TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Europos universitetai vienija jėgas

2015 11 28 6:00
Sorbonos universitetas Paryžiuje greitai gali virsti daug didesnės įstaigos dalimi. Reuters/Scanpix nuotrauka

Kaip niekada daug Europos aukštųjų mokyklų svarsto susijungti arba formuoja sąjungas. Europos universitetų asociacija (EUA) skelbia, kad nuo šio amžiaus pradžios susijungė beveik šimtas aukštojo mokslo įstaigų ir ši tendencija vis stiprėja.

Esama kelių priežasčių, skatinančių universitetus vienytis. Visų pirma, taip siekiama po vienu stogu sutelkti kuo daugiau talentingų ir gabių akademikų, pritraukti studentų ir gauti daugiau lėšų tyrimams vykdyti. O tokie universitetai atsiduria pasaulinių reitingų viršuje. Kita paskata gali būti taupymas – išlaikyti vieną didelę aukštąją mokyklą atsieina mažiau nei kelias mažesnes.

Pradininkės – Estija ir Danija

Thomasas Estermannas iš EUA mano, kad universitetai, kuriuose dėsto daugiau mokslininkų ir mokosi daugiau studentų, įgauna didesnį autoritetą akademiniame pasaulyje. Jiems lengviau pritraukti geresnių dėstytojų ir išlaikyti prestižą. Toks vienijimasis taip pat yra būdas supaprastinti aukštojo mokslo sistemą bei pašalinti kai kurių funkcijų dubliavimąsi. O kai kuriais atvejais taip sprendžiama mažėjančio studentų skaičiaus problema.

Universitetai sparčiau jungtis ėmė nuo 2005-ųjų. Pradininkės šioje srityje buvo Danija ir Estija. Ši 2000–2012 metais sumažino savo aukštojo mokslo įstaigų nuo 41 iki 29. Šalies sostinėje esančio Talino universiteto dalimis tapo aštuoni mažesni institutai ir mokyklos. Danijoje universitetų sumažėjo nuo 12 iki 8, o valstybiniai tyrimų centrai buvo integruoti į aukštojo mokslo sistemą.

Paryžiaus universitetas

Šiuo metu universitetų jungimosi procesas aktyviausias Prancūzijoje. Čia vyriausybės iniciatyva aukštosios mokyklos ir tyrimų centrai vienijasi į vadinamąsias komunas, kuriose vėliau svarstomos visiško susijungimo idėjos. Sėkmingu Strasbūro, Bordo ir Marselio pavyzdžiu seka Paryžiaus universitetai. Dvi prestižiškiausios Prancūzijos sostinės aukštosios mokyklos – Sorbonos bei Pierre'o ir Marie Curie universitetai – svarsto atgaivinti senąjį Paryžiaus universitetą, kuris suskilo po studentų riaušių 1968 metais. Tuomet vyriausybė leido vienam seniausių pasaulio universitetų, įkurtam 1150-aisiais, suskilti į 13 savarankiškų įstaigų. Kiekvienoje jų buvo dėstomos skirtingos disciplinos.

Šiandien Pierre'o ir Marie Curie universitete daugiausia dėstomi tikslieji mokslai, inžinerija ir medicina, o Sorbonoje – menai ir humanitariniai mokslai. Vasarį vyks abiejų aukštųjų mokyklų vadovybių rinkimai. Tikimasi, kad nauji vadovai pritars susijungimui ir iki 2018-ųjų šios dvi įstaigos suvienys savo akademines pajėgas bei talentą.

Prancūzijos vyriausybė palaiko šią idėją, tačiau į procesą nesikiša ir leidžia universitetams spręsti patiems, nes labai svarbu, kad šiuos pokyčius palaikytų tiek akademinė bendruomenė, tiek administracija, tiek studentai.

Sėkmės pavyzdžiai

Prancūzai atidžiai stebi ir tyrinėja kitų Europos universitetų patirtį. Vienas sėkmingiausių pavyzdžių – Vokietijos Karlsrūhės universiteto ir tyrimų centro susivienijimas į Karlsrūhės technologijos institutą. Studentų nuo 2009 metų čia padaugėjo penktadaliu, o lėšų įvairiems tyrimams – net 50 procentų.

Aukštosios mokyklos sėkmingai susijungė ir Suomijoje, kurios pagrindinės mokyklos laikomos geriausiomis pasaulyje, tačiau aukštasis mokslas nuo jų gerokai atsilieka. Čia susivienijo Helsinkio ekonomikos mokykla, Technologijos universitetas ir Meno bei dizaino universitetas. Šių metų pasaulio universitetų reitinge nauja Helsinkio aukštoji mokykla pakilo beveik 50 vietų.

Tačiau Th. Estermannas iš EUA pabrėžia, kad sėkmingai sujungti universitetus reikia daug laiko ir energijos. Lėšų taupymas neturėtų būti pagrindinė tokių sąjungų priežastis, nes jos atsipirkti gali labai negreitai.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"