienintelis socialinės dimensijos veiksnys. Didžioji dalis studentų finansinę paramą studijoms bei daugybę kitų paslaugų gauna iš valstybės. Ji stengiasi garantuoti efektyvų jų mokymąsi. O štai Nyderlanduose gausios etninės mažumos yra vertinamos kaip kultūrinio tapatumo dalis, todėl siekiant suteikti lygias galimybes patekti ir sėkmingai baigti aukštojo mokslo studijas ypatingas dėmesys skiriamas būtent joms.

„Europa jau suprato, kad lygių galimybių patekti į aukštąjį mokslą sudarymas yra tik pirmas žingsnis, po kurio turi atsirasti kiti mechanizmai – socialinės ir akademinės paramos studentams plėtra, pagalba darbinantis – į visa tai reikia žiūrėti kaip į integralų procesą, o ne atskiras, tarpusavyje nesusijusias dalis“, – teigė VU SA akademinio proceso reikalų koordinatorius Andrius Uždanavičius.

Susipažinti su skirtingų Europos šalių patirtimi gerinant socialinę dimensiją aukštajame moksle buvo galima balandžio pradžioje vykusioje PL4SD projekto konferencijoje Vienoje, kurioje dalyvavo ir studentai iš Lietuvos – Vilniaus universiteto Studentų atstovybės nariai. Visose šalyse, kurios aktyviai darbuojasi šioje srityje, nuolat vyksta įgyvendintų politinių sprendimų vertinimo procesas, leidžiantis suprasti, kokios investicijos atnešė naudos, o kokios turėtų būti keičiamos. Siekiant surinkti šias gerąsias šalių praktikas bei statistiką, susijusią su socialinės dimensijos aukštajame moksle tobulinimu, sukurta duomenų bazė, prie kurios tobulinimo aktyviai prisidėjo ir ją išbandė VU studentų atstovai. Duomenų bazė jau pasiekiama internetu www.pl4sd.eu.

„Šalys, kurios pristatė savo gerąsias patirtis, pasižymi vienu bendrumu – jos priima sprendimus remiantis aiškiais ir objektyviais duomenimis. Yra problema, atsiranda sprendimo būdas, sudaromas planas, numatomi reikalingi finansai ir įsivertinimo kriterijai, kuriuos matuojant galima pasakyti ar investicija sėkminga. Tyrimais grįsta politika leidžia sukurti skaidresnę ir efektyvesnę sistemą, eliminuoti poveikio neturinčius metodus ir finansus skirti į labiausiai pasisekusių projektų plėtrą. Lietuvoje dažnai dar trūksta duomenų, o jei jų ir yra, į analizes, ekspertų išvadas ir rekomendacijas žiūrima tik tada, kai tai palanku sprendimus priimantiems žmonėms. Lietuva yra viena iš kelių valstybių, kurios dalyvauja pilotiniame projekto etape, ir tai yra galimybė žengti didelį žingsnį į priekį šioje srityje“, – įspūdžiais po konferencijos dalijosi A. Uždanavičius.

Konferencijos metu aukštojo mokslo ekspertai vieningai sutarė, jog aukštasis mokslas suteikia naudą kiekvienam individui, tačiau kartu yra ir visuomeninė gėrybė, o pagrindinė prielaida sėkmingai valstybės raidai yra investicijos į žmogiškąjį kapitalą. Būtent ši mintis tapo pagrindinė, kalbant apie socialinės dimensijos gerinimą Europoje. Prastėjanti demografinė padėtis senajame žemyne lemia, jog investicija į kiekvieną žmogų ir jo išsilavinimą tampa išgyvenimo klausimu, todėl ypač svarbu sudaryti vienodas sąlygas kokybiškoms studijoms, pradedant priėmimo organizavimu ir baigiant visuomenės tolerancijos didinimu.

VU SA aktyviai dalyvauja Lietuvos aukštojo mokslo politikos formavime bei yra pirmoji organizacija Lietuvoje, surengusi tarptautinę konferenciją, skirtą išimtinai aptarti socialinę dimensiją Lietuvos aukštajame moksle.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"