TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Europos ir JAV moksleiviai atsilieka nuo japonų

2013 12 03 16:56
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Iš naujausios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitos dėl penkiolikmečių matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo gebėjimų matyti, kad valstybių narių rezultatai nevienodi.

Visoje ES matematikos rezultatai daug blogesni, nei turėtų būti, tačiau gamtos mokslų bei skaitymo rezultatai teikia vilčių – Europa sėkmingai siekia 2020 metų tikslo garantuoti, kad nepažangių moksleivių būtų mažiau kaip 15 procentų.

Šiuos rezultatus Briuselyje pristatė EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Yves'as Leterme'as ir Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generalinis direktorius Janas Truszczynskis. Gauti rezultatai rodo, kad dešimtyje valstybių narių (Bulgarijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Estijoje, Airijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Austrijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje) nuo 2009 metų padaryta didelė pažanga mažinant asmenų, kurių laimėjimai visose trijose pagrindinėse disciplinose yra prasti, procentinę dalį. Tačiau penkiose ES šalyse (Graikijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Suomijoje ir Švedijoje) nepažangių moksleivių padaugėjo. Kitose valstybėse narėse rezultatai nevienodi. Apskritai ES rezultatai šiek tiek geresni nei JAV, tačiau ir ES, ir JAV atsilieka nuo Japonijos.

Už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Komisijos narė Androulla Vassiliou sakė: „Sveikinu geresnių rezultatų pasiekusias valstybes nares, tačiau akivaizdu, kad visa ES turi dėti daugiau pastangų. Valstybės narės turi toliau stengtis gerinti prastus mokyklinio ugdymo rezultatus ir garantuoti, kad jaunuoliai turėtų gebėjimų, reikalingų norint įsitvirtinti šiuolaikiniame pasaulyje. Šie rezultatai primena, kad investicijos į geros kokybės švietimą yra Europos ateities pagrindas.“

Komisijos narės nuomonei pritarė ir buvęs Belgijos ministras pirmininkas Y.Leterme'as: „ PISA tyrimas parodė, kokių žinių turi penkiolikmečiai ir ką jie gali nuveikti jomis naudodamiesi. Pasaulio ekonomikoje sėkmės rodikliui nustatyti neužtenka vien nacionalinių standartų, būtina atsižvelgti ir į švietimo sistemas, kuriose pasiekiama geriausių rezultatų. Kalbant apie ES rezultatus, akivaizdu, kad valstybės narės turi juos sparčiau gerinti, jeigu jos nenori likti kitų šalių užnugaryje“.

Nuo 2000 metų PISA tyrimas buvo atliekamas kas trejus metus. 2012 metais jame dalyvavo visos 34 EBPO narės ir 31 šalis partnerė, atstovavusios daugiau kaip 80 proc. pasaulio ekonomikos. Maždaug 510 tūkst. mokinių, kurių amžius nuo 15 metų 3 mėnesių iki 16 metų 2 mėnesių, atliko matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų testus, daugiausia dėmesio skirdami matematikai.

Remdamiesi PISA tyrimų rezultatais politikos formuotojai ir pedagogai gali nustatyti švietimo sistemų, kuriose pasiekiama geriausių rezultatų, savybes ir pritaikyti savo politiką. Europos Komisija ir EBPO neseniai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį bus glaudžiau bendradarbiaujama šiose trijose srityse: įgūdžių strategijos, šalių analizė ir tarptautiniai tyrimai.

Ką tyrimo rezultatai pasako apie ES? Prastai skaitančių jaunuolių sumažėjo nuo 23,1 proc. 2006 metais ir 19,7 proc. 2009 metais iki 17,8 proc. 2012 metais. Jeigu ši tendencija nesikeis, iki 2020 metų būtų galima pasiekti nustatytą 15 proc. tikslą. Kol kas jį yra pasiekusios tik septynios ES šalys (Estija, Airija, Lenkija, Suomija, Nyderlandai, Vokietija ir Danijoje). Čekija, Vokietija, Estija, Airija, Kroatija, Lietuva, Liuksemburgas, Austrija, Lenkija ir Rumunija padarė didelę pažangą.

Nuo 2009 metų nepadaryta pažangos mažinant matematiką prastai mokančių asmenų procentinę dalį ES. Tačiau keturių valstybių narių (Estijos, Suomijos, Lenkijos ir Nyderlandų) rezultatai yra tarp geriausių pasaulyje – jose asmenų, kurie prastai moka matematiką, yra mažiau nei 15 proc. Kitos valstybės narės šio lygio kol kas nepasiekė. Didelę pažangą (daugiau kaip 2 proc. punktai) padarė Bulgarija, Estija, Airija, Kroatija, Latvija, Austrija, Lenkija ir Rumunija.

Visoje ES pamažu gerėja gamtos mokslų rezultatai. Prastai mokančių gamtos mokslus moksleivių sumažėjo nuo 20,3 proc. 2006 metais ir 17,8 proc. 2009 metais iki 16,6 proc. 2012 metais. Dešimtyje valstybių narių (Čekijoje, Vokietijoje, Estijoje, Airijoje, Latvijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje) tokių moksleivių mažiau nei 15 procentų. Nuolatinę pažangą daro Čekija, Vokietija, Estija, Airija, Ispanija, Latvija, Austrija, Lenkija ir Rumunija.

Išanalizavus tyrimo rezultatus akivaizdžiai matyti, kad rezultatams didelę įtaką daro mokinių socialinė ir ekonominė padėtis – labiau tikėtina, kad jaunuolių iš mažas pajamas gaunančių namų ūkių matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo rezultatai bus blogesni. Kiti svarbūs rodikliai – tai paprastai neigiamas poveikis, kurį patiria iš migrantų šeimų kilę moksleiviai, ankstyvojo ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymo svarba, taip pat skaitymo rezultatų skirtumai pagal lytį (mergaičių skaitymo įgūdžiai daug geresni nei berniukų). Be to, atlikus analizę paaiškėjo PISA tyrimo rezultatų ir neseniai paskelbto EBPO suaugusiųjų įgūdžių tyrimo rezultatų ryšys. Analizės išvadoje teigiama, kad politika bus veiksminga, jeigu ja pirmiausia bus siekiama gerinti švietimo kokybę pradinėse bei vidurinėse mokyklose. Vėlesniuose etapuose paprastai jau per vėlu kompensuoti mokykloje neįgytų žinių trūkumą.

EBPO Ankstyvojo ugdymo ir mokyklų skyriaus vadovas Michaelas Davidsonas ir Komisijos Švietimo statistikos, apklausų ir tyrimų skyriaus vadovas Janas Pakulskis glaustai informuos švetimo ir mokymo srities suinteresuotuosius subjektus apie galimą 2012 metų PISA tyrimo rezultatų poveikį Europos politikos formavimui. Komisija, siekdama nustatyti trūkumams pašalinti reikalingas priemones, 2012 metų PISA tyrimo rezultatus aptars su valstybėmis narėmis. Pirmą kartą nuomonėmis bus pasidalyta kitame ES švietimo reikalų ministrų posėdyje, vyksiančiame vasario 24 dieną. Tyrimo rezultatai taip pat bus naudojami rengiant 2014 metų Komisijos Europos semestrą, kuriame pateikiamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, susijusios su pagrindiniais gebėjimais. Pagal naująją švietimo, mokymo ir jaunimo programą „Erasmus+“ , pradėsimą vykdyti sausio mėnesį, bus remiami projektai, kurių tikslas – tobulinti ir modernizuoti mokyklinį ugdymą. Be to, remdamosi tyrimo rezultatais valstybės narės gali nustatyti prioritetus, remtinus Europos socialinio fondo – pagrindinio investicijų į gebėjimus bei mokymą šaltinio – lėšomis, ir suteikti geresnių švietimo galimybių pažeidžiamoms grupėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"