Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Fizikos mokytoja: kai vaikas negauna tinkamų atsakymų, jo smalsumas krypsta į kitas sritis

 
2017 09 18 10:53
Organizatorių nuotrauka

Inovatyviausia fizikos mokytoja 2016 metais pripažinta Rigonda Skorulskienė iš Kauno Jėzuitų gimnazijos nesitikėjo, kad realybėje jai pasiseks atsidurti šalia didžiųjų pasaulio teleskopų, o jos buvę mokiniai pamokas giria dėl daug eksperimentų ir technologijų taikymo.

Pati mokytoja Rigonda sako, kad jos ugdymo metodai priklauso nuo nagrinėjamos temos, mokinių gebėjimų ir net nuo nuotaikos vyraujančios klasėje: „Visuomet mintyse turiu kelis pamokos scenarijus“, − teigia 2016 m. inovatyviausia fizikos mokytoja pripažinta R. Skorulskienė.

Mokytoja iš Kauno Jėzuitų gimnazijos nesitikėjo, kad realybėje jai pasiseks atsidurti šalia didžiųjų pasaulio teleskopų, bet šią svajonę jai padėjo išpildyti Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose laimėta prizinė vieta, kuri garantavo tarptautinę konferenciją Kanaruose.

„Tai buvo vasaros mokykla mokytojams intriguojančiu pavadinimu „Astronomijos nuotykiai Kanarų salose“. Mokymai susidėjo iš konferencijų ir praktinių seminarų, susijusių su astronomija bei STEAM pamokomis bei vizito į Teidės observatoriją, kurioje aplankėme kelis teleskopus ir laboratorijas. Buvo sudarytos sąlygos papildomai aplankyti ir didžiausią pasaulyje Kanarų didįjį teleskopą GTC“. Paklausus Rigondos, kas jai paliko didžiausią įspūdį ji atsako, kad sunku nupasakoti žodžiais: „Tai reikia išgyventi, stovint ant kalno virš debesų. Kanarų didžiojo teleskopo veidrodžio skersmuo yra 10,4 m., o observatorija pastatyta ant užgesusio ugnikalnio keteros, 2400 m aukštyje. Manau, kad gebėsiu tą jausmą perteikti savo mokiniams.“

„Naujosios technologijos – mano hobis, − pranešime spaudai pripažįsta ji, − iš vaikystės atbėgo prisiminimas, kaip mes su klasioke, gyvenančia gretimoje gatvėje, darėmės „mechaninį – mobilų“ telefoną, o tarp papuoštų lėlių buvo skraidantis malūnsparnis ir mašina, kuri ne tik pati važiavo, bet ir apsisukdavo, atsitrenkusi į kliūtį. Laikui bėgant, technologijų vystymasis įgavo pagreitį, o Vilniaus universiteto fizikos fakulteto aplinka tiesiog sudarė puikias sąlygas eiti koja kojon. Kategoriškai nesutinku su pasakymu, kad jaunimas yra technologijų pasaulio čiabuviai, o mes imigrantai – aš jaučiuosi čiabuviu ir mokau jaunąją kartą tinkamai išnaudoti turimas technologijas“.

Paklausus Rigondos, kuo ją sužavėjo fizika ji atsako paprastai − smalsumas ir gaunami fizikiniai atsakymai: „Fizika – tai mokslas apie kasdien mus supantį pasaulį. Fizikos dėsnius žmogus pradeda tyrinėti tik gimęs: greit supranta, kad garsas – geras dalykas, leidžiantis pakviesti mamą, o gravitaciją reikia nugalėti, norint pakelti galvą, o vėliau ir visą kūną ir t.t. Kai susipažįstama su faktais, tuomet mažam žmogučiui natūraliai kyla fizikinis klausimas „kodėl?“. Man atrodo, kad kai vaikas negauna tinkamų atsakymų, jo smalsumas krypsta į kitas sritis. Tad kai septintokai ateina į fiziką, tampa labai sunku tą smalsumą sužadinti. Neveltui, kai kuriose šalyse gamtos mokslus dar darželyje pradeda mokyti specialistai.“

Mokytoja pasakoja, kad šį iššūkį siekia įveikti įvairiais būdais: stengiasi vesti kuo įdomesnes pamokas, organizuoja ekskursijas, paskaitas, skatina vaikus dalyvauti konkursuose ir t.t. Tačiau Rigonda teigia, kad fizika – eksperimentinis mokslas, todėl stengiasi, kad mokiniai darytų kuo daugiau eksperimentų.

„Jaunesniems mokiniams mėgstu taikyti „mokymosi per eksperimentus ir žaidimus“ metodą. Šio metodo esmė – mokiniai daro paprastus eksperimentus, kuriems nereikia specialių prietaisų ar brangių medžiagų, pradinio teorinio pasirengimo. Vaikai kelia klausimus, stebi kas vyksta, daro išvadas. Dažnai jie teisėtai gali jaustis mokslininkais, suformulavusiais fizikos dėsnius, pavyzdžiui, mėtydami kamuoliukus, žaisdami su „saulės zuikučiais“ ir atlikdami elementarius bandymus su veidrodėliu, jie be vargo patys suformuluoja šviesos atspindžio dėsnį.“ Tačiau, kaip ji pati teigia pastebėjusi iš savo praktikos, veiksmingiausias būdas – asmeninis pavyzdys. „Jei mokytojas savo dalyku žavisi – tai ir mes nenorėdami tuo užsikrečiame“, − cituoja mokinių žodžius Rigonda.

„Kartais mokytojo išsakytos mintys suvokiamos po daugelio metų, tačiau teigiamas grįžtamasis ryšys varo mane į priekį“, − teigia inovatyviausia fizikos mokytoja pripažinta R. Skorulskienė. „Tvermės dėsnis galioja ne tik fizikoje: mokytojo darbas yra ne tik be galo sunkus, bet ir žavus. Net nežinau nuo ko pradėti: ar nuo to, kad kiekviena diena, kiekviena pamoka yra nenuspėjama, ar nuo to, kad mokytojo pasakyta frazė ar pavyzdys gali padėti jaunam žmogui padaryti svarbų sprendimą. Tad nepriklausomai nuo požiūrio į mokytojus Lietuvoje aš susikuriu sau situacijas, kur galiu išdidžiai pasakyti „o aš mokytoja“.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"