TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Gauti šių metų Europos išradėjo titulą pretenduoja ir lietuvis

2016 04 26 13:38

Lietuvos mokslininkas ir išradėjas profesorius Arminas Ragauskas, kartu su bendraminčiais patentavęs neinvazinį galvospūdžio matavimo būdą, pateko tarp pretendentų gauti 2016-ųjų Europos išradėjo prizą. 

Šį prestižinį apdovanojimą įsteigęs Europos patentų biuras nominavo lietuvį kartu su dviem kitų šalių mokslininkais išradimų smulkiajam ir vidutiniam verslui kategorijoje. Išrastas ir patentuotas ultragarsinis gavospūdžio matuoklis gali būti taikomas daugelyje medicinos sričių bei padėti išspręsti astronautų regos sutrikimų problemą, su kuria jie susiduria ilgos trukmės kosminių skrydžių metu.

„Prietaisai, kuriuos yra išradęs Arminas Ragauskas, leidžia be invazijos į smegenis matuoti galvospūdį, kas iki šiol nebuvo įmanoma. Tai gydytojams suteikia galimybę laiku pradėti gydymą, galintį išgelbėti paciento gyvybę, – pristatydamas Europos išradėjo apdovanojimų nominantus kalbėjo Europos patentų biuro prezidentas Benoit Battistelli. – Šie prietaisai, kurių veikimo principas paremtas Doplerio efektu, yra puikus pavyzdys, kaip fundamentalus fizikinis reiškinys pasitelkiamas sukurti pažangią, patentuotą technologiją“.

Intrakranijinio slėgio arba galvospūdžio matavimo prietaisą profesorius A. Ragauskas sukūrė kartu su kolegomis mokslų daktarais Gediminu Daubariu ir Algiu Džiugu. Aukštas galvospūdis, kurį gali lemti galvos trauma ar smegenų auglys, gali būti mirtinas. Visoje Europoje galvos smegenų traumas per metus patiria apie 2,5 mln. žmonių, o 75 tūkst. tokių atvejų baigiasi mirtimi. Laiku pastebėjus padidėjusį galvospūdį, galima imtis veiksmingų priemonių, tačiau dabartinis galvospūdžio matavimo metodas yra paremtas invazine procedūra – chirurgine jutiklių implantacija į žmogaus smegenis. Invazija į smegenis kelia riziką pacientui, ne visose aplinkybėse šią procedūrą galima atlikti.

„Mūsų laboratorija jau yra patentavusi įrenginių, skirtų naudoti įvairiems tikslams pramonėje, – sakė A. Ragauskas. – Tai, kad šie ultragarso prietaisai išsiskyrė dideliu jautrumu, ir leido galvoti apie jų taikymą medicinos srityje“.

A. Ragausko išradimas gali ne tik padėti gelbėti gyvybes ant žemės, bet ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria astronautai. Pastebėta, kad iš ilgai trunkančių misijų kosmose grįžę astronautai dažnai skundžiasi sutrikusia rega. Apie trečdaliui astronautų jau per pirmą savaitę kosmose pradeda tinti smegenys ir regos nervas, sutrinka jų rega ir orientacija. Nors tikslaus paaiškinimo, kokios priežastys tai lemia, mokslininkai dar nežino, tikėtina, kad šie sutrikimai kyla dėl sumažėjusios Žemės traukos ir padidėjusio galvospūdžio.

Dėl to A. Ragausko sukurtus prietaisus jau naudoja JAV Nacionalinis kosmoso biomedicinos tyrimų institutas, kuris tiria ilgos trukmės kosminių skrydžių poveikį žmogaus smegenims ir regai. Nuo sėkmingo šios problemos sprendimo priklauso ir tolimų kosmoso kelionių, pavyzdžiui, misijos į Marsą ateitis.

Neinvaziniai fiziologiniai matavimai, kuriuos atlieka lietuvių sukurti prietaisai, leidžia pastebėti net ir nedidelius galvospūdžio pokyčius. Šie prietaisai taip pat gali būti naudojami diagnozuojant ar gydant glaukomą. Be to, jų nereikia kalibruoti – tai ypač svarbus pranašumas. Todėl šie 2014 m. CE sertifikatą gavę prietaisai suteiks galimybę neurochirurgams, neurologams ir oftalmologams saugiai diagnozuoti platų spektrą smegenų būklės patologijų, taip pat ir glaukomą.

Apie A. Ragauską

A. Ragauskas daktaro laipsnį matavimo mokslų srityje KTU įgijo 1969 m. Mokslininkas tame pačiame universitete 1993 m. įkūrė Telematikos mokslo laboratoriją, kurioje plėtojo pramoninių matavimų ir žmogaus smegenų fiziologinių matavimų bei stebėsenos technologijas. A. Ragauskas yra parašęs 91 mokslinį straipsnį ir gavęs išradimų sertifikatus ar patentus daugiau kaip 150 išradimų. Jis šiuo metu vadovauja KTU Sveikatos telematikos mokslo institutui.

A. Ragauskas yra įmonės „UAB Vittamed“ bendraįkūrėjas bei mokslo ir technologijų direktorius. Neinvaziniam galvospūdžio matavimo aparatui „Vittamed 205“ ir neinvaziniam galvos smegenų kraujotakos autoreguliacijos monitoriui „Vittamed 505“ praėjusiais metais suteiktas CE atitikties sertifikatas. „UAB Vittamed“ šiuo metu vysto savo klinikinius bandymus įvairiose ES šalyse ir JAV praėjusius prietaisus bei planuoja pasiūlyti savo produktus Europoje, Australijoje, JAV bei kitose šalyse. Skaičiuojama, kad pasaulinė smegenų tyrimų įrangos rinkos vertė 2015 m. siekė apie 6,6 mlrd. eurų, o iki 2020 m. ji pasieks 10,1 mlrd. eurų.

Apie apdovanojimus

Europos patentų biuro rengiami Europos metų išradėjų apdovanojimai vyks jau 11 kartą. Jų nugalėtojai penkiose nominacijų kategorijose bus paskelbti per oficialią ceremoniją šių metų birželio 9 d. Lisabonoje.

Prestižinio Metų išradėjo apdovanojimo laimėtoją, skiria tarptautinė komisija; populiariausio Europos išradėjo prizas – tai internetinio balsavimo rezultatas. Už Lietuvos atstovą Europos patentų biuro (EPB) skelbiamuose apdovanojimuose internetu balsuoti galima iki gegužės 31 dienos. Leidžiama atiduoti vieną balsą kartą per 24 valandas.

Už populiariausią Europos išradėją galima balsuoti EPB tinklapyje arba „Facebook“ paskyroje .

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"