TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Fizikų šeima ir mokslas suvaldyti chaosą

2015 04 01 6:00
VU docentė dr.Viktorija Pyragaitė per kelionę Prancūzijos pietuose. Asmeninio archyvo nuotrauka

"Teoretikui, kaip sako tėtis, daug nereikia - tik kompiuterio. Jį turiu. O kompiuteriui tas pat, kieno aš dukra", - juokavo dr. Viktorija Pyragaitė apie mokslininko darbą ir pripažinimą.

Prof. habil. dr. Kęstutis Pyragas - pasaulyje žinomas mokslininkas. Prieš du dešimtmečius jo sukurtas chaoso valdymo algoritmas mokslinėje literatūroje vadinamas tiesiog "Pyrago metodu" („Pyragas method“). Straipsnis, kuriame buvo pasiūlytas šis metodas, yra dažniausiai cituojama - per 3 tūkst. kartų - Lietuvos mokslininko publikacija pasaulyje, o chaoso valdymo metodas sėkmingai įdiegtas daugelyje eksperimentinių sistemų.

Šiemet prof. K. Pyragas įtrauktas į Amerikos fizikos draugijos, vienijančios viso pasaulio fizikus, programos "Žymiausi recenzentai" ("Outstanding Referees“) sąrašus. Jis pirmasis Baltijos valstybių mokslininkas, pagerbtas aukščiausiu recenzentų įvertinimu nuo pat šios programos įkūrimo 2008 metais.

Amerikos fizikos draugija leidžia 12 prestižinių mokslo žurnalų, skirtų įvairioms fizikos kryptims. Kasmet apdovanojama apie 150 geriausių mokslininkų iš maždaug 60 tūkst. Amerikos fizikos draugijos sąrašuose esančių recenzentų. Prof. K. Pyragas yra parašęs nemažai straipsnių į Amerikos fizikos draugijos žurnalus ir jau 20 metų recenzuoja kitų mokslininkų darbus.

"Svarbiausias dalykas, manau, - ne piktybiškai recenzuoti, o padėti autoriui pagerinti straipsnį. Galima pastebėti žioplų klaidų, bet jeigu straipsnio idėja graži ir gera, reikia padėti jį tobulinti, o ne piktai atmesti," - kalbėjo Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Fundamentinių tyrimų skyriaus mokslininkas.

Prof. habil. dr. Kęstutis Pyragas - pasaulyje žinomas mokslininkas, pirmasis iš Baltijos valstybių pagerbtas ir aukščiausiu Amerikos fizikos draugijos recenzentų įvertinimu. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Pyrago metodas

Prof. K. Pyragas linksmai šmaikštavo, kad greičiausiai dėl nežinojimo jį aplankė sėkmė, kai pirmaisiais nepriklausomybės metais pasiūlė labai efektyvų chaoso valdymo metodą. 1990 metais amerikiečių mokslininkai iškėlė chaoso valdymo idėją. Ji lyg ir nebuvo nauja - grindžiama klasikine valdymo teorija. Nauja buvo panaudoti ją chaosui valdyti. Susižavėjęs amerikiečių straipsniu, lietuvių mokslininkas dar nuvažiavo į konferenciją jų paklausyti, o grįžęs į Vilnių 1992 metais sumanė savo metodą, visai nežinodamas valdymo teorijos.

"Iš tikrųjų tai labai galingas mokslas. Jei būčiau skaitęs, gal būčiau pamanęs, kad ten jau viskas tarsi padaryta. O aš atėjau iš puslaidininkių fizikos ir kandidatinę disertaciją parašiau dar iš puslaidininkių fizikos, - pasakojo Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto absolventas. - Ten buvo daug netiesinės dinamikos. Jos matematinis aparatas labai sudomino. Vėliau - ir netiesinės dinamikos srityje buvusi chaoso problema: labai paprastos sistemos gali elgtis labai sudėtingai, chaotiškai."

Valdymo teorijoje grįžtamojo ryšio vėlinimas visada lemia nestabilumą. Prof. K. Pyragas panaudojo grįžtamąjį ryšį su vėlinimu kaip stabilizuojantį veiksnį. Tai buvo visiškai nauja idėja valdymo teorijoje. Dabar lietuvių mokslininko pasiūlytas chaoso valdymo metodas jau laikomas klasika.

"Mus supa chaosas. Jo visur yra daug. Pavyzdžiui, ekonominis chaosas. Gali būti chaosas visuomenėje. Labai daug chaoso mūsų smegenyse. Neuronai generuoja chaotiškus signalus, ir taip turi būti. Jei žmogus suserga, tarkim, epilepsija, tie signalai jau ne chaotiški, o periodiniai. Tačiau yra sričių, kur chaosas - neigiamas reiškinys ir jį būtų gerai suvaldyti", - kalbėjo chaoso valdymo metodo kūrėjas.

Prof. K. Pyragas pasiūlė paprastą ir lengvai eksperimentiškai įdiegiamą metodą chaotinį judesį paversti periodiniu. Pavyzdžiui, neseniai jis įdiegtas atominio mikroskopo skiriamajai gebai gerinti.

"Eksperimentiškai metodas veikia, labai paprastai įdiegiamas, tačiau jo teorija labai sudėtinga ir smarkiai plėtojama daugelio grupių pasaulyje. Yra ką veikti iki šiol", - dėstė FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus Netiesinės dinamikos ir nanofizikos laboratorijos vedėjas.

Visa šeima - fizikai

Jau daugiau kaip du dešimtmečius prof. K. Pyrago mokslinės veiklos kryptys yra chaotinių reiškinių sudėtingose sistemose tyrimas, chaoso valdymo algoritmų kūrimas ir šių teorijų taikymas neuroninėms sistemoms. Kartu dirba ir mokslininko sūnus dr. Viktoras Pyragas.

Fizikai - visa šeima. Prof. K. Pyragas su žmona Tatjana susipažino dar studijuodami VU Fizikos fakultete. Dr. T. Pyragienė - taip pat Netiesinės dinamikos ir nanofizikos laboratorijos tyrėja. Tačiau jaunėlė dukra Viktorija dar studijuodama VU pakrypo į lazerių fiziką.

"Tikriausiai turėjau įtakos vaikų pasirinkimui, - pripažino prof. K. Pyragas. - Daug dirbdavau namie. Buvau mokslo entuziastas, ir vaikai, matyt, tai pastebėjo. Kalbėdavau su jais apie mokslą, fiziką, stengdavausi viską paprastai paaiškinti."

Kai 1993 metais prof. K. Pyragas gavo Aleksandro von Humboldto fondo stipendiją ir mokslinei stažuotei pasirinko skirtingas tyrėjų grupes Berlyne ir Tiubingene, Vokietijoje porą metų gyveno visa šeima.

"Gal tada vaikai to užsienio ir atsikando, nes vaikystėje tokį smūgį patyrė, - svarstė mokslininkas. - Vis dėlto labai sudėtinga bendrauti iš karto pakliuvus į grynai vokišką kolektyvą mokykloje, nors dar Lietuvoje mama pasirūpino, kad pramoktų vokiečių kalbos. Ėjo į tokią klasę, į kurią ir priklausė. Maždaug pusmetį gyvenome Berlyne, metus - Tiubingene, labai gražiame universitetiniame mieste. Vaikai mokėsi Johanno Keplerio gimnazijoje."

Galimybe likti užsienyje tada nesusigundė ir prof. K. Pyragas. Nepriklausomybę atgavusi Lietuva gražiai tvarkėsi ir mokslininkas nusprendė, kad reikia grįžti. Juo labiau kad ir mokslinio darbo sąlygos gana geros. Teoretikui nereikia sudėtingos aparatūros, užtenka kompiuterio. Tačiau būtina išvažiuoti į mokslines konferencijas užsienyje.

Kas yra laikas

"Nuo mažens, kiek save prisimenu, šeimoje jutau susidomėjimą fizika. Tėtis, galima sakyti, ją reklamavo, - pasakojo dr. V. Pyragaitė. - Buvo daug kalbama gamtos pažinimo temomis. Dar vaikystėje buvo užduodami tokie klausimai, pavyzdžiui, kas yra laikas. Gal tėčiui buvo įdomu sužinoti vaiko nuomonę, pasamprotauti ta tema."

Kita vertus, šeimoje buvo labai populiarus aktyvus laisvalaikis. Mėgo jį leisti triūsdami sode, daug vaikščiodami pėstute, važinėdami dviračiais, atostogaudami kartu prie jūros.

Viktoriją visą laiką domino tikslieji mokslai, programavimas, norėjo studijuoti informatiką, tačiau tėvai nuramino, kad tikrai išmoks programuoti, jei pasirinks fiziką. Ir nesigaili - programuoti dabar tikrai moka. Nevažiavo studijuoti svetur, nes atrodė, kad VU galima įgyti gerų fizikos žinių. Lietuvos fizikai yra žinomi pasaulyje.

"Ketvirtame kurse, kai reikėjo rinktis darbo temą, nuėjau tiesiog pas kitą teoretiką - ne pas tėtį. Prof. Algirdas Stabinis iš lazerių fizikos srities taip pat vadovavo magistro darbui ir daktaro disertacijai", - sakė jaunoji teoretikė.

Viktorija su pagyrimu baigė teorinės fizikos ir astronomijos magistro studijas, o 28 metų apgynė fizikos mokslų daktaro laipsnį. Dabar dr. V. Pyragaitė yra VU Kvantinės elektronikos katedros vyresnioji tyrėja, nuo 2011 metų eina docentės pareigas.

VU Kvantinės elektronikos katedroje teoretikė įsitraukė į mokslinius tyrimus netiesinės optikos srityje. Bandoma generuoti kuo galingesnį lazerio spindulį, jį optiškai parametriškai sustiprinti. Kitas uždavinys būtų susijęs su nekoherentine, triukšmine, optika. Bandoma tirti, kaip triukšminę šviesą, pavyzdžiui, paprastos lemputės, galima paversti netiesinės optikos metodais netriukšmine, lazerių, šviesa. Dr. V. Pyragaitė yra daugelio mokslinių straipsnių bendraautorė. 2013 metais paskelbta jos mokomoji knyga-elektroninis leidinys "Kompiuterinė lazerių fizika".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"