TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

G. Kuprevičius: apie sielos kalbos įrankius

2015 05 05 6:00
"Visos pasaulio tautos turi unikalius, o iš esmės visur atsikartojančius muzikos instrumentus", - sakė Giedrius Kuprevičius. KTU archyvob nuotrauka

Gegužės 7 dieną vieša paskaita visuomenei Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius emeritas Giedrius Kuprevičius užbaigs pusę metų trukusį paskaitų ciklą "Menas ir technologjos".

Maestro G. Kuprevičius KTU Kultūros centre (Laisvės al. 13) 18 val. skaitys paskaitą "Ne tik muzikos instrumentų pjūvis". Renginyje svečiuosis muzikuojantys broliai Bazarai ir pjezomechanikos pradininkas Lietuvoje KTU senato pirmininkas prof. Ramutis Petras Bansevičius.

Pasak G. Kuprevičiaus, kiekvienos tautos kultūroje tradiciniai muzikos instrumentai užima labai ryškią ir reikšmingą vietą. "Tai yra lyg kalbos tąsa, kai žodžio nepakanka arba kai siekiama mintį pateikti ne tokiu įsakmiu būdu, kokia yra mūsų kalba. Muzikos instrumentas pelnytai vadinamas sielos kalbos įrankiu, - aiškino jis. - Visos pasaulio tautos turi unikalius, o iš esmės visur atsikartojančius muzikos instrumentus. Tėra tik trys jų rūšys – mušamieji, styginiai ir pučiamieji. Kompozitorius Igoris Stravinskis fortepijoną priskyrė prie mušamųjų instrumentų, nors kiti jį vadina styginiu. Kai vargonais grojama spaudant klavišus, nereiškia, kad tai ne pučiamasis instrumentas. Visi naujausi elektriniai ar elektroniniai instrumentai tėra mano minėtų rūšių imitatoriai, iš principo nieko naujo garsų genezės prasme nesukuriantys įnagiai. Atrodo, kad iki mūsų civilizacijos pabaigos kažkokių radikalių pokyčių šioje srityje nenumatoma."

Maestro teigimu, Lietuvos tautinį identitetą labiausiai atspindi skudučiai ir senovinės kanklės. "Gal dar daudytės, nors jų panaudojimas itin ritualus. Kadangi visas lietuvių (tiksliau – baltų) muzikinis palikimas susietas su gamta ir pagoniška pasaulėžiūra, daugybė ankstyvųjų muzikos instrumentų išnyko, kai žemaičiai nustojo plakti kryžius, kitaip sakant, pagonybę pakeitė krikščionybė. Retai kada bažnytines giesmes palydi skudučių ar kanklių pritarimas, greičiau bažnyčioje išgirsime vargonus ir gitarą", - pasakojo G. Kuprevičius.

Paskaitoje jis panagrinės, kaip senieji instrumentai paveikė vakarietišką kultūrą, kokių pirmykščių muzikos instrumentų elementų galima rasti šiuolaikinėje muzikoje. Šiandien instrumentai kuriami pasitelkiant ledą, jūros bangas ir net nanotechnologijas. Profesorius atkreipė dėmesį ir į interneto svetainę "Youtube", kur muzikantai mėgsta kuo nors nustebinti, priblokšti. "Tačiau tokie pokštai neturi jokios išliekamosios vertės ir tęsinio, nes ir gimsta su vienu tikslu – atkreipti į save dėmesį", - sakė G. Kuprevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"