TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Fizika bus tikslesnė ir naudingesnė

2008 11 27 0:00
Šiame 260 t sveriančiame japonų įrenginyje protonų spinduliu išdeginami vėžiniai augliai.
Asmeninio albumo nuotrauka

Svarbiausia susitarti dėl dviejų dalykų: kokio dydžio yra metras bei kur yra dešinė ir kur - kairė, nes visa kita paaiškėja iš fundamentinių konstantų. Ta kryptimi, pasak Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Juozo Vaitkaus, dabar ir juda mokslo bei metrologų visuomenės.

Kai kuriomis karščiausiomis mokslo pasaulio naujienomis po tarptautinių konferencijų Japonijoje, Italijoje ir didžiausiame pasaulyje Europos branduolinių tyrimų centre CERN Šveicarijoje VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius, Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto Naujų medžiagų tyrimo ir matavimo technologijų skyriaus vedėjas habil. dr. J.Vaitkus pasidalijo su LŽ.

Atsisakant ampero

Į Tarptautinės grynosios ir taikomosios fizikos sąjungos generalinę asamblėją spalio viduryje Japonijoje susirinko visų pasaulio valstybių fizikų draugijų atstovai. Mūsų šaliai atstovavo Lietuvos fizikų draugijos prezidentas prof. J.Vaitkus. Tarp bendrųjų fizikos klausimų asamblėjoje buvo svarstomas ir matavimo vienetų sistemos patobulinimas pakeičiant ampero etaloną, kad būtų galima kur kas tiksliau atlikti įvairius matavimus.

Dabartinę tarptautinę pagrindinių matavimo vienetų sistemą, pagrįstą tam tikrais etalonais, sudaro ilgio matas metras, masės - kilogramas, laiko - sekundė, srovės stiprumo - amperas, temperatūros - kelvinas, šviesos stiprumo - kandela ir medžiagos kiekio - molis.

"Nagrinėjant labai fundamentinius fizikos reiškinius, buvo nustatyta, kad galima atsisakyti ampero etalono, jei bus patvirtinta Planko konstantos (labai mažo, bet svarbaus kvantinio dydžio, nusakančio fotono energijos ir jo dažnio proporcingumą) tiksli vertė. Per konferenciją tai buvo aptarta ir priimtas sprendimas, kad artimiausiu metu, tikriausiai per pasaulinę metrologų konferenciją, tas matavimo vienetų sistemos punktas bus pakeistas, - sakė prof. J.Vaitkus. - Iš esmės pagal dabartinę mokslo poziciją reikalingas tik vienas etalonas, nes jei žinomas šviesos greitis, elektrono krūvis, Planko, Avogadro ir Bolcmano konstantos, jokių kitų vienetų etalonų nebereikia. Dabartiniu momentu metras yra atstumas tarp dviejų rėželių platinos ir iridžio lydinio strype, saugomame Tarptautiniame matų ir saikų biure Paryžiuje. Būtent dėl šio vieno dalyko reikia susitarti, o toliau viskas gana paprasta, jei bus patvirtintos minėtų konstantų tikslios vertės. Generalinė asamblėja priėmė svarstytas rekomendacijas: tiksli Planko konstantos vertė yra nustatoma pagal Džozefsono ir fon Klitcingo konstantų santykį (abu šie mokslininkai už atrastus efektus buvo apdovanoti Nobelio premijomis), o Avogadro skaičiui tiksliai nustatyti panaudojama silicio kristalo sfera."

Grėsmės ir bendradarbiavimas

Japonijoje buvo svarstomi ne tik mokslininkams, bet ir paprastiems žmonėms aktualūs dalykai. Aptarti fizikiniai reiškiniai, šiuo metu darantys įtaką klimato kaitai, ir būdai, kuriais tą įtaką būtų galima registruoti bei numatyti, kas gali įvykti ateityje. Fizikinių ir informacinių technologijų pažanga tai jau leidžia daryti. Per konferenciją buvo pateikta pavyzdžių, ką yra pasiekusios kelios pasaulio laboratorijos, ir kartu atskleista, kokios grėsmės iškyla vien dėl to, kad dabar nesaikingai yra deginamas kuras: kyla temperatūra ir mažėja deguonies kiekis atmosferoje.

Per dviejų savaičių kelionę Japonijoje Lietuvos mokslininkai taip pat pratęsė bendradarbiavimą su šalies universitetų kolegomis. Tokušimos universiteto mokslinių tyrimų grupė, su kuria glaudžiai bendradarbiauta prieš kelerius metus, dabar persikėlė į Hokaido universitetą. Jame asocijuotu profesoriumi dirba ir buvęs prof. J.Vaitkaus doktorantas Saulius Juodkazis, šiemet įvertintas Lietuvos mokslo premija, skiriama išeivijos mokslininkams už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus bei ryšių su gimtąja šalimi stiprinimą.

Mokslo premijos laureatas, kaip pasakojo prof. J.Vaitkus, negalėjo atvykti pats atsiimti apdovanojimo, nes kaip tik tuo metu jam buvo paskirtas laikas atlikti matavimus vienoje iš JAV laboratorijų. Mokslo pasaulyje taip įprasta - vilniečiai fizikai Hokaido universiteto laboratorijoje taip pat atliko kai kuriuos matavimus.

"Panaudojant japonų aparatūrą buvo gauta naujų duomenų apie biologinės medžiagos sąveiką su šviesa. Buvo ištirta, kaip elgiasi skirtingai apšviesti audiniai, o matavimų rezultatai, gauti Vilniuje ir labai sėkmingai papildyti Japonijoje, buvo pristatyti per konferenciją Italijoje", - pasakojo fizikas. Apie sėkmingus vilniečių darbus buvo padaryti keli pranešimai neseniai Florencijoje vykusiame tarptautiniame lazerinės medicinos ir chirurgijos kongrese.

VU Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto Biomedicininių ir informacinių technologijų skyriaus vedėjos doc. Aurelijos Vaitkuvienės konsultuojamo doktoranto Gunaro Terbeto pranešimas buvo pripažintas geriausiu sekcijoje. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės neurochirurgas G.Terbetas pradėjo taikyti lazerius stuburo išvaržai gydyti. Kartu sukurtas naujas metodas, kaip diagnozuoti žmogaus organizme audinius, kuriuos reikia modifikuoti. G.Terbetas, prieš kelerius metus Italijoje pakėlęs kvalifikaciją, dabar kuria naujus būdus, kaip geriau atlikti tokias reikšmingas žmonėms stuburo išvaržos operacijas. Doc. A.Vaitkuvienė tiria audinių savybes ir mėgina atrasti būdų, kaip diagnozuoti ikivėžinę būklę ir supaprastinti įvairias diagnostikos procedūras.

Dalyvaujant daugeliui pasaulio šalių atstovų Florencijoje taip pat buvo aptartas Europos projektas siekti lazerinių diagnostikos metodų pažangos suvienijant keliolikos šalių pastangas. Prof. J.Vaitkus buvo pakviestas į šio projekto iniciatyvinę grupę.

Laikrodis tiksi

Europos branduolinių tyrimų centre CERN netoli Ženevos toliau intensyviai rengiamasi paleisti didįjį hadronų kolaiderį (LHC) - atomų ir subatominių dalelių greitintuvą. Bandymai, kuriais siekiama atskleisti didžiausias visatos ir materijos paslaptis, turėtų prasidėti ateinantį pavasarį, tačiau jau dabar daug dėmesio skiriama LHC modernizavimui. Po kelerių metų jį reikės patobulinti, nes kai kurie dabartiniai parametrai ir veikimo sparta nepatenkina mokslininkų. Į LHC modernizavimo projektus yra įsitraukusi ir VU fizikų grupė, vadovaujama prof. J.Vaitkaus.

Lapkričio 10-14 dienomis vykusiose konferencijose buvo aptartos dvi programos. Pirmoji, kaip pasakojo CERN komandos vadovas, nagrinėja bendras didelio švitingumo greitintuvo problemas: kaip jį patobulinti ir kaip sukurti naujo lygio detektorius bet kuriems labai didelio intensyvumo protonų pluošto greitintuvams. Kita programa skirta medžiagos, iš kurios pagaminti detektoriai, savybėms pagerinti detektorius šaldant, kad atomai būtų sutvirtinti taip, kad jų neišmuštų iš savo vietų pro juos lekiančios jonizuojančios dalelės.

VU mokslininkai, bendradarbiaudami su kitų šalių kolegomis, kaip tik ir kuria naujus detektorius, kuriais po kelerių metų būtų galima pakeisti dabartinius. Jau rastas būdas, kaip pagerinti silicio kristalus, iš kurių pagaminti dabartiniai detektoriai, tačiau naujo tipo detektorių savybės nėra iki galo ištirtos, ypač kai jie yra apšvitinami iki labai didelių apšvitų.

"Prasidėjus didžiojo hadronų kolaiderio paleidimo fazei, mums, kurie dirbame jo modernizavimo programose, laikrodis jau tiksi - reikia dirbti dar sparčiau negu iki šiol, - kalbėjo mokslininkas. - Net pereinama prie kai kurių ne visai teisingų sprendimų. CERN norėtų, kad už darbo rezultatus būtų atsiskaitoma kas porą mėnesių. Aišku, toks administravimas per didelis, nes dabar atsiskaitoma kas pusę metų. Vis dėlto po vykusių diskusijų tikriausiai bus pereita prie atsiskaitymo kas metų ketvirtį ar trečdalį, nes LHC taryba labai suinteresuota, kad visi darbai būtų padaryti laiku."

Per CERN konferenciją buvo skaitomas pranešimas apie VU mokslininkų sukurtos įrangos bandomuosius testus, atliktus Helsinkio universitete Suomijoje. Jie, kaip pripažino prof. J.Vaitkus, vyko gana sudėtingomis sąlygomis, nes suomių kolegos nėra tinkamai pasirengę tokio lygio eksperimentams. Įrangos kūrėjas habil. dr. Eugenijus Gaubas turėjo labai daug vargo, bet vis dėlto pačiu paskutiniu momentu jam pavyko sureguliuoti techniką ir suspėta surinkti tiek duomenų, kiek reikia pademonstruoti, kad sistema dirba labai gerai. "Tempas tikrai didelis. Penktadienį rezultatai buvo gauti, pirmadienį apie juos pranešta, o ketvirtadienį jie buvo labai išsamiai išnagrinėti vienoje CERN projektų komandoje, - pasakojo J.Vaitkus. - Prieš akis dar daug rezultatų, kurių nespėta apdoroti, bet jau numatyta, ką reikia padaryti. Šiuo metu vienintelė problema - kuo sparčiau tęsti matavimus, nes iš tikrųjų prasidėjo visiškai naujo lygio pažinimas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"