TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Gandrai jau rengiasi keliauti į Pietus

2011 08 20 0:00
Pievas ir klonius vis dažniau užkloja rūko marškos - tarsi gamta migdytų savo kūrinius kaip kūdikius.
Rimanto Petriko nuotrauka

Trumpėjančios dienos ir rasoti rytmečiai primena, jog jau čia pat ruduo. Vis dažniau vakarais žemę nukloja rūko marška, pievose mažėja žiedų, o medžių lajose pasirodo pirmieji geltoni lapai.

Netrukus sparnus didžiajai kelionei į Pietus pakels baltieji gandrai. Rugpjūčio 24-oji - jų išskridimo iš mūsų krašto diena. Šią dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus. Jau dabar baltieji gandrai pradeda būriuotis - tarsi pasitarti prieš kelionę.

Baltramiejaus varduvės

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, gandrų išskridimo diena sutapatinta su Baltramiejaus varduvėmis. Baltramiejus buvo vienas iš dvylikos Kristaus apaštalų. Kaip ir kiti apaštalai, jis krikštydavo žmones. Už vieno karaliaus atvertimą į krikščionybę buvo nukankintas ir nužudytas, o paskui paskelbtas šventuoju, amatininkų globėju.

Liaudyje buvo paplitę oro spėjimai: jei per šv. Baltramiejų lyja, šlapias bus ir ruduo. Senbernius ir vienišius neretai pajuokdavo: "Vaikšto kaip gandras po Baltramiejaus", mat po tos dienos likdavo tik vieniši sužeisti gandrai, nepajėgę išskristi kartu su kitais.

"Daugelis gandrų paliks Lietuvą dar iki rugsėjo, tačiau masinė paukščių migracija prasidės tiktai rugsėjo viduryje, kai padangė aptems nuo išskrendančių zylių, kikilių, alksninukų. O kol kas mūsų gimtinę palieka tik kai kurios sparnuočių rūšys.

Dar birželio pradžioje pradėjo kelionę varnėnai, įkandin jų pakilo pempės, vėliau kuolingos, tilvikai, nendrinukės, krakšlės, pečialindos, jau pajudėjo ir devynbalsės", - LŽ vardijo Ventės rago ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Jusys. Jis jau daug metų žieduoja išskrendančius paukščius.

Gamtininko augintinis

Tačiau šio gamtininko auginamas gandras Grantas, priešingai negu jo gentainiai, šiomis dienomis ne išskris iš gimtinės, o parlėks į ją. "Dabar jis gyvena Nidoje, o prieš tai viešėjo Kaliningrado sričiai priklausančioje nerijos dalyje Pilkopėje. Žmonės pasakojo, jog jis ten ir kitą vardą jau buvo gavęs. Netrukus grįš pas mane į Ventės ragą žiemoti", - įsitikinęs V.Jusys.

Grantą, kai jis buvo dar mažiukas, rado žmonės iškritusį ar tėvų išmestą iš lizdo ir atnešė V.Jusiui. Nuo to laiko praėjo aštuoneri metai. Vytautas ir ir jo žmona Kristina Grantą užaugino ir dabar jis rudenį stipinėja pievoje prie jų namų, greta ten besiganančios karvės Blondinės, su kuria paukštis susibičiuliavo. Vasarą jis pasigauna varlių, laumžirgių, o žiemą globėjai pašeria jį žuvimis. Praėjusi žiema buvo gana šalta, tad Grantas buvo uždarytas tvarte.

"Ar žinai, kodėl Grantas neskrenda kartu su visais gandrais į Pietus? - juokauja gamtininkas. - Todėl, kad dar pirmaisiais metais pakėlęs sparnus skristi padarė klaidą: perskridęs Kuršių marias pamanė, kad įveikė Raudonąją jūrą, ir nusileido. Pamatęs smėlį už Nidos nusprendė, jog tai Sachara, kurią taip pat reikia perskristi. Tai padaręs, atsidūrė Kaliningrado srityje. Iš ten ir parlėkė namo, o dabar tai kartojasi kasmet".

Prieš žiemą nutunka

Rugpjūčio dienos vis dar šiltos, kai kuriose upėse žydi vanduo. Taip žmonės sako apie žalios spalvos vandenį, kurį nuspalvina vasaros pabaigoje pražystantys smulkieji dumbliai. Kai kurie vilniečiai jau buvo sunerimę, kai pamatė žalsvą Neries vandenį - gal iš Baltarusijos atbėgo daug teršalų?

Ištyrę šio vandens mėginius, aplinkosaugininkai nustatė: tai - dumbliai. Jų kasmet daugėja, nes į vandenį patenka fosforo ir azoto, kurio yra pramoninėse ir buitinėse nuotėkose. Daug šios chemijos yra ir mūsų naudojamame muile, skalbimo milteliuose. Lietuvos gamtos fondo duomenimis, vidutinis lietuvis per metus sunaudoja apie 0,33 kg fosforo - daugiausia Europos Sąjungoje.

Tačiau dar savaitė kita, ir vandenys ims vėsti, taps skaidrūs. Prasidės geriausias povandeninį pasaulį pamėgusių nardytojų metas.

Pajutusios artėjantį rudenį, pradeda rujoti stirnos. O dauguma kitų žinduolių jau stengiasi maitintis sočiau - reikia žiemai sukaupti kuo daugiau riebalų. Išmintingoji gamta pasirūpina kiekvienu gyvūnu ir augalu.

Netrukus žiemaviečių pradės ieškoti šikšnosparniai ir varliagyviai. Vieni šikšnosparniai išskris piečiau, kiti sulįs į rūsius, palėpes ir kitas atokias vietas. Šiltesnėse vietose sumigs ir varlės bei rupūžės. Juk šaltuoju metų laiku joms beveik nebelieka maisto - vabzdžių.

Rudeniui pradeda ruoštis ir skruzdėlės: tvarko savo miestus-skruzdėlynus. Pažvelkite į juos ir pasvarstykite: kuo šios gyvenvietės iš esmės kitokios, negu Niujorkas, Paryžius arba mūsų Vilnius? Nieko žmogus neišrado geriau ir anksčiau, negu sukūrė gamta.

Pradeda gelsti pievos, skverai. Savaitė kita, ir įsivyraus rudeniška ramybė. Brandi ir graudi, papuošta ilgesingomis išskrendančių paukščių virtinėmis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"