TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Europos dugne: nelaimingi ir apsvaigę

2016 03 30 6:00
Nors per pastaruosius du dešimtmečius reikšmingai sumažėjo mokinių, kurie nesijaučia laimingi, tarp kitų šalių Lietuvai tenka labai žema - maždaug keturiasdešimta - vieta. independent.co.uk nuotrauka

Naujausias tarptautinis mokinių gyvensenos tyrimas atskleidė, kad Lietuvos mokiniai yra tarp nelaimingiausiųjų Europoje. Jie patiria ir daugiausia patyčių. Ne mažiau skaudi problema – alkoholio vartojimas, labiausiai išplitęs tarp Lietuvos mokinių, palyginti su kitomis Europos šalimis.

Kaip sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Tomas Vaičiūnas, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) pripažintas tarptautinis mokinių gyvensenos tyrimas (Health and Behaviour of School Children – HBSC), nuo 1994-ųjų kas ketveri metai vykdomas ir Lietuvoje, suteikia unikalią galimybę ne tik stebėti šalies viduje vaikų gyvensenos pokyčius, bet ir lyginti juos su kitomis pasaulio šalimis. Iš viso tyrime dalyvauja 43 Europos šalys ir Kanada. Tyrimo atstovai ir vykdytojai Lietuvoje – LSMU mokslininkai. Per tyrimą apklausiamos penktos, septintos ir devintos klasės, t. y. 11–15 metų mokiniai. Toks pasirinkimas leidžia stebėti rutininius pokyčius. Per tris ir daugiau kohortų galima daugmaž objektyviai įvertinti, kaip keičiasi vaikų gyvensenos rodikliai.

Kovo viduryje pasirodė tarptautinis HBSC leidinys, pristatantis naujausius 2014 metų tyrimo duomenis, atskleidžiančius ir padėtį mūsų šalyje tarptautiniame kontekste.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjas Tomas Vaičiūnas pristatė naujausius tarptautinio mokinių gyvensenos tyrimo duomenis, atskleidžiančius ir padėtį mūsų šalyje tarptautiniame kontekste./Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Prislėgti, suirzę, nepatenkinti

Vienas tyrimo rodiklių, kaip ir visais metais, buvo subjektyvus vaikų sveikatos vertinimas, t. y. mokiniai buvo paprašyti patys įvertinti savo sveikatą. Lietuvoje, 2014 metų duomenimis, kas dešimtas berniukas, maždaug 9 proc. apklaustųjų, ir kas šešta mergaitė savo sveikatą vertino gana prastai. Kas trečias berniukas ir kas antra mergaitė nurodė, kad bent kartą per savaitę patiria galvos skausmą, liūdesį, prislėgtumą, irzlumą, blogą nuotaiką ar net nervinę įtampą. Palyginti su 2010 metų duomenimis, Lietuvos padėtis kitų šalių atžvilgiu šiek tiek pagerėjo. Tarp 44 šalių berniukai užėmė dvyliktą, mergaitės – dvidešimt pirmą vietą.

Pasak T. Vaičiūno, su subjektyviu sveikatos vertinimu susijęs ir mokinių laimingumas. Nors per pastaruosius du dešimtmečius nuo 1994 iki 2014 metų reikšmingai sumažėjo mokinių, kurie nesijaučia laimingi, tarp kitų šalių Lietuvai tenka labai žema – maždaug keturiasdešimta – vieta. 2014 metų duomenimis, kas vienuoliktas berniukas ir maždaug 15 proc. mergaičių nurodė, kad nesijaučia laimingi. Ir nepriklausomai nuo lyties, kuo vyresni mokiniai, tuo jie jaučiasi nelaimingesni. Kodėl vaikai nesijaučia laimingi, duomenys dar analizuojami.

Gana sudėtingą padėtį atskleidė ir pasitenkinimo gyvenimu rodiklis. Nors per pastarąjį dešimtmetį šis rodiklis visose amžiaus grupėse nežymiai mažėjo, 2014 metais kas dešimtas berniukas ir viena iš šešių mergaičių nurodė, kad yra nepatenkinti gyvenimu. Tarptautiniame kontekste pagal pasitenkinimą gyvenimu berniukai užėmė keturioliktą, mergaitės – dvidešimt trečią vietą tarp 44 šalių.

Patiria patyčias ir tyčiojasi

„Ypač skaudi padėtis dėl patyčių, – pabrėžė LSMU mokslininkas. – Metai po metų fiksuojamos labai negeros tendencijos. Mūsų mokiniai patiria daugiausia patyčių iš visų tyrime dalyvaujančių šalių. Užimame paskutinę vietą ir gana ženkliai patyčiomis lenkiame prieš mus esančias šalis. Šis rodiklis nuo pat 1994-ųjų yra vienas prasčiausių, o 2014 metais dar kartą parodė, kad patyčių problema mūsų šalyje nėra efektyviai sprendžiama valstybiniu lygmeniu ir vis dar yra mūsų sistemos skaudulys.“

2014 metų duomenimis, patyčias mokykloje nuolat patiria net kas trečias 11–15 metų mokinys. Pažymėtina, kad berniukai dažniau nei mergaitės tampa patyčių objektu. Vyresni mokiniai rečiau patiria patyčias, bet yra linkę dažniau tyčiotis iš kitų mokinių. Vaikai, tapę psichologinės agresijos objektu, neretai atsako tuo pačiu. Tyrimo duomenys rodo, kad maždaug toks pat skaičius patyčias patiriančių berniukų ir mergaičių iš patyčių objekto tampa, pasak T. Vaičiūno, ir patyčių subjektu, t. y. atsako tuo pačiu ir tyčiojasi iš savo bendraamžių. Susidaro tarsi užburtas ratas.

Alus ir cigaretės

Tarp aktualiausių problemų – ir rizikinga mokinių elgsena, susijusi su rūkymu ir alkoholio vartojimu. 2014 metų duomenimis, rūkė vienas iš šešių berniukų (arba 15,3 proc.) ir viena iš 11 mergaičių. Nors fiksuotas šiek tiek mažesnis nei ankstesniais metais rūkančių mokinių skaičius, rūkančiųjų dalis vidutiniškai sumažėjo 6,5 procentinio punkto, LSMU tyrėjas atkreipė dėmesį, kad visose 44 šalyse šis rodiklis taip pat mažėjo, todėl tarptautiniame kontekste esame tarp prasčiausių tyrimo dalyvių. Mūsų berniukai užima keturiasdešimt pirmą, o mergaitės – dvidešimt septintą vietą. Iš rūkančiųjų maždaug trečdalis nurodė, kad rūko ir elektronines cigaretes. Nuolat jas rūko maždaug 3 proc. berniukų ir apie 1 proc. mergaičių.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad per 13 proc. 11–15 metų berniukų ir 6 proc. mergaičių nurodė bent kartą gyvenime vartoję kanapes, marihuaną ar hašišą. Kitas narkotines medžiagas bent kartą gyvenime yra išmėginę maždaug penktadalis tokio amžiaus vaikų. Tačiau jų vartojimas nebuvo statistiškai reikšmingas.

Skaudžiausia problema tarp Lietuvos mokinių – alkoholio vartojimas. Tyrimo duomenimis, vienas iš 10 berniukų ir 4 proc. mergaičių reguliariai vartoja alkoholį, t. y. daugiau nei du tris kartus per savaitę išgeria tris alkoholio vienetus, pavyzdžiui, po butelį alaus. Berniukai dažniausiai vartoja alų, mergaitės – spalvotus, gazuotus alkoholinius kokteilius, bet pradeda taip pat vartoti alų ir net vejasi berniukus. Didžiausias alkoholį vartojančių mokinių skaičius yra penkiolikmečių kohortoje. Didžiausias skaičius asmenų pirmą kartą visiškai apsvaigo nuo alkoholio trylikamečių kohortoje.

„Šiuo aspektu esame visiškame dugne Europoje, – sakė LSMU mokslininkas. – Nors 2014 metų duomenys parodė, kad Lietuvos mokiniai svaiginasi alkoholiniais gėrimais rečiau nei ankstesniais metais, palyginti su kitomis šalimis, alkoholio vartojimas yra labiausiai išplitęs.Tyrimo rezultatai dar kartą patvirtino, kad priemonės, kurios yra taikomos arba netaikomos, tiesiog bado akis.“

Bulvių traškučiai ir televizorius

Tyrimas atskleidė, kad daug trūkumų turi ir mokinių mityba Lietuvoje. Nors tarp kitų šalių esame stiprūs vidutiniokai, didelė dalis mokinių neužtektinai valgo vaisių ir daržovių, dažnai valgo saldumynų, bandelių, kitų nerekomenduotinų rūšių produktų. Labai populiarūs yra bulvių traškučiai. Tokia tendencija matyti nuo pat 1994 metų. Per pastarąjį dešimtmetį vaisių ir daržovių vartojimas šiek tiek padidėjo ir koreliuoja, kaip pažymėjo T. Vaičiūnas, su šeimos socialiniu ir ekonominiu statusu. Pavyzdžiui, turtingesnėse šeimose tiek berniukai, tiek mergaitės daugiau vartoja vaisių ir daržovių, tačiau lygiai taip pat daugiau vartoja ir saldžiųjų gėrimų, bandelių, šokolado, saldainių ar kitų saldumynų. Žemesnio socialinio statuso šeimose vis dėlto ribotos galimybės įpirkti geresnių, vertingesnių maisto produktų.

Vienas iš penkių Lietuvos mokinių dvi laisvalaikio valandas darbo dienomis skiria televizoriui (24 proc. berniukų ir 23 proc. mergaičių) ir įvairiems kompiuteriniams žaidimams (22 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių). Tokia laisvalaikio leidimo forma ne mažiau gaji ir savaitgaliais. Tačiau kita dalis Lietuvos mokinių stengiasi būti aktyvūs: kas ketvirtas berniukas (28 proc.) ir viena iš penkių mergaičių bent keturis-šešis kartus per savaitę laisvalaikiu mankštinasi, sportuoja ar imasi kitos aktyvios veiklos, o vieno iš penkių fizinio aktyvumo trukmė siekia po dvi tris valandas. Tyrimo duomenimis, per pastarąsias septynias dienas vieno iš keturių berniukų (26 proc.) ir kas šeštos mergaitės (15 proc.) kasdienė fizinė veikla truko ne mažiau kaip 60 minučių.

Nuo mokyklinio amžiaus vaikų

„Su ekspertų komanda tariamės, kaip reaguoti į kiekvieną padidėjusį ar sumažėjusį rodiklį, ir rengiame rekomendacijas. Jos bus pateiktos visoms suinteresuotoms grupėms, – sakė LSMU mokslininkas. – Viena jau tiksliai žinoma mūsų rekomendacija yra susijusi su alkoholio vartojimu. Metai po metų Sveikatos apsaugos ministerijai, politikams siūlome paketus veiksmų, kuriais būtų galima sumažinti šį rodiklį, bet kol kas, deja, atsimušame tarsi į sieną. Puikiai žinomos, mokslu patvirtintos, geriausiai veikiančios priemonės yra trys: alkoholio reklamos draudimas, prieinamumo mažinimas ir akcizų, kainos didinimas. Labai palaikome dabartinę iniciatyvą – teisės aktų projekto keitimą. Mėginame surinkti iniciatyvių piliečių parašų, kad bent šis klausimas šiek tiek pajudėtų.“

Psichikos sveikatos problemos, rūkymas, alkoholio vartojimas jau daugelį metų pastebimas tarp Lietuvos mokinių, nes nėra, T. Vaičiūno įsitikinimu, gerai organizuotos prevencijos, susijusios su politiniais sprendimais, teisės aktų pakeitimais. Pavyzdžiui, nė vienos iš trijų minėtų priemonių prieš alkoholio vartojimą nėra numatyta mūsų teisės aktų. Alkoholis, tabakas yra laisvai prieinami ir jau ne kartą žiniasklaidos fiksuota, kaip lengvai paaugliai jų įsigyja ir juos vartoja.

„Socialinis ir psichologinis atsparumas yra labai didelė problema. Tačiau pastaruosius dvejus trejus metus Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos valdžios įstaigos vis mėgina neigti: Lietuvoje nėra savižudybių problemos. Ir Sveikatos apsaugos ministerijos aktai nėra, atseit, tokia didelė problema, kaip mėginama piešti, – ironizavo mokslininkas. – Mes nepiešiame, mes rodome reprezentatyvaus tyrimo, apimančio per 6 tūkst. Lietuvos moksleivių, duomenis. LSMU Sveikatos psichologijos katedros ekspertai ir Lietuvos psichologų sąjunga ne kartą yra pateikę iniciatyvų, kurių reikėtų imtis, kad padėtis gerėtų. Pavyzdžiui, alternatyvų psichikos sveikatos planą, parengtą kaip alternatyvą 2015 metais įsigaliojusiam valstybiniam psichikos sveikatos planui. Rekomendacijos alternatyviame plane yra nukreiptos į veiksmingų, patvirtintų priemonių organizavimą būtent nuo mokyklinio amžiaus vaikų.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"