TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Gandras ir erelis - nuomininkai

2012 12 22 9:12
KNNP nuotrauka

Gamtininkai juokauja, kad būtų tikrai įdomu pasiklausyti, ką  Kūčių naktį vienas kitam žmonių kalba porins po vienu stogu, tačiau skirtinguose aptvaruose Smiltynėje apgyvendinti baltasis gandras ir jūrinis erelis.

Šiuos paukščius žiemą globoja Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) biologė Jūratė Zarankaitė, kuri tikino par kasdienius vizitus jau į valias prisiklausiusi šių sparnuočių "kalbų".  

"Gandras, tiksliau gandro patelė Juzė gruodžio pradžioje buvo atvežta iš Nidos ir jau antrus metus žiemos Smiltynėje, ūkiniame parko direkcijos pastate. O jūrinį erelį, seną ir nebepaskrendantį, priglaudėme prieš pusantrų metų. Abu šie paukščiai žiemą būtų nugaišę iš bado. Kasdien einu pas gandrą ir duodu jam strimėlių, pagirdau, erelis gauna mėsos. Juzė labai laukia stintų, nes pernai beveik vien jomis ir maitinosi, labai patiko šios žuvys", - LŽ pasakojo ornitologė.

Sakoma, kad Neringos simbolis yra briedis, tačiau neabejotinai antruoju simboliu galėtų tapti ir Juzė, mat jau spėjo pagarsėti visoje Lietuvoje. Ši gandro patelė, prieš devynerius metus atklydusi į Ventės ragą ir neišskridusi žiemoti į šiltuosius kraštus, ilgai buvo vadinama Juozu.

"Tačiau šį pavasarį Preiloje Juozas ant verandos stogo susisuko lizdą ir padėjo kiaušinį. Tad tai patelė, tačiau "senmergė", ir iš kiaušinio niekas neišsirito. Natūraliai Kuršių nerijoje gandrai negyvena, nes nėra jiems reikalingų maitinimosi vietų - pievų. Tačiau Juzę visą laiką globojo žmonės. Prieš kelerius metus ji žiemojo Kaune, dabar - Smiltynėje", - pasakojo J.Zarankaitė.

Juzė ne tik lepinama, bet ir atlieka savotišką gandrų ambasadorės misiją per Gandro sugrįžimo dieną kovo 25-ąją. "Šiemet peržiemojusi Smiltynėje ji buvo iškilmingai grąžinta į Nidą ir paleista į laisvę. Vyko graži šventė", - sakė KNNP direktorius Tomas Tukačiauskas.

Paradoksas, kad likimas lėmė taikiam paukščiui ir plėšrūmui tapti savotiškais KNNP ūkinio pastato nuomininkais ir drauge leisti ilgus žiemos vakarus. "Žinoma, jie atskirti, gyvena skirtinguose aptvaruose. Juzė pavasarį vėl grįš į gamtą ir klaidžios pamariu, o jūrinis erelis toliau gyvens kartu su mumis. Jo sparnas lūžęs ir nesugijo taip, kad paukštis galėtų skraidyti", - pasakojo J.Zarankaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"