TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Gamta ir gamtosauga Lietuvoje: gerų žinių daugiau negu blogų

2006 06 12 0:00
Miestų orą labiausiai teršia automobiliai.
LŽ archyvo nuotrauka

Ūkininkai viščiukus skaičiuoja rudenį, o gamtos sergėtojai savo laimėjimus ir praradimus paskelbia birželį, per Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną.

Praėjusių metų gamtos ir gamtosaugos būklės rodiklius skaičiavo ir trumpas išvadas pateikė beveik pusšimtis Aplinkos ministerijos specialistų. "Lietuvos žinių" skaitytojų dėmesiui - įdomiausi faktai.

Klimatas sparčiai šiltėja

Klimatas Lietuvoje pastaraisiais metais šiltėja: 2005 metais vidutinė oro temperatūra buvo 0,7 laipsnio aukštesnė už vidutinę daugiametę normą ir siekė 6,9 laipsnio.

1999-2005 metų laikotarpis buvo audringiausias per pastaruosius du šimtmečius. 2005-aisiais ties Palanga jūros bangos prarijo 7 hektarus pakrantės. Atskiruose Kuršių nerijos ruožuose kasmet prarandama po 1-2 metrus pakrantės, o kai kur buvo nuardyti net 3-5 metrai apsauginio kopagūbrio.

Pietiniuose ir vakariniuose rajonuose keturias rugpjūčio dienas lietus taip pylė, kad mėnesio kritulių norma buvo viršyta 3 kartus.

2005 metais mūsų šalį ypač ilgai spinduliais lepino saulė - 2049,2 valandos, arba 268 valandomis ilgiau už daugelio metų vidurkį.

Galbūt be reikalo kai kurie žmonės Baltijos jūrą prie mūsų šalies krantų vadina šalta: meteorologų duomenimis, jau keletą dešimtmečių vidutinė metinė vandens temperatūra Kuršių mariose ir Baltijos jūros pakrantėje yra aukštesnė už daugiametį vidurkį.

Dulkių debesys pavasarį

Pagrindinių atmosferos teršalų - kietųjų dalelių, azoto dioksido, švino ir benzeno vidutinė metinė koncentracija pernai neviršijo kritinių ribų.

Tačiau Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatyta paros vidutinė kietųjų dalelių koncentracijos riba miestuose buvo viršijama neretai, ypač Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Daugiausia kietųjų dalelių miestuose pasklinda pavasarį, kai gatvėse tirpsta purvinas sniegas.

Kiek Lietuva išmeta į atmosferą vadinamųjų šiltnamio dujų, t.y. teršalų, nuo kurių oras šiltėja tarsi šiltnamyje? Mūsų šalis yra pasirašiusi tarptautinį Kioto protokolą, kuriame įsipareigojo šių dujų kiekį mažinti. 1990 metais leistina riba buvo viršyta - tais metais į atmosferą buvo išmesta daugiau kaip 50 milijonų tonų šiltnamio dujų.

Sumažėjus pramonei bei pabrangus energijos ištekliams, šiltnamio dujų išmetimų pradėjo mažėti: 2002 metais šių dujų išmesta tik 14,5 milijono tonų - trečdalis 1990 metų kiekio. Pastaraisiais metais šiltnamio dujų išmetama jau kiek daugiau, pavyzdžiui, 2004 metais - 20,3 milijono tonų. Tačiau Kioto protokole nubrėžtoji riba (apie 48 milijonai tonų) dar toli.

Vienas pagrindinių Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos tikslų - kad energetika ir transportas naudotų daugiau atsinaujinančių energijos išteklių. Įsipareigota iki 2020 metų šių išteklių dalį bendrame energijos balanse padidinti 15 proc. Tačiau kol kas iš vietinių ir atsinaujinančių išteklių pagaminta energija sudaro tik 8 proc. bendrosios energijos. Antai biologiniai degalai 2005 metais sudarė tik 0,06 proc. bendro sunaudotų degalų kiekio.

Upės apsivalo lėtai

Šalies upės palyginti su sovietiniais laikais dabar šiek tiek švaresnės - mažiau trąšų ir pesticidų patenka iš žemdirbystės laukų, be to, daugelyje miestų ir miestelių veikia nuotekų valymo įrenginiai. Ir vis dėlto 2005 metais vanduo, kuriame teršalų (azoto, amonio azoto, nitratų, fosforo, fosfatų) kiekis neviršijo didžiausių leistinų koncentracijų, buvo tik 36 proc. tirtų upių vietų.

Pagal biologinius vandens rodiklius tyrėjai šalies upes įvertino taip: labai švarus vanduo buvo 4 proc. tirtų upių, švarus - 63 proc., vidutiniškai užterštas - 30 proc., užterštas - 3 proc., labai užterštas - 0,3 proc. Švariausios upės - Šventoji (Rytų Lietuvos) ir Žeimena, labiausiai užterštos - Mūšos-Nemunėlio ir Šešupės baseinuose.

Kuršių marių eutrofikacija (užžėlimas) nebedidėja. Baltijos jūroje prie mūsų krantų 1998-2005 m. bendrojo azoto vidutinė koncentracija sumažėjo apie du kartus.

Tačiau Baltijos vandenyje padaugėjo naftos angliavandenilių, ypač - prie Būtingės terminalo bei tose vietose, kur iš laivų išpilamas gilinamo uosto gruntas.

Per pastaruosius šešerius metus šalyje pastatyta arba rekonstruota nemažai nuotekų valymo įrenginių, todėl nevalyto arba nepakankamai apvalyto nutekamojo vandens srautai sumažėjo. 2005 m. buvo išleista

135,5 mln kubinių metrų apvalytų iki nustatytų normų nuotėkų, arba 27 proc. daugiau negu 2004 metais.

Senų pesticidų nebeliko

Didžiausia komunalinių atliekų dalis - buitinės atliekos. Jos 2004 m. sudarė 77 proc. komunalinių atliekų. Vienam gyventojui per metus Lietuvoje tenka 389 kg komunalinių atliekų (Latvijoje - 311 kg, Estijoje - 449 kg).

Dauguma - net 86 proc. - komunalinių atliekų Lietuvoje išgabenama į sąvartynus.

Vis daugiau antrinių žaliavų perdirbama ir panaudojama. Net 63 proc. padidėjo plastiko, 50 proc. - stiklo, 23 proc. - popieriaus atliekų perdirbimas, metalo atliekų - 2 proc.

2005 metais šalyje pagaliau nebeliko sandėlių su senais pesticidais. Per 2002-2005 metų laikotarpį iš 40 šalies rajonų esančių 117 sandėlių į Vokietiją buvo išgabenta ir ten nukenksminta 3190 tonų pesticidų. Daugiausia šių atliekų išvežta iš Marijampolės apskrities pesticidų sandėlio Kazlų Rūdoje (513 t) ir Šilutės rajone buvusių dviejų sandėlių (226 t).

Miškų plotas nemažėja

Valstybinės miškų apskaitos duomenimis, miškų plotas Lietuvoje nuolat didėja - naujų miškų įveisiama žemės ūkiui netinkamose ar nenaudojamose žemėse, dalis šių žemių apauga savaime. 2006 m. sausio 1 d. mišku apaugusios žemės Lietuvoje buvo 2,12 mln. ha - 32,5 proc. šalies teritorijos. Tai 2,2 proc. daugiau negu 1998 metais.

Pastaruoju metu nerimą kelia ąžuolų ir uosių būklė - šie medžiai daug kur džiūsta.

Valstybiniuose miškuose kirtimų apimtys pastaraisiais metais beveik nedidėja. Antai 2005 m. valstybiniuose miškuose buvo pagaminta 3,6 mln. kubinių metrų medienos - tiek pat, kaip 2004 m. Privačiuose miškuose 2005 m. buvo pagaminta apie 2,6 mln. kubinių metrų medienos.

Šalies eksploataciniuose miškuose, kurie sudaro didžiąją girių dalį, per metus 1 hektare priauga apie 6,4 kubinio metro medienos, o iškertama apie 4,3 kubinio metro - taigi medienos prieaugis didesnis nei iškertama.

Neteisėtų kirtimų skaičius 2005 m., palyginti su 2004-aisiais, sumažėjo net 42 proc. 2005 m. nustatyta 1177 neteisėtų kirtimų, kurių metu iškirsta 15 tūkst. 756 kubiniai metrai medienos. Daugiausia tokių kirtimų nustatyta privačiuose miškuose: juose neteisėtai iškirsta 13 tūkst. 41 kubinis metras medienos.

Baltija žuvims nebemiela

Mažėja verslinės žūklės laimikiai. Dėl intensyvios verslinės žūklės Baltijos jūros priekrantėje gerokai sumažėjo otų ir upinių plekšnių. Neteisėtai naudojamais smulkesnių, negu leidžiama, akių tinklais išgaudomi žiobrių, starkių bei kitų žuvų jaunikliai.

Tačiau mūsų vandenyse šiek tiek gausėja lašišų ir šlakių. Ichtiologai tikina, kad 2005 m. rudenį per Kuršių marias neršti į mūsų upes migravo 5500 lašišų ir 7700 šlakių - keletą kartų daugiau negu 2003 metais.

Žemės gelmių staigmenos

Karstinis procesas - kai požeminiai vandenys išplauna žemės gelmes ir ji įgriūva - Biržų ir Pasvalio krašte vis dar vargina žmones, tačiau jau kiek mažiau. Biržų regioniniame parke 2000 metais atsirado 56, o 2005 metais - 34 naujos smegduobės.

2005 metais šalies saugomose teritorijose buvo užfiksuoti 157 savavališkų statybų atvejai, daugiausia - Vilniaus apskrityje. Antroji vieta tenka Klaipėdos apskričiai, kurioje yra Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Pajūrio regioninis parkas. Mažiausiai savavališkų statybų aptikta Šiaulių apskrities saugomose teritorijose.

2005 metais sumažėjo ekstremalių situacijų ir kitų gamtai pavojingų įvykių. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija užregistravo 11 ekstremalių situacijų - trigubai mažiau negu 2002 m.

Kokių aplinkosaugos pažeidimų daugiausia? 2005 metais nustatyti atmosferos apsaugos pažeidimai sudarė dešimtadalį visų aplinkosaugos pažeidimų, maždaug tiek pat užfiksuota ir vandens apsaugos pažeidimų. Kraštovaizdžio apsaugos pažeidimai siekė apie 8 proc. Likusią dalį sudarė gyvūnijos ir miško apsaugos pažeidimai. Tarp pastarųjų dauguma (85 proc.) - žvejybos taisyklių nesilaikymas. Medžioklės taisyklių nepaisymai sudarė 10 procentų.

Parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"