TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Gabūs Lietuvos vaikai kelia sparnus

2011 11 17 7:00

Itin gabių vaikų ugdymu esame aplenkę ne vieną kaimyninę valstybę. Dabar reikia būti atidiems, kaip įspėja šios idėjos pradininkė Lietuvoje dr. Bronė Narkevičienė, kad gabių vaikų ugdymas nevirstų vien mada ar etikete, puošiančia instituciją ar švietimo darbuotoją. Tokio pavojaus ženklų, deja, jau galime įžvelgti.

Kasmet rugsėjo ir spalio mėnesiais gabūs vaikai iš visos Lietuvos kviečiami stoti į Nacionalinę moksleivių akademiją (NMA). Šiemet sulaukta 799 paraiškų iš 230 mokyklų. Į antrąjį etapą pateko 476, o po gabumų testo lapkričio 8 dieną buvo priimti 169 moksleiviai. 

Pasiekiami ne visi

2004 metais Kauno technologijos universiteto (KTU) docentės dr. B.Narkevičienės kartu su Mstislavo Rostropovičiaus paramos ir labdaros fondu įsteigta, galima sakyti, virtuali mokykla kasmet sulaukia nemažo būrio gabiausių vaikų. Tarkim, 2009 metais joje mokėsi 185 skirtingų klasių moksleiviai, 2011-aisiais jų buvo jau dvigubai daugiau.

Pasak NMA direktorės Eglės Daunienės, informaciją stengiamasi pateikti visais prieinamais kanalais, tačiau ji pasiekia ne visus gabius vaikus. "Pirmiausia, mūsų galimybės ribotos. Kitas dalykas, reikia laisvos vaiko valios. Jei jis nuspręs, kad nenori, arba mokykloje nėra mokytojo, kuris galėtų paskatinti, to vaiko ir nepasieksime", - teigė E.Daunienė. Pusė NMA moksleivių - iš didžiausių Lietuvos miestų. NMA atstovės Ievos Uogintaitės pateiktais duomenimis, šiemet buvo priimtas 61 vilnietis, 29 kauniečiai, aštuoni šiauliečiai, po septynis moksleivius - iš Klaipėdos ir Marijampolės, dar mažiau - iš kitų miestų ir miestelių.

Protų cirkuliacija

Individualus nuotolinis mokymas vyksta nuo rugsėjo iki birželio mėnesio. Tie, kuriems geriausiai sekasi mokytis ir kaupti balus, susitinka per sesijas. Rudenį arba pavasarį jos paprastai rengiamos kuriame nors universitete. Štai neseniai trijų dienų rudens sesija vyko KTU. Į ilgesnes sesijas žiemą NMA auklėtiniai renkasi Palangoje, o vasarą - Nidoje.

Aišku, labai svarbu, kas vaikams dėsto. Kaip tikino E.Daunienė, NMA suvienija šviesiausius protus iš įvairių Lietuvos mokslo įstaigų. Tarkim, prof. Vida Mildažienė - iš Vytauto Didžiojo universiteto, doc. Živilė Rutkūnienė - iš KTU, prof. Eugenijus Jovaiša - iš Lietuvos edukologijos universiteto, doc. Darius Kuolys ir prof. Eugenijus Butkus - iš Vilniaus universiteto (VU), o doc. Martynas Švėgžda von Bekkeris - iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos. Su informatikais dirba Jūratė Skūpienė iš Mykolo Romerio universiteto. Muzikos sekcijai vadovauja Gabrielė Kondrotaitė iš Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos. Su NMA beveik nuo pirmųjų dienų buvę ilgamečiai "Fermento" vadovai prof. Viktoras Butkus ir prof. Arvydas Janulaitis. Šios pirmaujančios mokslo įmonės lėšomis dar 2005 metais buvo įsteigta NMA biochemijos sekcija. Tarp mohikanų NMA direktorė taip pat minėjo Europos Parlamento narį prof. Leonidą Donskį.

Per NMA sesijas dėsto nemažai užsienio svečių, jie kviečiami atsižvelgiant į patikimas rekomendacijas. Didžiausiu NMA draugu E.Daunienė vadino Liuveno universiteto (Belgija) doktorantą Joną Kubilių. Matematikų sūnus, tikimybinės skaičių teorijos kūrėjo, ilgamečio VU rektoriaus akademiko Jono Kubiliaus vaikaitis prestižiniame Masačusetso technologijos institute JAV studijavo matematiką ir fiziką. Susidomėjęs neuromokslais, studijas tęsia Europoje ir ne tik pats kasmet atvyksta į NMA sesijas, bet dar atsiveža keletą kolegų ar pasaulinio garso profesorių. 

"Pastaraisiais metais dažnai kalbama apie protų nutekėjimą, tačiau  Jono pavyzdys rodo, kad vyksta protų cirkuliacija. Jis ne tik pats parvyksta, bet taip pat paragina kitus išvažiavusius svetur mokytis lietuvius sugrįžti, bendrauti su mūsų moksleiviais", - džiaugėsi NMA direktorė.

Skirtingi ir tokie pat

Gabieji Lietuvos vaikai NMA gali pasirinkti biochemijos, chemijos, ekonomikos, filologijos, fizikos, informatikos, istorijos, matematikos ar muzikos sekcijas. Matematikų - gausiausia. Antri būtų biochemikai. Nemažai moksleivių pasirenka filologiją. Dar visai nauja, tik pernai sukurta istorijos sekcija.

"Nors vieni mokosi muzikos, kiti, tarkim, - matematikos, per sesijas turi ir bendros veiklos. Pavyzdžiui, Nidoje iš ryto paskaitos būna susijusios su labai konkrečiu dalyku, vėliau - tiesiog su pažinimu. NMA specifika - tarpdiscipliniškumas ir nepakanka mokėti vien fiziką, matematiką ar chemiją", - kalbėjo E.Daunienė. Nidoje kasmet suburiamas choras, kuriame dainuoja visi, o parengtas kūrinys atliekamas Nidos bažnyčioje. Šiemet chorvedė buvo Mirga Gražinytė, F.Mendelssohno teatro ir muzikos universitete Leipcige, Vokietijoje, studijuojanti simfoninį dirigavimą, jau kelinti metai atvažiuojanti į NMA sesijas. Kai šią vasarą choras atliko Broniaus Kutavičiaus "Paskutines pagonių apeigas", paklausyti susirinko, pasak NMA direktorės, pusė Nidos.

Prie NMA veiklos per septynerius gyvavimo metus vienaip ar kitaip prisidėjo daugiau kaip 400 žmonių ir 70 įvairiausių organizacijų. Šiemet NMA kaip socialiai atsakinga organizacija, pritraukianti labai daug savanorių, buvo įvertinta Švedijos prekybos rūmų "Swedish business awards 2011". 

"Savanorystė labai svarbu, - pabrėžė E.Daunienė, dvejus metus ir pati dirbusi savanore. - NMA yra nevyriausybinė organizacija. Pastaruoju metu iš valstybės lėšų savo veiklai iš viso negauname. Darbas su vaikais ir sesijos finansuojamos tik iš rėmimo ar savanoriškos iniciatyvos, nes tiesiog gera būti su žmonėmis, kurie šviesūs, imlūs, nori mokytis ir ką nors gera veikti." 

Ar gabūs vaikai labai skiriasi nuo kitų? Pasak NMA direktorės, jie tokie pat išdykę ir norintys draugauti, tačiau imlesni mokslui ir turi didesnių ambicijų. Kai kurie vaikai gabūs vienoje srityje, tačiau yra ir tokių, kurie imlūs daugeliui dalykų. Pavyzdžiui, NMA auklėtinis Audrius Aučinas per trejus metus baigė informatikos bakalauro studijas Kembridžo universitete ir, aplenkęs magistro studijas, iš karto įstojo į doktorantūrą. Aušrinei Balkaitytei mokykloje vienodai puikiai sekėsi visi dalykai. Ji baigė VU ekonomikos bakalauro studijas. Dabar didžiausias iššūkis - kokias magistro studijas pasirinkti, nes įdomu ne tik ekonomika. Darius Sabas po matematikos bakalauro studijų Vokietijos Brėmeno JACOBS universitete grįžo į Lietuvą. VU Matematikos ir informatikos fakultete tęsia ekonometrijos magistro studijas ir dirba tarptautinėje IT įmonėje sistemų analitiku. Laurynas Mikšys, Kembridžo universitete baigęs matematikos bakalauro ir magistro studijas, taip pat grįžo į Lietuvą. Šiuo metu ieško darbo. 

"Mes nekeičiame vidurinės mokyklos, o ją papildome, - pabrėžė NMA direktorė E.Daunienė. - Tarkim, klasėje yra Arvydas Sabonis. Ką daro mokytojas? Jis turi dar ir kitų žaidėjų, kurie net kamuolio varytis nemoka, todėl sako: "Truputį pasėdėk. Man reikia kitus išmokyti į krepšį pataikyti." Mes mokytojams sakome: "Jei turite tokį vaiką, kuriam akivaizdžiai per lengvas bendrosios mokyklos kursas, rekomenduokite mokytis pas mus. Mes jo neištrauksime iš mokyklos, tačiau jis jau turės papildomos veiklos, kad būtų įdomu gyventi. Kitaip vaiko akys užges ir jį prarasime. Suteikti papildomą ugdymą - mūsų svarbiausia užduotis. O jau per sesijas vaikas pamato, kad tokių kaip jis yra daugiau, ir jam lengviau grįžti į savo aplinką, nes susiranda draugų ir nebesijaučia toks vienišas."

Ne mada ar etiketė

"Investicija į vaikų ugdymą, itin gabių vaikų ugdymą yra geriausia investicija į valstybės ateitį, - įsitikinusi dr. B.Narkevičienė. - Žmogiškieji ištekliai - ypač svarbus kiekvienos valstybės turtas. Mūsų kraštas nedidelis, neturi gausių gamtos išteklių, tad pagrindinis Lietuvos kapitalas - jos žmonės. Išskirtinai gabūs vaikai yra ateities valstybės politikai, mokslininkai, kultūros veikėjai, verslininkai. 

Jeigu vaikas gerai mokosi ar atskleidžia savo talentą kurioje nors specialioje srityje, jokių kitų atpažinimo būdų nebereikia - vaiko laimėjimai akivaizdūs. Specialių atpažinimo priemonių - psichodiagnostinių intelekto testų - reikia tik tuomet, kai kyla kokių nors mokymosi problemų (deja, ir itin gabūs vaikai jų kartais turi) arba organizuojama speciali ugdymo programa, kurioje vietų yra mažiau negu norinčiųjų joje dalyvauti.  

Yra dvi pagrindinės itin gabių vaikų ugdymo strategijos - turtinimas ir spartinimas. Abi plačiai taikomos pasaulyje, bet kiekvieno itin gabaus vaiko atveju reikėtų galvoti individualiai. Apskritai visiems vaikams, taip pat ir itin gabiems, taikytinas mokymo diferencijavimas ir mokymasis savuoju tempu bei, anot žymaus rusų mokslininko Levo Vygotskio, mokymasis "artimojo vystymosi zonoje". Be abejonės, labai svarbus yra visuminis, holistinis vaiko ugdymas. Liūdnas ugdymo rezultatas, o gal net kenksmingas - itin protingas, bet beširdis žmogus. 

Per pastarąjį dešimtmetį nuo 2000-ųjų Lietuvoje įvyko labai daug gerų pokyčių (itin) gabių vaikų ugdymo srityje. Fiksuoti lengva, nes tais metais apgyniau pirmąjį Lietuvoje šiai temai skirtą mokslinį darbą ir žinau labai gerai ne tik to meto faktinius dalykus nuo asmens, mokyklos, savivaldybės iki valstybės lygmens, bet ir tuomet vyravusį švietimo politikų bei administratorių nusiteikimą. Bibliotekose nebuvo nė vienos knygos apie (itin) gabius vaikus ar jų ugdymą lietuvių kalba. Olimpiadinis judėjimas buvo pagrindinis itin gabių vaikų ugdymo būdas, nors taip ir nevadinta. Net terminas "gabus vaikas" sunkiai skynėsi kelią, o gabių vaikų ugdymas kai kurių net labai šviesių galvų tapatintas su segregacija ir elitarizmu. Labai ryškiai skyrėsi gabių vaikų ugdymosi galimybės didmiesčiuose ir regionuose. Neturėjome aiškiai formuluotos švietimo politikos itin gabių vaikų atžvilgiu. Nebuvo tinkamų psichodiagnostinių testų itin gabiems vaikams atpažinti ir jokių tam skirtų kvalifikacijos kėlimo kursų mokytojams. 

Dabar turime jau septynerius metus veikiančią NMA, apimančią visus Lietuvos regionus. Didžiuojamės turį Vilniaus licėjų, KTU gimnaziją ir kitas mokyklas, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas gabumams ugdyti. 2005 metais patvirtinta "Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo strategiją". Valstybės mastu veikia gabių vaikų ugdymo programa ir jai įgyvendinti skiriamas finansavimas. Psichologai, pasinaudodami Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis, įsigijo Lietuvoje tinkamus taikyti intelekto testus ir parengė specialistus. Šiuo metu ESF ir Lietuvos lėšomis vykdomi net trys (itin) gabiems vaikams ir jų ugdymui skirti projektai. 2000-2005 metais mokytojai labai domėjosi gabių vaikų ugdymo tema ir man asmeniškai teko džiaugsmas vesti daugybę kvalifikacijos kursų. Juos tuo laikotarpiu baigė maždaug 2 tūkst. mokytojų. Dabar jau daugelis mokytojų tobulinimosi institucijų nuolat organizuoja gabių vaikų ugdymui skirtus kursus. Beveik kiekvienos mokyklos bibliotekoje galite rasti mažiausiai dvi lietuviškas knygas itin gabių vaikų ugdymo tema. Ji nagrinėjama mažiausiai trijose disertacijose. 2007 metais Lietuvoje įvyko pirmoji tarptautinė mokslinė konferencija, o naujajame Švietimo įstatyme itin gabūs vaikai priskirti prie specialių ugdymosi poreikių turinčių vaikų. Tokia sparti itin gabių vaikų ugdymo tobulinimo Lietuvoje raida leidžia pasidžiaugti, kad esame aplenkę ne vieną kaimyninę valstybę, siekdami susisteminti itin gabių vaikų ugdymą Lietuvoje. Dabar reikia būti atidiems, kad itin gabių vaikų ugdymas nepavirstų vien tik mada ir etikete, puošiančia instituciją ar švietimo darbuotoją. Tokio pavojaus ženklų, deja, jau galima įžvelgti." 

"The Beatles": 10 tūkst. valandų

"Gabumai yra ypatingas dalykas, bet ne visi žino, kaip su jais elgtis, - mano VU ekonomikos bakalauro studijas baigusi A.Balkaitytė. - Labai trūksta specialių programų mokyklose, nes dažnai gabus vaikas "neturi, ką veikti". Reikia ypatingo tėvų dėmesio. Galų gale reikia, kad ir pats vaikas norėtų atskleisti savo gabumus, jais naudotis. Dar reikia, kad ir aplinka būtų tinkama. 

Štai kad ir grupė "The Beatles". Taip, jie buvo gabūs ir talentingi, tačiau tapo tokia grupe, kuri žinoma iki šiol, tik grodami 10 tūkst. valandų Hamburge. "The Beatles", kuriuos niūniuojame ir dabar, jie tapo grįžę, kai atidirbo po aštuonias valandas per dieną. O kiek Didžiojoje Britanijoje liko grupių, kurios grojo gerai ar net labai gerai, tačiau jų nežinome? 

Palangos senojoje gimnazijoje tais metais, kai pradėjau mokytis devintoje klasėje, pirmą (ir vienintelį) kartą devintokai buvo išskirstyti pagal moksleivių lygį. Mūsų klasėje mokėsi aukščiausių vidurkių ir gabesni vienoje ar kitoje srityje vaikai. Daugelis mokytojų tikrai stengėsi duoti, kiek galima daugiau, skatino dalyvauti įvairiuose konkursuose. 

Nuo pat NMA įsikūrimo mano mokykloje rengiamos žiemos sesijos, todėl apie NMA sužinojau iš informatikos mokytojo. Jis labai norėjo, kad stočiau į informatiką. Tuo metu domėjausi programavimu, tačiau pasirinkau NMA ekonomikos sekciją. Mokiausi dvejus metus nuo vienuoliktos klasės.

Mokymasis NMA (ypač nuotolinis) davė itin daug dalykinių žinių, geriau sekdavosi olimpiadose. Dalyvavimas sesijose praplėtė akiratį, parodė, kad yra daugiau panašių žmonių, padėjo atsiverti, atviriau, drąsiai bendrauti. Ir apskritai dalyvavimas sesijose padeda burti žmones, bendruomenę. Su kai kuriais net iki šiol bendrauju. 

Lietuvos universitetų nenuvertinu - viskas labiau priklauso nuo paties studento, jo norų ir gebėjimo norus įgyvendinti. Lietuvoje yra ką veikti, bent jau mano srityje. Kol darau pertrauką ir gryninuosi idėjas dėl magistro, su malonumu darbuojuosi NMA. Su absolventais, kurie irgi prisideda prie NMA veiklos rengdami nuotolines užduotis ar skaitydami paskaitas per sesijas, juokaujame, kad taip tarsi grąžiname skolą. Jaunesniems moksleiviams stengiamės duoti, sukurti tai, ką patys turėjome mokydamiesi."

Nėra nieko neįmanomo

"Mokykloje ne visuomet buvo labai įdomu, - prisiminė Kembridžo universiteto doktorantas A.Aučinas. - Matyt, pasisekė, kad dvynė sesuo, klasės pirmūnė, mokėsi kartu. Viena vertus, teko ilgai būti antru, kita vertus - skatino stengtis. Vėliau įstojau į Vilniaus licėjų. Gal esu linkęs idealizuoti, kai jau praėjo keleri metai, bet ten vis dėlto buvo puiki aplinka tiek mokytis, tiek saviraiškai.

Priežasčių daug. Mokytojai ir mokyklos administracija šiek tiek prisideda, bet toli gražu nėra svarbiausia. Daug svarbiau - patys moksleiviai, kurie atėję priima naujas laisvės ir tolerancijos taisykles. Būtent šis reiškinys, manau, ir lemia vienokią ar kitokią atmosferą bet kurioje bendruomenėje.

NMA mokiausi nuo pat pirmos sesijos 2005 metų pavasarį iki 2008 metų vasaros. Labiausiai įsiminė ne laimėjimai ar olimpiados, o sesijos ir per jas sutikti žmonės. Kita vertus, pačios olimpiados įsiminė turbūt visos - jaudulys, mokymasis savikontrolės (stengiantis užmigti iš vakaro prieš finalą), laimėjimo džiaugsmas ar savigrauža dėl pralaimėjimo. Buvo visko.

Nuotolinis mokymasis NMA, žinoma, padėjo pasirengti olimpiadoms, tačiau joms ruošiausi ir kitur, daugiausia savarankiškai. Visiškai kitoks buvo mokymasis per sesijas. Didelis NMA privalumas - joje moko to, ko nemoko mokyklose. Labai svarbu moksleiviams parodyti, ką įmanoma nuveikti, praplėsti jų akiratį, sudominti, tuomet jie ir patys gali sužinoti daugiau. Labai svarbu ir asmenybės ugdymas.

Bendravimas su kitų sričių atstovais, akademikų ar verslininkų pasakojimai apie savo patirtis padeda išmokti reikšti save ir suprasti ne tik, kas yra įmanoma, bet ir kad nieko nėra neįmanomo. Kembridžo universitete šią vasarą baigiau informatikos bakalauro, dabar pradėjau doktorantūros studijas. Negaliu lyginti su Lietuvos universitetais, juose nestudijavau, bet manau, kad pagrindinis skirtumas čia yra orientacija į savarankišką darbą. Paskaitų nedaug ir jos neprivalomos, tačiau antros progos taip pat nesuteikiama. Neišlaikei egzaminų - pasiieškok tinkamesnio universiteto.

Nusprendžiau likti akademinėje aplinkoje kelerius metus - įdomus darbas su įdomiais žmonėmis, suteikiamos visos galimybės daryti tai, ką nori, bendradarbiauti su kitais mokslininkais. Į Lietuvą grįžti norėčiau, tačiau galbūt vėliau. Dabar dar turiu ko išmokti svetur. Kita vertus, nemanau, kad būtina gyventi Lietuvoje norint prisidėti prie jos gerovės. Pats norėčiau grįžti jau įgijęs žinių ir patirties.  Nesitikiu, kad mane tuomet visi suprastų, ir nereikia, kad visi vertintų, - visuomet galima grįžti su komanda ir ištekliais daryti dalykus kitaip, savaip."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"