TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

F. Chopino širdies paslaptys

2014 12 25 6:00
Frederikas Chopinas mirė Paryžiuje būdamas 39-erių.

Lenkų kompozitorius Fredericas Chopinas mirė 1849 metais. Tuomet niekas neabejojo, kad nuo tuberkuliozės. Tačiau netrukus pradėjo rastis kitų teorijų, kurios dar ir šiandien nėra nei visiškai paneigtos, nei patvirtintos.

Šiemet grupė mokslininkų susirinko Šventojo Kryžiaus bažnyčioje Varšuvoje ir apžiūrėjo ten stiklainyje su alkoholiu – greičiausiai konjaku – daugiau nei 160 metų laikomą širdį. Daugelis tiki, kad ji plakė garsiausio Lenkijos kompozitoriaus ir pianisto F. Chopinui krūtinėje. Mokslininkai siekė patikrinti, ar ji gerai išsilaikiusi, ir atsakyti į klausimą, kas pražudė žmogų, kurį lenkai laiko menininku, sugebėjusiu muzikoje įkūnyti jų šalį.

Tyrimas atliktas tik vizualiai

F. Chopinas mirė 1849 metų spalio 17 dieną Paryžiuje būdamas 39-erių. Prieš kelis mėnesius geriausi Prancūzijos gydytojai jam buvo diagnozavę tuberkuliozę ir būtent ši liga vėliau įrašyta kompozitoriaus mirties liudijime kaip mirties priežastis. Tačiau vėliau vienam jį gydžiusiam medikui greičiausiai kilo abejonių ir jis atliko velionio širdies skrodimą. Jo išvados nėra žinomos – gydytojo pastabos dingo.

Bėgant laikui pradėjo rastis naujų teorijų. Pagal vieną iš jų, F. Chopiną pražudė cistinė fibrozė – 1849 metais šis sveikatos sutrikimas dar buvo nežinomas. Kiti spėja, kad kompozitorius kentėjo nuo paveldėtos emfizemos (oro arba dujų susikaupimo audiniuose ar organuose).

Rugsėjį šios diskusijos, atrodė, turėjo baigtis. Teismo medicinos ir genetikos ekspertai, anksčiau susirinkę Šventojo Kryžiaus bažnyčioje, pristatė savo išvadas per spaudos konferenciją. Jie pranešė, kad F. Chopino širdis yra gerai išsilaikiusi ir joje pastebėta tuberkuliozės požymių. Pasak mokslininkų, organas taip yra didesnis nei sveiko žmogaus, tikriausiai dėl sutrikusio kvėpavimo. Tačiau analizė buvo atlikta tik vizualiai. Nebuvo paimtas mėginys išsamesniems tyrimams, stiklainis su širdimi net nebuvo atidarytas ar išgabentas iš bažnyčios.

Apžiūrą atlikę mokslininkai norėjo atidaryti stiklainį ir ištirti jo turinį, bet sulaukė labai stipraus visuomenės pasipriešinimo. Tokiam veiksmui prieštaravo ir vienos iš F. Chopino seserų proprovaikaitė, buvęs Lenkijos Chopino instututo direktorius bei Varšuvos archivyskupas.

Patriotizmo simbolis

Kompozitoriaus gerbėjai miniomis traukia į Šventojo Kryžiaus bažnyčią Varšuvoje, kur, kaip tikima, ilsisi jo širdis. / AFP/Scanpix nuotrauka

Tokia opozicija nestebina turint omenyje, ką F. Chopinas ir jo muzika reiškia lenkams. Kompozitorius išvyko iš Varšuvos sulaukęs 20 metų ir niekada ten nebegrįžo. Jo gyvenimo laiku Lenkija neegzistavo. Šalį 1795 metais pasidalino Rusija, Prūsija ir Austrija. Kaip nepriklausoma valstybė žemėlapiuose ji vėl atsirado tik po 123 metų.

F. Chopinas savo patriotizmą reiškė per muziką ir daugumai lenkų kompozitoriaus kūriniai virto jų šalies nacionalizmo simboliu. Mirties patale jis sakė norįs, kad prieš laiduotuves Paryžius Pere Lachaise kapinėse jo širdis būtų išimta iš kūno ir nugabenta į Lenkija. Teigiama, kad šį jo norą slapta įvykdė viena iš muziko seserų.

Po daugelio metų, 1939-ųjų rugsėjį, Lenkijos žydų pianistas Vladislavas Špilmanas Varšuvos radijo stotyje grojo F. Chopino noktiurną, kai ant pastato ėmė kristi vokiečių bombos ir transliacija buvo nutraukta. 1945 metais išgyvenęs holokaustą ir sugrįžęs į suniokotą sostinę muzikantas baigė groti kūrinį. Šią istoriją kino juostoje „Pianistas“ įamžino lenkų režisierius Romanas Polanskis.

Taigi nieko keisto, kad šio kompozitoriaus širdies pjaustymas lenkams atrodo šventvagiškas.

Abejoja autentiškumu

Be to, gali būti, kad tokia šventvagystė būtų atlikta be jokios svarios priežasties. Yra manančių, kad net išsami organo analizė negalėtų pateikti neabejotinų įrodymų, nuo ko mirė F. Chopinas. Taip pat nėra visiškai aišku, ar Varšuvos bažnyčioje saugoma širdis yra būtent F. Chopino. Pasakojama, kad vienas vokiečių kareivis išnešė jo širdį iš bažnyčios prieš ją subombarduojant. Tada stiklainis su organu ėjo iš rankų į rankas, kol galiausiai pasiekė Lenkijos kardinolą. Tačiau neįmanoma patikrinti, kiek šiuose pasakojimuose yra tiesos.

Nepaisant visų abejonių, F. Chopino gyvenimo metu tuberkuliozė buvo viena dažniausių mirties priežasčių Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Taigi statistiškai daug labiau tikėtina, kad kompozitorius mirė būtent nuo jos, o ne nuo, tarkim, cistinės fibrozės.

Šiuo metu niekas negali užtikrintai įvardinti tikrosios F. Chopino mirties priežasties. Tačiau didžiulė jo gerbėjų dalis nė kiek neabejoja, kad Šventojo Kryžiaus bažnyčioje Varšuvoje ilsisi būtent šio muziko širdis ir būriais traukia į ją pagerbti vieno didžiausių Lenkijos patriotų.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"