TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Evoliucionistai gėrisi žmonėmis – unikalia hominidų rūšimi

2015 07 16 14:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Nuo tų laikų, kai žmogus išmoko rašyti, jis supranta, kuo skiriasi nuo kitų gyvūnų. Daugelį žmogui būdingų elgesio variantų galime pastebėti ir mums artimose šimpanzėse, tačiau žmogus yra vienintelis, galintis nagrinėti pasaulį ir rašyti apie jį knygas.

Pagal Ianą Tattersallą, Amerikos gamtos istorijos muziejaus paleoantropologą, su šimpanzėmis mes turime panašumų, kaip ir su kitais gyvūnais, ir būtų keista, jeigu neturėtume. Tačiau taip pat egzistuoja daugybė skirtumų, o kad juos suprastume, turime žiūrėti į tai, kas yra aplinkui. Kodėl mes esame vieninteliai išlikę, kuomet daugelis žmogaus protėvių jau išnykę?

Žmonės ir šimpanzės nutolo nuo mūsų bendrų protėvių prieš daugiau nei šešis milijonus metų. Iškasenos parodo, kaip palaipsniui pasikeitėme: išlipome iš medžių, pradėjome vaikščioti ir gyventi didelėse grupėse. Tuomet mūsų smegenys padidėjo. Fiziškai žmonės yra dar vieni primatai, tačiau jų didelės smegenys – neįprastos. I. Tattersallas sako, kad tiksliai neaišku, kas lėmė tokį smegenų pasikeitimą, tačiau dėl to žmogus turi gebėjimą sudėtingai mąstyti. „Kuomet mes – Homo sapiens – pirmą kartą pasirodėme prieš 200 tūkstančių metų, nebuvome vienintelė rūšis. Dalinomės planeta su bent keturiais kitais stačiaisiais pusbroliais: neandartaliečiais, Denisovo žmonėmis, Homo floresiensis ir paslaptinga ketvirtąja grupe, kuri neseniai buvo atrasta Sibiro urvuose.

Sudėtingi įrankiai

Surastų akmens įrankių formos rodo, kad mūsų technologijos prieš 100 tūkstančių metų buvo labai panašios į neandartaliečių. Tačiau prieš 8 tūkstančius metų kažkas pasikeitė. „Neandartaliečiai turėjo įspūdingą, tačiau iš esmės hominidams kasdieninę medžiagą. Kai Homo sapiens pradėjo elgtis sudėtingiau, neįprasčiau, pasikeitimai tapo normaliu reiškiniu“, – sako I. Tattersallas. Žmonės pradėjo gaminti aukščiausios kokybės kultūrinius ir technologinius produktus, akmens įrankiai tapo sudėtingi, o technologinis vystymasis skatino migruoti iš Afrikos. Geometriniai simboliai, urvų menas... Beveik nėra įrodymų, kad kiti hominidai sukūrė kažką panašaus. Neandartaliečių sukurtas menas rodo, kad jie turėjo panašų abstraktų mąstymą, tačiau jų sukurti simboliai kur kas mažiau pažengę, be to, abejojama, ar tai apskritai sukūrė neandartaliečiai.

Polinkis bendradarbiauti

I. Tattersallas teigia, kad gebėjimas kalbėti žmoguje tiesiog „įsijungė“. „Paukščiai dar prieš išmokstant skraidyti atranda savo plunksnas, taip ir žmonės atranda psichinį gebėjimą kalbėti prieš sužinodami, kas ta kalba yra“, – mano paleoantropologas. Prieš pradedant kalbėti, smegenys jau žino simbolinę žodžių reikšmę. Gebėjimas vystyti kalbą sudėtingiausiomis formomis ir atrasti reikšmes yra priežastis, dėl ko hominidai vis dar gyvi. Tiksliai neaišku, kada ir kaip išsivystė kalba, tačiau tai lėmė kitą svarbų faktorių – socialinius žmogaus įgūdžius. Nors tiek šimpanzės, tiek žmonės yra linkę bendradarbiauti, atlikus lyginamuosius tyrimus paaiškėjo, kad žmonės bendradarbiauja labiau.

Vaikai – iš prigimties pagalbininkai. Tyrimai parodė, kad jie spontaniškai suaugusiems atidaro duris ir paima „atsitiktinai“ ant žemės nukritusius daiktus: kad tai padarytų, jie net trumpam nustoja žaisti. Vaikų sąžiningumo jausmas išsivysto labai anksti: jeigu eksperimento metu vienam vaikui neteisingai duodama daugiau „apdovanojimų“, kiti norės, kad visi gautų po lygiai.

Šimpanzės savanaudiškesnės

Michaelas Tomasello iš Makso Planko evoliucinės antropologijos instituto Leipcige sako, kad šimpanzės taip pat kartu dirba ir dalinasi maistu. Tačiau jos bendradarbiauja tik tuomet, jeigu turi iš to naudos. Žmonės taip pat tai daro, tačiau jiems papildomai rūpi, ką gaus partneris. Eksperimento metu 14-18 mėnesių vaikai tikisi, kad jų partneriai bendradarbiaus ir dalinsis, tuo metu šimpanzės to nedaro. Vaikai mažiau išrankūs dalinimosi parneriams, o šimpanzės daugiausiai dalinasi su tais, kurie yra artimi giminaičiai, potencialūs draugai.

Harvardo universiteto profesorius Feliksas Warnekenas teigia, kad vaikai yra „proaktyvūs“, tai yra, jie padeda net tada, kai jiems apie tai suteikiamos tik labai subtilios užuominos. Šimpanzėms reikia daugiau paskatinimo. Tyrimai rodo, kad jos yra „reaktyvios“: perduoda objektus, bet tik po to, kai kažkas patraukia jų dėmesį.

Evoliucijos eigoje

Pasak M. Tomasello, prie mūsų smegenų padidėjimo prisidėjo bendradarbiavimą skatinanti medžioklė: komandinis darbas atsispindi mūsų ilgoje istorijoje, kurioje ieškojome būdų gauti maisto. Žmonių artimiausių giminaičių gebėjimas dalintis rodo, jog tai – senovės bruožas. Kooperatyviniai įgūdžiai yra glaudžiai susiję su tuo, kad pasiremdami savo turimomis žiniomis mes suprantame, ką galvoja kiti. Taip pat suprantame tai, ko kiti kartais negali žinoti.

Užduotimi „Sally-Anne“ išbandomas mažų vaikų gebėjimas tai daryti. Dvi lėlės – Sally ir Anne – pristatomos vaikui. Sally turi pintinę, o Anne turi dėžę. Vaikui pasakoma, kad Sally į savo pintinę įdeda rutuliuką ir išeina, kur negalės jos matyti. Kol Sally „išėjusi“, Anne „paima“ iš pintinės kamuoliuką ir „įdeda“ jį į savo dėžę. Tuomet Sally sugrįžta atgal. Galiausiai vaikui užduodamas klausimas: kur Sally ieškos savo kamuoliuko? Dauguma 4 metų vaikų sugeba atsakyti, kad Sally kamuoliuko ieškos savo pintinėje, nes ji nematė, kaip Anne jį išėmė ir įsidėjo į dėžę.

Mokslininkų tyrimai nustatė, kad šimpanzės „Sally-Anne“ užduoties versijoje supranta, kai vienas iš tyrimo dalyvių nežino, kur yra maistas, tačiau šimpanzės nesupranta to, kaip tyrimo dalyvis galėjo būti suklaidintas. M. Tomasello teigia, kad šimpanzės žino, ką kiti mato, bet ne kuo tiki.

Dalinimasis informacija

Nors šimpanzės turi lingvistikos gebėjimų, mes vieninteliai užrašome savo patirtis. Žmonės pasakoja istorijas, svajoja, galvoja apie ateitį ir analizuoja praeitį. Sparčiai besiplečiančios technologijos leidžia dalintis informacija tiesiog mygtuko paspaudimu, o tai reiškia, kad mes kalbą naudojame kitų idėjoms plėtoti.

Pagal Tomą Suddendorfą, Kvinslendo universiteto psichologą, žmonės turi esminį norą susieti savo protus. „Tai duoda galimybę pasinaudoti kitų patirtimi ir apdairiai ja vadovautis, – teigia psichologas. – Taip savo protais prisijungiame prie didesnių žinių tinklų, kas savo ruožtu mums padeda kaupti informaciją, dalintis ja tarp kartų.“

Evoliucionistai lygina žmones su šimpanzėmis, nes kiti artimiausi giminaičiai jau yra išnykę. Pasak mokslininkų, esame padarai, kurie bando suprasti, iš kur kilo ar kokia bus ateitis – kuris kitas gyvūnas dar galvoja, koks yra visatos amžius ir kaip gali ateiti jos pabaiga?

Parengė Sigita GUOGAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"