TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Europinės lėšos bus panaudotos laiku

2006 10 13 0:00
Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius Kastytis Tuminas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Tarp dešimties ES naujokių Lietuva užima antrąją vietą pagal didžiausio - Sanglaudos - fondo lėšų aplinkosaugai panaudojimą

Kol kas nėra pagrindo būgštauti, kad Europos Sąjungos (ES) mūsų šalies aplinkosaugai skiriamos lėšos nebus panaudotos laiku, "nuplauks", kaip nuogąstauja kai kurie politikai. Taip teigia Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) direktorius Kastytis Tuminas.

Šiai penktus metus veikiančiai institucijai patikėta administruoti iš ES fondų finansuojamus projektus. 53 metų statybos inžinierius Tuminas APVA dirba nuo pirmųjų dienų, prieš tai jis keliolika metų vadovavo uostamiesčio vandentiekio ir kanalizacijos įmonei "Klaipėdos vanduo".

Pasak Tumino, tarp dešimties ES valstybių naujokių Lietuva pagal ES didžiausio - Sanglaudos - fondo lėšų, skiriamų aplinkosaugai, panaudojimą yra antra, o pagal šio fondo pirmtakės ISPA programos lėšų naudojimą - šešta.

Projektams - milijardas

"Europos Sąjungos Nuotekų surinkimo ir valymo direktyva įpareigoja, kad iki 2009 metų pabaigos gyvenviečių, kuriose yra per 2000 gyventojų, nuotekos nebūtų užterštos daugiau, negu leidžia ES normatyvai. Kita - Sąvartynų direktyva - nurodo iki to laiko atliekas gabenti į tinkamai įrengtus sąvartynus, be to, savivaldybės privalo sumažinti į juos patenkančių biodegraduojančių (organinių) atliekų kiekį", - aiškino APVA vadovas Tuminas.

- Tačiau mūsų šalyje dar riogso šimtai sovietmečiu įrengtų sąvartynų, kurių srutos ir dvokas nuodija gamtą. Tebėra ir miestų, miestelių, kurių nuotekos gerokai teršia aplinką. Ar spės Lietuva iki nurodyto laiko įgyvendinti ES reikalavimus?

- Todėl ES iš ISPA, vėliau - iš Sanglaudos bei struktūrinių fondų ir skyrė mūsų šaliai didžiulę finansinę paramą, kad galėtume pastatyti naujus moderniškus sąvartynus, nuotekų valymo įrenginius. Tam jau parengta ir rengiama daugiau kaip šimtas projektų.

- Kodėl prireikė steigti specialią projektų valdymo agentūrą?

- Manau, Lietuvoje nustatyta ES lėšų ir projektų valdymo sistema su centrinių įgyvendinančių įstaigų koordinuojančiu vaidmeniu, tarp jų ir aplinkos projektų valdymo agentūros, tikrai pasitvirtino. Ypač rengimosi stoti į ES laikotarpiu, t. y. 2000-2004 metais. Žinoma, tenka tik apgailestauti, kad APVA įkurta pavėluotai, tik 2002-aisiais. Todėl nuo pat pradžių agentūrai keltos labai sunkios užduotys. Reikėjo ne tik parengti specialistus ir teisinę bazę pirkimams organizuoti, sukurti lėšų kontrolės sistemą pagal EK reikalavimus, bet ir siekti, jog būtų panaudotos anksčiau suplanuotos lėšos. Taip pat teko užtikrinti, kad ES lėšos būtų tinkamai leidžiamos.

Tokia sistema pristabdė savivaldybių iniciatyvą ir atsakomybę dėl savalaikio projektų parengimo bei lėšų panaudojimo. Todėl dabar pradėtas įgyvendinti antras projektų valdymo etapas, kai vienos pagrindinių funkcijų - paraiškų finansavimui gauti parengimas ir pirkimų organizavimas - perduodamas savivaldybėms ar jų valdomoms įmonėms.

Šiuo metu jau pasirašytos 194 sutartys projektams rengti ir įgyvendinti už 684 mln. litų. 2006-ųjų pabaigoje ši suma padidės iki 1,035 mlrd. litų, pasirašytų sutarčių skaičius - iki 240. Net du trečdalius kiekvieno aplinkosaugos projekto finansuoja ES, likusi dalis - iš nacionalinio biudžeto ir savivaldybių įmonių skolintų lėšų.

Nelengva suderinti daug norų

- Skaičiai įspūdingi. Ką numatoma už juos padaryti?

- Vietoj kelių šimtų sąvartynų Lietuvoje jų bus tik dešimt - visose apskrityse. Iki šių metų pabaigos numatoma įrengti šiuos objektus Alytaus, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse. Kitų metų viduryje tikimasi atidaryti naują Vilniaus apskrities sąvartyną Kazokiškėse, vėliau - Marijampolės, Tauragės, Telšių, Utenos, Kauno ir Panevėžio apskrityse.

O vandentvarkos srityje bus sudaromos sąlygos proporcingai plėtoti infrastruktūrą visoms savivaldybėms, todėl, suprantama, didžiausios investicijos atiteks didžiausioms savivaldybėms - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio.

Latvijoje, Estijoje kuri nors savivaldybė pastato sąvartyną, o vėliau tariasi su gretimomis savivaldybėmis, kaip jį eksploatuoti. Mūsų šalyje nuspręsta iškart kooperuoti kelių savivaldybių pastangas šiems objektams statyti ir eksploatuoti.

Lietuvoje pasirinktas gal ir sudėtingesnis, bet, manau, efektyvesnis kelias, kai lygiagrečiai vykdoma atliekų surinkimo bei tvarkymo infrastruktūros ir paslaugų reforma. Tiesa, iš pradžių tiek Aplinkos ministerijai, tiek agentūrai teko įdėti nemažai pastangų, sugaišti tam neplanuoto laiko, kol pavyko įtikinti savivaldybes rasti bendrą kalbą.

- Užsiminėte apie Kazokiškes. Tačiau kai kurie šio miestelio gyventojai ligi šiol protestuoja prieš naują šiukšlyną jų pašonėje?

- Nė viena vietos bendruomenė nenori, kad jos pašonėje atsirastų šiandien prastą įvaizdį turintis atliekų sąvartynas. Panašios diskusijos dėl jų vietos ilgai netilo ir Panevėžio, Utenos apskrityse. Nelengva suderinti visų norus ir interesus. Tačiau su vietos gyventojais kalbėtasi taikiai, tartasi dėl kompensavimo, numatyta tam specialių lėšų. Be abejo, tai trukdė panaudoti planuotas lėšas.

Stinga projektuotojų

- Kai kurios savivaldybės skundžiasi, kad projektai rengiami labai ilgai. Ar įmanoma paspartinti šiuos darbus?

- Tai akivaizdi problema. Jau anksčiau prognozavome, kad atlikti planuojamus projektavimo darbus per santykinai trumpą laiką bus sudėtinga. Esame priėmę keletą svarbių sprendimų, kad projektavimo paslaugų pirkimo konkursuose galėtų dalyvauti ir nedidelės vietos bendrovės, ir stambios tarptautinės projektavimo kompanijos. Vis dėlto manau, jog negalime akcentuoti tik vietos projektuotojų problemos. Juk gerai matyti, kad techninis projektas gerai rengiamas ten, kur yra patyręs užsakovas ir nuolat dirbama su projektuotojais.

Tačiau kartais pasitaiko ir absurdiškų situacijų, kai savivaldybės meras rašo raštą Aplinkos ministerijai ir prašo įpareigoti agentūrą bei projektuotojus laiku pateikti techninį projektą savivaldybei. Arba kai techninio projekto, kurį rekomenduoja tvirtinti atestuota ekspertizė ir kuris suderintas su specialiąsias sąlygas išdavusiomis organizacijomis, užsakovas nederina dėl neesminių dalykų.

Beje, ir kai kurios savivaldybės vėluoja pateikti technines projektavimo sąlygas bei patvirtinti detaliuosius planus - tai irgi vilkina ES lėšų panaudojimą.

- Ar galite tokiais atvejais jas sudrausminti?

- Nebent siūlyti sustabdyti ir perskirstyti tokiam projektui skiriamą finansavimą. Kas iš to? Juk nukentėtų ne tiek meras ar kuris kitas valdininkas, kiek paprasti tos vietovės gyventojai, kitaip sakant, visos šalies interesai - būtų prarasti Europos Komisijos skirti pinigai.

- Tai perduokite didumą savo rūpesčių savivaldybėms. Juk dažnai agituojama: daugiau teisių savivaldai!

- Tai, kaip minėjau, daroma. Tačiau pamažu ir įsitikinus, kad savivaldybės ar jų įmonės tam jau pasirengusios. Neretai savivaldybės mano: jei turėtų teisę pirkti vandens valymo ar tinklų statybos darbus, jie užvirtų kaip iš pypkės. Tačiau jau ne kartą pastebėjome, jog dažnai linkstama prie tose savivaldybėse esančių statybos organizacijų, todėl kartais tie sprendimai gali būti tendencingi. Tokius nepagrįstus sprendimus turėtume vetuoti, bet būtų gaištamas laikas, aiškinamasi. Prasidėtų konfliktai, darbai įstrigtų.

Pagal ekspertų parengtą metodiką jau įvertintas savivaldybių pajėgumas ir pirkimų funkcijos pagal sutartis perduotos dvylikai savivaldybių ar jų valdomų įmonių.

Tvarka sudėtinga

- Kurias savivaldybes ir apskritis pagirtumėte?

- Sparčiai statomi sąvartynai Alytaus, Šiaulių, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse. Vandentvarkos projektus gerai įgyvendina Druskininkų, Jonavos, Radviliškio, Kauno savivaldybės. Tačiau stringa Marijampolės, Tauragės regioninių atliekų bei Neringos vandentvarkos projektų darbai.

- Daug kas bėdoja, jog ES finansinė parama graži tik popieriuose. Realiai jos gauti sunku - daugybė formalumų, biurokratinių barjerų.

- Deja, čia yra tiesos, bet turime paisyti ES taisyklių. Tačiau teisinga ir tai, kad lėšų panaudojimo vidaus kontrolės sistemą nustato kiekviena ES šalis. Taigi galima ir reikėtų supaprastinti pernelyg sudėtingą biurokratinę paraiškų rengimo bei lėšų kontrolės sistemą. Kita vertus, jau nuo 2007 metų Lietuva pati turės teisę spręsti, kuriems per Sanglaudos programą finansuojamiems projektams skirti lėšų.

Tačiau štai jau ne už kalnų metų pabaiga, o savivaldybės, kurios turės galimybę teikti paraiškas, dar neturi instrukcijų, kaip rengti tokias paraiškas. Todėl naujos programos startas taip pat gali vėluoti.

Parengta bendradarbiaujant su Aplinkos projektų valdymo agentūra

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"