TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Fizikui, grojančiam klarnetu

2014 02 17 10:20
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Šiandien 15 val. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje atidaroma paroda „Šviesuolis, tiriantis šviesą“, skirta fiziko, LMA tikrojo nario, profesoriaus, habilituoto daktaro Leono Valkūno 65-mečiui pažymėti. "Prof. L.Valkūnas - unikalus žmogus: turintis skvarbų fiziko protą, grojantis klarnetu ir aktyviai sportuojantis", - sako parodos rengėjai.

Ekspozicijoje, parengtoje kartu su LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriumi, pristatomi svarbiausi prof. L.Valkūno mokslo darbai, taip pat nuotraukos bei kita įdomi informacija, atskleidžianti tyrėjo indėlį į fizikos mokslą.

Šventiniame renginyje dalyvaus LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas, LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas prof. Feliksas Ivanauskas, LMA tikrasis narys prof. Artūras Žukauskas, prof. dr. Vidmantas Remeikis, prof. habil. dr. Vytautas Balevičius.

Kaip pabrėžė parodos organizatorė Rūta Kazlauskienė, ekspozicijoje norėta kuo geriau atskleisti daugiabraunę prof. L.Valkūno asmenybę. Mokslininkas gimė Vilniuje, žymaus vertėjo ir literatūros tyrinėtojo Leono Valkūno šeimoje. Gabus ne tik mokslui, bet ir muzikai, tačiau baigęs mokyklą vis dėlto pasirinko fiziką. Parodoje išskirtos net šešios pagrindinės prof. L.Valkūno mokslinių darbų sritys: sužadinimo ir krūvio pernašos reiškiniai fotosintezėje, molekulinių struktūrų, biologinių molekulių spektroskopija, molekulinė elektronika, biofizika, netiesiniai reiškiniai, aplinkotyra. Taip pat primenama, kad mokslininkas apie dešimt metų buvo Fizikos instituto direktoriumi. Atskirai apžvelgiamas darbas VU - nuo dėstytojo iki profesoriaus, pateikiamas ir nemažas doktorantų, kurių darbams mokslininkas vadovavo ar dabar vadovauja, sąrašas.

"Prof. L.Valkūnas - unikalus žmogus: turintis skvarbų fiziko protą ir grojantis klarnetu, aktyviai sportuojantis, žaidžiantis tenisą ir labai šiltai bendraujantis", - sakė mokslininko jubiliejinės parodos rengėja.

Iškilęs į tarptautinį lygį

Prof. L.Valkūnas - Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedros vedėjas, Fizinių ir technlogijos mokslų centro Molekulinių darinių fizikos skyriaus vedėjas. 2001 metais už darbų ciklą „Eksitonai fotosintezėje (1990–2000 m.)“ įvertintas Lietuvos mokslo premija. Mokslininkas kartu su amerikiečių kolegomis nustatė sudėtingą fotosintezės savireguliavimo mechanizmą, kurio pagalba gali būti gaminama energija. Reikšmingas atradimas viso pasaulio raidai 2005 metais paskelbtas žurnale „Science“. 2010 metais prof. L.Valkūnas buvo apdovanotas LMA Adolfo Jucio premija. Pernai jam suteiktas Ukrainos mokslų akademijos Bogoliubovo teorinės fizikos instituto garbės daktaro vardas. Nuo 2011 iki 2014 metų prof. L.Valkūnas vadovauja Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamam moksliniam projektui „Kvantinis sužadinimų supainiojimas ir jų dinamika baltymuose bei molekulinėse nanostruktūrose“. Projekto tikslas – nustatyti nefotocheminio gesinimo, atsirandančio lapuose ir chloroplastuose, mechanizmą. Mokslininko darbai dažnai cituojami. Jis yra ne vienos knygos autorius ir bendraautoris.

Lietuvos žinioms" prof. L.Valkūnas yra kalbėjęs, kad fotosintezė - energijos pagrindas ir šiais laikais tie, kurie tyrinėja fotosintezę, jau suka dirbtinio saugaus kuro link. Fotosintezė tyrinėjama jau du šimtmečius. 1961 metais Nobelio premija už fotosintezės tyrimus chemijos srityje buvo apdovanotas ir emigranto iš Lietuvos sūnus amerikiečių mokslininkas Melvinas Calvinas. Kalifornijos universitete biochemikas tyrė, kaip augalai fiksuoja anglies dvideginį ir kokios tuo metu vyksta biocheminės reakcijos. Jos mokslininko garbei pavadintos Kalvino ciklu. Pasak prof. L.Valkūno, didžiuliai pokyčiai fotosintezės tyrimų srityje prasidėjo nuo 1984 metų, kai buvo iššifruota reakcijų centro struktūra. Vėliau, 1995 metais, buvo atlikti šviesą sugeriančių antenų kompleksų tyrimai. Apsauginis savireguliacijos mechanizmas, pradedantis veikti esant šviesai, buvo pastebėtas prieš kelis dešimtmečius. Vis dėlto gana ilgai nebuvo ištirta, kaip viskas vyksta, kas atsakingas už tą papildomą sužadinimų gesinimo mechanizmą, nes pati fotosintezę atliekanti sistemos struktūra yra labai sudėtinga. Prof. L.Valkūnas su amerikiečiais kolegomis parodė, kad fotosintezės savireguliacija tiesiogiai susijusi su chlorofilo ir karotenoido kompleksu, būtent juo gesinami sužadinimai.

Mokslininkas jau kelis dešimtmečius vadovauja tyrimams, skirtiems fotosintezės pirminiams vyksmams, tokiems kaip šviesos sugertis, energijos pernaša, krūvininkų atskyrimas fotosintetinėse struktūrose. Jo monografija, parašyta kartu su dviem olandų kolegomis, yra visuotinai pripažinta ir naudojama šios srities mokslininkų. Prof. L.Valkūno įsitikinimu, būtina iššokti į tarptautinį lygį. Tos tyrėjų grupės, kurios nėra tarptautiniuose vandenyse, labai greitai pradeda atsilikti. Šiais laikas mokslas daromas tarptautiškai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"