TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Gandrai draugystę supranta kitaip

2012 10 06 9:06
Neišskridęs gandras Lazdijų gatvėje./"Lazdijų žvaigždės" redakcijos nuotrauka

Žmonių išgelbėti gandrai dažniausiai nebemoka gyventi natūralioje gamtoje, kaip jų gentainiai, ir tampa tikru galvos skausmu savo geradariams.

Nuo seno sakoma, kad gandrai Lietuvą palieka per Šv. Baltramiejų - rugpjūčio 24 dieną. Tačiau žiemoti į Rytų Afriką išskrenda ne visi ilgakojai raudonsnapiai - jiems mielesnė sotų gyvenimą garantuojanti žmonių draugystė.

Šį rudenį Lazdijų gyventojai turi galimybę stebėti miesto gatvėmis oriai vaikštinėjantį gandrą. Jam abejingų nėra. Vieniems nei žmonių, nei automobilių nebijantis sparnuotis teikia džiaugsmą, kiti nuogąstauja, kas bus atšalus orams. Nepatenkinti gandro pasivaikščiojimais tik automobilių vairuotojai. Kai tik ilgakojis pasirodo Lazdijų centre, aplinkosaugininkams pasipila skambučiai, prašantys gelbėti paukštį ir užtikrinti eismo saugumą. Tad miesto gyvenimu susidomėjęs gandras sugaunamas ir išvežamas į sodybą, kurioje gyveno vasarą, tačiau netrukus jis vėl pamatomas mieste.

Lazdijų aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Jonas Rutkauskas papasakojo, kad problemų keliantis gandras į aplinkosaugininkų akiratį pakliuvo vasaros pabaigoje. "Paskambinusi rajono gyventoja pasiskundė, kad jų išgelbėtas iš lizdo iškritęs paukštis užaugęs tapo agresyvus ir kelia grėsmę anūkui", - teigė J.Rutkauskas. Netrukus sparnuotis buvo apgyvendintas Staidarų kaime gamtos mylėtojo sodyboje. Viskas klostėsi gerai, kol jis nebuvo susižavėjęs "pažintinėmis kelionėmis" į Lazdijus. Laimei, pastaruoju metu gandras vis rečiau pasirodo miesto gatvėse, todėl tikimasi, kad netrukus ir visai nebeatskris.

Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio nuomone, žmonės, išgelbėję iš lizdo iškritusį paukštį, turėtų susimąstyti, kad užsitęsusi globa gali duoti priešingą rezultatą, nei jie tikėjosi. "Kai tik ūgtelėjęs gandriukas pradeda skraidyti, reikia jį pratinti savarankiškai maitintis", - patarė gamtininkas. Gandrai - mėsėdžiai, todėl jų išlaikymas brangus. Neseniai į A.Pranaitį pagalbos kreipėsi simniškių pora. Žmonės bėdojosi, kad jų išaugintas gandras ne tik liko žiemoti, bet ir maisto nesiieško, laukia, kol bus pamaitintas.

Geraširdžiams dzūkams A.Pranaitis patarė nustoti gandrą maitinti, nes tik alkis gali priversti laukinį paukštį ieškoti maisto.

Anot A.Pranaičio, nėra mokslinių duomenų apie pavienių baltųjų gandrų išskridimą į šiltuosius kraštus. Tačiau juodieji gandrai žiemoti neskrenda būriais, o baltieji gandrai Lietuvoje neretai užsibūna iki spalio. Pasilikusiems mūsų kraštuose gandrams be žmonių pagalbos ištverti speigus beveik neįmanoma. Dažniausiai jie apgyvendinami tvartuose ir maitinami, kol atšyla orai.

Gyvūnų globėjų asociacijos vyriausioji specialistė Lolita Grėblikienė žmonėms, išgelbėjusiems gandriukus ar kitus laukinius paukščius, pataria pagalvoti, kas bus, kai paukštis užaugs. Kasmet atšalus orams Gyvūnų globėjų asociacijos darbuotojams tenka rūpintis neišskridusiais žiemoti paukščiais. "Mes juos prižiūrime, pamaitiname, bet nedraugaujame, tada jie "sulaukėja" ir pavasarį nesunkiai pritampa prie grįžusių iš šiltųjų kraštų gentainių", - aiškino L.Grėblikienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"