TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Gandrai - mūsų, vokiečių ir armėnų

2011 04 09 0:00
Nuo seno tikima, kad gandras atneša laimę tai sodybai, šalia kurios apsigyvena.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Pavasaris niekaip nedrįsta žengti visu žalumu, tačiau paukščiams šilumos pakanka ir grįžta jie, kaip visad, beveik pagal grafiką. Nors oficialios gandrinės - gandrų sugrįžtuvės - buvo jau kovo 25 dieną, vilniečiams jos rengiamos šiandien.

Baltieji gandrai įsikuria bene arčiausiai žmogaus, jie nuo seno yra neatsiejami kaimiškų vietovių paukščiai. Ir jų lizdų nesupainiosi su niekieno kito. Kadangi lizdą kasmet atnaujina, jis gali siekti net 2 metrų storį.

Norėdama susirinkusius žmones supažindinti su gandrų gyvenimu, jų migracijos keliais ir apsaugos problemomis, priminti su jais susijusius papročius, tautosaką, šiandien 15-18 val. Lietuvos ornitologų draugija kviečia į Sereikiškių parke rengiamą gandrinių šventę. Kad gandrai vaikus neša, tikinčių mažai atsiras, tačiau pavasarį išvydęs pirmąjį gandrą dažnas paspėlioja apie būsimus metus: jei skrendantį pamatysi, būsi greitas visus metus, jei tupintį - vangiai viskas seksis. Kažkada gandrinės net buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais metais: parskrenda gandrai ir ima suktis naujas žemdirbių gyvenimo ratas.

Tūkstančiai porų

Pasak ornitologo Remigijaus Karpuškos, Lietuvoje pastaruoju metu pagausėjo gandrų, suskaičiuota apie 13 000 perinčių porų. Sąlygos jiems ypač pagerėjo sunykus kolūkių sistemai, nustojus melioruoti žemes. "Tačiau žemės ūkis vėl intensyvėja ir vėl jų gali mažėti, - perspėjo Lietuvos ornitologų draugijos narys. - Mes jau turime pamokas, kaip neįvertinus realios grėsmės šie paukščiai beveik išnyko Danijoje, Švedijoje (1998-2001 m. šiose šalyse perėjo vos po tris poras). Ne ką džiugiau ir Belgijoje - pastebėtos tik 45 poros."

Lietuvos ornitologų draugija suskaičiavo, kad dažniausiai gandrai peri medžiuose (52 proc.), mėgsta ir elektros stulpus (20 proc.), renkasi ir vandentiekio bokštus (15 proc.), ant kitų pastatų lizdus įsikuria 12 proc. porų. 1994 metais ant elektros stulpų buvo suskaičiuota 1400 lizdų, po dešimtmečio gerokai padaugėjo - ant stulpų perėjo jau 4000 porų.

Pasak R.Karpuškos, tokia lizdų vietų pasirinkimo tendencija pastebėta visoje Europoje. Deja, tai kelia grėsmę paukščiams, kyla ir gaisrų, elektros tiekimo avarijų. "Reikia tikėtis, kad problema bus išspręsta, kai elektros energija bus perduodama požeminiais kabeliais, - sakė ornitologas. - Dabar elektrą eksploatuojančios bendrovės jau susuktus lizdus nukelia ant šalia įtaisomų specialių stulpų gandrams. Iki 2006-ųjų visoje Lietuvoje buvo nukelta daugiau kaip 500 lizdų."

Gandrą pasidalijome trise

Nors gandras Lietuvoje nuo seno mėgtas, mūsų nacionaliniu paukščiu tapo nelabai seniai. Kaip pasakojo R.Karpuška, dar XX amžiuje buvo nuspręsta žmonių mėgstamiausių, populiariausių ir turinčių įtakos kultūriniam gyvenimui paukščių vardus panaudoti visai gamtos apsaugai populiarinti. 1960-aisiais Japonijoje vykusioje XII tarptautinėje paukščių apsaugos tarybos konferencijoje buvo priimtas nutarimas rekomenduoti, kad kiekviena šalis išsirinktų nacionalinį paukštį. "Nemažai šalių pritarė šiai idėjai ir ėmėsi rinkimų. Pavyzdžiui, latviai nacionaliniu paukščiu išsirinko baltąją kielę, estai - šelmeninę kregždę, Švedija - juodąjį strazdą, Belgija - pelėsakalį, Austrija - didįjį baltąjį garnį. Anglija rinko net su "The Times" pagalba: spausdino straipsnius apie įvairius paukščius, o žmonės balsavo. Susumavus rezultatus šalį reprezentuojančiu sparnuočiu paskelbta liepsnelė, - pasakojo R.Karpuška. - Nors "laisvų" paukščių rūšių buvo gana daug, tačiau kai kurios šalys išsirinko tuos pačius, nes jie labiausiai buvo susiję su jų kultūriniu gyvenimu, buvo populiariausi. Pavyzdžiui, baltąjį gandrą savo nacionaliniu paukščiu paskelbė ne tik Lietuva, bet ir Vokietija bei Armėnija."

Gera kaimynystė

Beje, Lietuva tokį oficialų sprendimą padarė ne 1960 metais, o tik šiek tiek daugiau nei prieš dešimtmetį. "Argumentai gana paprasti ir įtikinantys, - sakė R.Karpuška. - Pas mus nuo seno gandras laikomas gerumo, laimės simboliu, tikima, kad jis apsigyvena tik šalia gerų, sąžiningų, nuoširdžių žmonių." Gandras net laikytas šventu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą. Sakoma, kad jis gali paimti žmonių ligas, nunešti jas į pelkes ir nuskandinti. Kas gi nenorėtų tokios kaimynystės?

Su gandrais reikia sugyventi taikiai. "Po kaimus sklisdavo pasakojimai apie gandrą, kuris iš piemenų palikto laužo atsinešė rusenančių žarijų ir padegė jo lizdą išdraskiusio žmogaus tvartą arba iš kaimiečio burnos rūkstančią pypkę ištraukė ir sudegino visą sodybą", - tikino R.Karpuška.

Jei norite prisivilioti gandrą, ornitologas pataria, kaip teisingai tai daryti. "Iškėlus platformą būtina uždėti šiokį tokį pagrindą - iškloti velėna ar iš šakų suformuoti lizdo kontūrus, - sakė jis. - Tačiau reikia ir apsidairyti, ar turės gandras pakankamai erdvės, ar užteks vadinamosios lizdinės teritorijos. Priklausomai nuo mitybos sąlygų, vienose vietose ta teritorija gali būti didesnė, kitose - mažesnė. Imantis darbų verta pažiūrėti, ar netoliese nėra kito gandralizdžio. Nelabai tikėtina, kad pas jus apsistos gandrai, jei netoliese nėra jokio vandens telkinio ar drėgnų pievų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"