TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Gandrai, skruzdės ir baltarusių sekinamas Nemunas

2012 07 28 12:38
Pirmieji gandrų jaunikliai jau plastelėjo iš lizdų. /LŽ archyvo nuotrauka  

Galima sakyti, vasara prasiskleidė visu gražumu - nei šilumos, nei drėgmės nestinga, tad ir visi gamtos reiškiniai gana įprasti. Šią savaitę pirmiesiems skrydžiams pakilo gandrų jaunikliai.

Kaip pastebėjo Žuvinto biosferos rezervato vyriausiasis ekologas Regimantas Vabuolas, jaunieji ankstyvųjų porų gandriukai jau mankština sparnus. "Kur pasižiūrėsi, ir kiti lizduose stoviniuojantys jaunikliai jau dideli, neramūs: mankštinasi, kelia sparnus, kai kurie, pagavę vėjo gūsį gerą metrą pakyla virš lizdo, - pasakojo jis. - Diena kita ir daugumą gandriukų matysime su suaugusiais gandrais per liepos mėnesį gerai atlytose žaliuojančiose pievose bevaikštinėjančius." 

Žuvinto rekordai

Pasak gamtininko, Dzūkijoje šie metai gandrams buvo neprastesni, nei bet kurie anksčiau buvę. "Bent jau Žuvinto biosferos rezervate. Atlikus baltųjų gandrų apskaitą paaiškėjo, jog lizdus palieka didžiausias per visą rezervato gandrų lizdų stebėjimo istoriją gandriukų skaičius", - džiaugėsi pašnekovas.

Abejones, kad gandrams ši vasara nėra pati geriausia, kėlė daug kur nuo šienapjūtės pradžios daugelyje vietų laukuose pastebėti neperinčių 20-50 šių paukščių būriai. Spėliota, ar tai dėl nesėkmingo perėjimo, gandrų pertekliaus, blogų orų. Gandrų apskaitos išsklaidė abejones dėl perėjimo sėkmingumo.

"Patikrinus visus 49 lizdus Žuvinto rezervato teritorijoje, šiais metais sėkmingai perėjusių baltųjų gandrų porų ir lizdų skaičius netgi padidėjo. Kiek kuklesnė šiemet buvo tik vidutinė gandrų vada - 2,6 jauniklio teko vienam lizdui. Vos viename užaugo 5 jaunikliai, - skaičiavo R.Vabuolas. - Žinoma, ne visoms gandrų poroms pavyko išperėti ir užauginti jauniklius. Šią vasarą iš 31 rezervate perėjusių porų 2 perėjo nesėkmingai. Nepasisekė gandrams, įsikūrusiems Lazdijų rajono Naujavalakių kaime. Praūžęs viesulas čia nuplėšė ne tik sodybos pastatų stogus, bet ir išvertė šalia medyje esantį gandrų lizdą su keturiais jaunikliais. Paukščiai neteko ne tik namų, bet ir savo atžalų."

Kaip pasakojo R.Vabuolas, lizdus paliekantys jaunikliai nuo tėvų skiriasi tik mažesniu ūgiu ir juosvais snapais. Tačiau ir pradėję skraidyti, jaunikliai dar ilgokai grįžta į lizdą nakvynėn, tėvams ten dažniausiai vietos nebelieka. "Po mėnesio visiškai sustiprėję ir tapę savarankiškais jauni gandrai pakils skrydžiui į žiemavietes", - sakė gamtininkas.

Baltųjų gandrų lizdai Žuvinto biosferos rezervate stebimi kasmet nuo 2003 m. Gandrų apskaitos parodo apgyvendintų teritorijų ekologinę būklę. Pasak ornitologų, šis Lietuvos nacionalinis paukštis laikomas sveikos aplinkos ir tausojamojo žemės ūkio indikatoriumi.

Nemunas senka

Dzūkijoje šią vasarą miško gėrybių nestinga. Kaip pasakojo Dzūkijos nacionalinio parko gamtininkas Mindaugas Lapelė, šiemet buvo gana gausus mėlynių derlius. "Dar jų yra ir dabar, norint galima prisiuogauti, - pasakojo jis. - Iš grybų tai vyrauja voveraitės. Pasirodė ir vienas kitras rudakepuris, vadinamasis šilbaravykis. Tik mūsų Nemunas labai nusekęs. Priežastis aiški, internetinėje Baltarusijos žiniasklaidoje pilna straipsnių apie jau pastatytą Gardino hidroelektrinę."

Jau mėnesį baltarusiai šalia šitos hidroelektrinės į vandens saugyklą iš Nemuno pildo vandenį. Saugykla gana galinga - 2 km pločio, 45 km ilgio. Kai vandens iš Nemuno "pavogta" bus pakankamai, elekrinė pradės veikti. Planuojama ją paleiti rugpjūčio 1 d. Dzūkai tikisi, kad gal tada ir Nemuno vanduo pakils.

Kaimyninės šalies interneto portalai rašoma, kad ši elektrinė Baltarusijoje bus galingiausia iš visų jau esančių (statyta ji su čekų inžinieriais). Artimiausiais metais baltarusiai dar planuoja pastatyti 33 modernias, naujo tipo hidroelektrines. Įdomu, ar mūsų gamta taip pat pajus pokyčius?

Kur skrenda skruzdžių patinai 

Šią savaitę ne tik gamtoje, bet ir Vilniuje pastabesni žmonės matė būrius skraidančių neaiškių gyvių. Vieną kitą pasigavus paaiškėjo, kad tai skruzdės. Pasak gamtininkų, šis jų periodas trunka gana trumpai, iki savaitės.

Skruzdės motinėlės turi keturis sparnus, kuriuos nusigraužia suradusios vietą naujam skruzdėlynui ir pradėjus jį statyti. O tame skruzdėlyne motinėlis prisiveisia sau daugybę skruzdžių darbininkių.

Tačiau skraido ne tik motinėlės, be to, tokių didelių spiečių jų ir negalėtų būti. Skraido poruotis su motinėlėmis panorėję skruzdžių patinėliai.

Panašu, kad šią savaitę matyti debesys tokių narsuolių ir buvo į "tuoktuvės" kaip pametę galvas skridę pulkai patinėlių. Tokie vasariški nuotykiai jiems baigiasi tragiškai - pasibaigus poravimuisi patinėliai žūsta. Kažin, ar jie taip elgtųsi, jei žinotų savo baigtį?

Tačiau po tokio nuotykio skruzdė motinėlė dar kelerius metus gyvena nesukdama sau galvos dėl patinų, mat jos organizme kelerius metus lieka patinėlių vyriškosios ląstelės. Per visą tą laiką patelė gali ilgai dėti apvaisintus kiaušinius, iš kurių vėl ritasi skruzdės darbininkės, motinėlės ir patinėliai, kurie palikę lizdus vėl spiečiais skraido ir ieško sparnuotų patelių poravimuisi. Daugiau nieko jie gyvenime ir nespėja nuveikti. Tad skruzdės, pasirodo, skraido...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"