TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Gal turėsime keletą Stelmužės ąžuolų

2009 09 15 0:00
Senasis ąžuolas paramstytas, bet dar žaliuoja ir barsto giles.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Prie Stelmužės ąžuolo vis dar plūsta turistai. Bent jau tie, kurie į Zarasų rajoną atvyksta. Šį ąžuolą dar iš pirmos klasės vadovėlių žino visi. Tai seniausias ir storiausias Lietuvos medis - atsakys bet kas. Tik štai, kiek jam metų, tiksliai nepasakys nė vienas specialistas.

Medžio metus geriausia yra suskaičiuoti iš nupjauto kamieno rievių. Kadangi jis stovi kaip stovėjęs ir niekas neketina dėl šios informacijos tikslumo ant šono versti šio Lietuvos gamtos paminklo, tai taip dar ilgai ir nežinosime, kiek jis turi metų. Be to, medis dabar tuščiaviduris. Tad specialistai spėja gana apgraibomis. Vieniems atrodo, kad jam pusantro tūkstančio metų, kitiems - kad ir visi du tūkstančiai. Na, ne žmogus, nedidelis skirtumas apsirikti penkiais amžiais. Bet kuriuo atveju jis gerokai senesnis už tūkstantį metų šiemet mininčios Lietuvos vardą. "Labiau tikėtina, kad jam apie pusantro tūkstančio metų, nes tai naujesni spėjimai pagal šaknis, apimtį. Sovietmečiu manyta, kad ąžuolui bus du tūkstančiai metų", - sakė Zarasų turizmo informacijos centro darbuotojas Algirdas Misevičius.

Paramstytas galiūnas

Šis ąžuolas ne tik seniausias Lietuvoje, bet ir vienas seniausių Europoje. Nors dar ir žaliuoja, ir giles barsto, bet jau atrodo gana varganai: sulopytas, apklijuotas, paramstytas, tuščiaviduris, apniktas visokių infekcijų, įvairių rūšių grybų, dumblių, samanų. Tačiau turistai vis dar pilnais autobusais traukia jo galybe pasigrožėti - galiūno kamieno skersmuo - 3,5 metro, apimtis prie žemės - net 13 metrų.

"Dabar nustatyta, kad jo šaknims kenkia ir šis nuolatinis turistų judėjimas. Asfaltuota aikštelė nuo seno pastatyta visai šalia. Kai tik gausime lėšų šiai vietai tvarkyti, spręsime ir šį klausimą. Reikėtų ją patraukti toliau, - pasakojo rajono mero pavaduotoja Stasė Goštautienė. - Kad smalsuoliai nelandžiotų į ąžuolo vidų ir nežalotų jo, neseniai medis buvo aptvertas. Dabar ramiau. Anksčiau tai vis kiekvienas nors po lopinėlį žievės stengdavosi nusilupti ir parsivežti."

Kad šią rajono įžymybę pamėgę ne tik turistai, bet ir jaunavedžiai, išduoda neseniai paplitęs paprotys - ant metalinės tvorelės prirakintos spynos. Matyt, taip tikimasi savo santuokai ąžuolo ilgaamžiškumo. Vardų čia galima perskaityti ir latviškų, juk pasienis su Latvija - čia pat, tad kaimynai prie šios įžymybės netingi užsukti. Be to, Stelmužės vardas yra latviškos kilmės (muiža - latviškai reiškia dvarą). "Ąžuolą žino ir užsienio turistai, čia lankydamiesi tik kelio pasiklausia, o kas jis toks, jau pasakoti nereikia. Tai tikrai žinomiausias mūsų krašto lankomas objektas", - sakė A.Misevičius.

Kas viršūnę nupjovė?

"Tokio amžiaus ąžuolai užauga daug aukštesni, mūsiškis tesiekia 23 metrus, tad manoma, kad jo viršūnė kadaise buvo nupjauta. Baltų kultūros tyrinėtojai įtaria, jog tai būta švento pagoniško medžio ir dėl to viršūnę galėjo nupjauti naujos religijos nešėjai, taip jį pažemindami. Kitos versijos šalininkai teigia, jog į atviroje nemiškingoje vietovėje augantį ąžuolą galėjo trenkti žaibas", - pasakojo A.Misevičius.

Klonai dar nepasirodė

Baimindamiesi, kad kada nors vis tiek neteksime šio galiūno, prieš dvejus metus Lietuvos miškų instituto mokslininkai sumanė klonuoti Stelmužės ąžuolą. Rezultatų kol kas reikia laukti. Tai gana ilgas procesas. Šios gana naujos technologijos praktikos mokslininkai jau buvo įgiję dirbdami su hibridine drebule.

Kaip pasakojo instituto molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorijos vedėja Sigutė Kuusienė, iš miegančių Stelmužės ąžuolo pumpurų buvo paimtos meristeminės ląstelės, jos dabar auginamos mėgintuvėliuose. Paklausta, į ką tie "augintiniai" dabar panašūs, mokslininkė nesileido į kalbas: "Sunku pasakyti, gal net nereikia bandyti įsivaizduoti, nes į ąžuoliukus tai tikrai dar nepanašu. Turime, kaip mes vadiname, sterilią kultūrą, ji šiek tiek primena pumpurėlį. Jei viskas sėkmingai vyks, tikimės, kad po metų jau bus galima pasodinti keletą mažyčių augalėlių. Jie bus identiški Stelmužės ąžuolui, augdami turės visas jo savybes ir išvaizdą."

Paklausta, ar iš šio ąžuolo gilių taip pat galima tikėtis į Stelmužę panašių medžių, mokslininkė pasakojo: "Vienas mūsų magistrantas pernai prisidaigino gilių, augina ąžuoliukus ir rašo magistrinį darbą apie Stelmužės ąžuolo "vaikaičių" genetines savybes. Po kažkiek metų jis galės atsakyti į šį klausimą. Kėdainių urėdijoje yra įskiepytų šio ąžuolo šakelių. Sėkmingai auga." A.Misevičiaus duomenimis, Zarasų rajone auga keli iš šio galiūno gilių išauginti ąžuolai, jiems jau po dvidešimt metų. Tikėtina, kad po Lietuvą gali būti pasklidę ir daugiau tokių "vaikaičių". Negi turistai nepasiims po kojomis besimėtančių gilių ir parvežę nepasisodins?

Griūvanti bažnyčia

Ąžuolą tai gal ir pavyks klonuoti, o šalia esanti originalios statybos medinė Stelmužės kaimo bažnytėlė, pastatyta apie 1650 metus, - apverktinos būklės. Jei nebus suremontuota, bet kada nugrius. Pasak Zarasų rajono turizmo informacijos centro darbuotojos Gražinos Ragauskaitės, tai pats seniausias medinis barokas Lietuvoje. Tokių medinių, be vinių ir pjūklo (tik kirviu) statytų bažnytėlių šalyje belikę dvi - Stelmužės ir Palūšės. Tačiau Palūšės pastatyta maždaug šimtu metų vėliau. Gaila, bet šis medinis stebuklas šiuo metu avarinės būklės. "Pastato prieangį supa ir stogą remia dvylika medinių kolonų, tačiau jų apačia yra papuvusi, galima sakyti, kolonos kabo ore, laikosi tik viršuje, tad bet kada gali nugriūti, o tada virstų ir dalis stogo. Čia yra nesaugu, - pasakojo S.Goštautienė. - Dėl tokios būklės uždarytas bažnytėlėje veikęs bažnytinio meno muziejus. Anksčiau čia vieną kartą per mėnesį būdavo laikomos šv. Mišios, tačiau dabar klebonas susirinko savo reikmenis ir išvažiavo. Lankytojai negali išvysti ir viduje esančios originalios medinės drožybos. Esame parašę projektą, tikimės gauti apie 200 000 eurų šios bažnytėlės rekonstrukcijai. Gal sutvarkysime, kai krizė baigsis."

Pasak A.Misevičiaus, šios bažnyčios originali XIX a. vidaus drožyba dar aptinkama Latvijoje, Lenkijoje bei Rytų Prūsijos teritorijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"