TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Gebant įvaldyti šviesą

2015 11 25 6:00
Fizikas Pranciškus Vitta nuo antro kurso dirba Apšvietimo tyrimų grupėje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Rudenį ir žiemą ypač stipriai pajuntame, koks svarbus yra šviesos poveikis nuotaikai ir net darbingumui. Sinchronizuoti organizmo biologinį laikrodį, kad jaustumėmės geriau ir sveikiau, gali padėti į žmogų orientuotas apšvietimas, prisitaikantis prie mūsų poreikių pagal paros ritmą. Tokias technologijas kuria Vilniaus universiteto (VU) Taikomųjų mokslų instituto Apšvietimo tyrimų grupės mokslininkai.

Pasaulio rinkoje jau pasirodo pirmieji į žmogų orientuoto apšvietimo produktai. Lietuvoje kelios kompanijos, mokslininkų padedamos, taip pat kuria tokias sistemas. Tačiau naujų produktų, skirtų įstaigoms ar namų vartotojams, pasirodymą rinkoje dar stabdo didelė sudėtingų vienetinių apšvietimo sistemų kaina, kol nėra masinės gamybos. Pasaulinė praktika rodo, kaip sakė Apšvietimo tyrimų grupės vadovas dr. Pranciškus Vitta, kad po kelerių metų į žmogų orientuotas apšvietimas turėtų tapti kokybiško apšvietimo norma tiek biuruose, tiek namų aplinkoje.

VU Taikomųjų mokslų instituto Kietakūnio apšvietimo laboratorijoje sukurta ne viena šviesos technologija. Apšvietimo tyrimų grupės mokslininkai turi šešis jau įsigaliojusius tarptautinius patentus, iš jų tris – kartu su amerikiečiais, ir dar kelios paraiškos laukia savo eilės.

Labai platus vadinamosios valdomos šviesos atgavos technologijos taikymas. Pavyzdžiui, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune iki šiol veikia instaliacija, kai žiūrovas pats gali planšetėje-valdiklyje reguliuoti dailininko paveikslo „Tiesa“ apšvietimą įvairiomis sąlygomis. Nepakenkdamas kūriniui. Šį lapkritį, pažymint Europos akademinio paveldo dieną, mokslininkų grupė apšvietė ir keletą paveldo objektų VU Pranciškaus Smuglevičiaus salėje.

Reaguota operatyviai

Pernai Nobelio fizikos premija buvo paskirta didelio skaisčio mėlynos šviesos kietakūnių šaltinių, šviestukų, išradėjams. Japonų mokslininkai savo darbus, įvertintus premija, publikavo 1993–1994 metais. Vos po penkerių metų lietuvių mokslininkų grupė, vadovaujama prof. Artūro Žukausko ir prof. Gintauto Tamulaičio, paskelbė pirmuosius naujųjų medžiagų mokslinius tyrimus. Dar po kelerių metų prof. A. Žukauskas kartu su kolegomis amerikiečiais išleido pirmąją pasaulyje monografiją apie kietakūnį apšvietimą „Introduction to solid-state lighting“ („Įvadas į kietakūnį apšvietimą“). Iš jos mokėsi tiksliųjų mokslų studentai Europoje ir JAV, o 2005 metais knyga buvo išversta ir į kinų kalbą.

„Lietuvos mokslininkai labai operatyviai reagavo į pasaulines kietakūnio apšvietimo tendencijas, – sakė dr. P. Vitta. – Pradėjome nuo medžiagotyros, puslaidininkinių kristalų tyrinėjimo. Dabar pereiname prie šviesos taikymo, į tyrimus įtraukdami matematikos, informatikos, inžinerijos, psichologijos, medicinos, botanikos ir kitų mokslų atstovus.“

Trisdešimt trejų metų dr. P. Vitta nuo antro kurso, 2002 metų, dirba Apšvietimo tyrimų grupėje. Pirmasis grupės patentas ir buvo jaunojo mokslininko dar kursinio darbo rezultatas – išrastas kombinuotas šviestukas, leidžiantis pagerinti spalvų atgavą. Jis patentuotas JAV kartu su partneriais amerikiečiais.

Bendradarbiaujant su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkais, vadovaujamais prof. Pavelo Duchovskio, buvo sukurta šviesos taikymo augalų auginimui technologija, leidžianti sumažinti nitratų kiekį daržovėse. Daugiau nei prieš dešimt metų sukurtos valdomo apšvietimo sistemos nuolat atnaujinamos ir sėkmingai naudojamos augalų fiziologiniams tyrimams.

Daugiau šviesos ir spalvų

Pastaraisiais metais Apšvietimo tyrimų grupės mokslininkai perėjo prie įvairių spalvų perteikimo technologijų. Kaip sakė grupės vadovas, dažniausiai trokštame natūralių spalvų, kad dirbtinio apšvietimo sąlygomis įvairūs spalvoti objektai nuo daržovių ar gėlių iki meno kūrinių atrodytų natūraliai, tačiau atliktas didelis tyrimas Lietuvoje ir Amerikoje parodė, kad dažnai žmonės pageidautų ir šiek tiek pasodrintų spalvų, tarsi prieskonių savo gyvenimui.

„Neaišku, kodėl randasi toks poreikis, – svarstė dr. P. Vitta. – Gal nuo televizorių ir kompiuterių monitorių, sodrinančių spalvas, žmonės ir gyvenime nori truputį didesnio įspūdžio, daugiau spalvingumo, gyvybingumo.“

Apšvietimo tyrimų grupės sukurti šviestuvai unikalūs tuo, kad leidžia valdyti ne tik baltos spalvos tonus, bet ir kontroliuoti spalvų sodrinimą ar blukinimą. Ši savybė taip pat yra patentuota. Patentas galioja didžiojoje dalyje Europos, Amerikoje, Izraelyje, Rusijoje.

„Mūsų sukurtais šviestuvais muziejuose galima pakelti spalvinę temperatūrą ir imituoti natūralų apšvietimą, koks, pavyzdžiui, galėjo būti tapant kūrinį lauke ar, priešingai, žvakių šviesoje. Meno kūriniui nekenkia, nes į programinę įrangą integruota taip pat unikali šios apšvietimo technologijos funkcija – objektų apsauga. Jei žiūrovas nustumia valdiklį į aukštos spalvinės temperatūros režimą ir daugiau mėlynos šviesos galėtų pažeisti paveikslą, šviestuvas automatiškai pritemsta“, – pasakojo Apšvietimo tyrimų grupės vadovas.

Spalvų sodrinimo technologija leidžia kaip ir „restauruoti“ paveikslus, net neprisilietus prie jų. Toks restauravimo efektas, pavyzdžiui, taikytas ir Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje šviesa atkuriant bažnytinių relikvijų spalvingumą, nukentėjusį per amžius.

Neišeinant iš grožio salono

Su apšvietimu susijusiems mokslininkų išradimams ir technologijoms komercinti 2012 metais įkurtas VU startuolis. Įmonės „Ledigma“ naujausias produktas – išmaniosios kietakūnio apšvietimo sistemos, skirtos grožio industrijai. Speciali programinė įranga leidžia šviestuvais imituoti skirtingo apšvietimo sąlygas. Pavyzdžiui, grožio salone po specialaus makiažo, plaukų dažymo ar aprangos pakeitimo galima pasitikrinti, kokia bus išvaizda biure, namų aplinkoje, lauke, fotoaparatų blyksčių šviesoje ar naktiniame klube.

Šios technologijos jau tiekiamos į Lietuvos rinką ir didžiausią susidomėjimą jomis rodo profesionalai, makiažo akademijos ir profesinio rengimo centrai. Surengti keli produkto pristatymai ir užsienyje.

Kartu su kariškiais

Prieš maždaug aštuonerius metus VU mokslininkai bendradarbiavo su JAV kariškiais, kūrė ultravioletinius jutiklius biologiniam ginklui aptikti. Projektas – biologinių medžiagų detektavimas naudojant ultravioletinius šviesos diodus – buvo tęsiamas dar prieš trejus metus. Ultravioletiniai šviestukai leidžia aptikti, pavyzdžiui, juodligės sporas ore ar ant daiktų paviršiaus ir nedelsiant pranešti apie pavojų.

Šiemet Apšvietimo tyrimų grupė kartu su partneriais iš Vokietijos pateikė projektą tarptautinei mokslinių tyrimų programai „Horizontas 2020“. Numatyta kurti mobilų biologinio, cheminio, sprogstamojo ginklo ir radioaktyviųjų medžiagų detektorių. Autonomiškai judantis robotukas ar lėktuvėlis galėtų pakliūti į tokią aplinką, kurioje žmogui būtų pavojinga. Šiame projekte lietuviai atsakingi už biologinius jutiklius, identifikuojančius biologinio ginklo išskiriamas medžiagas aplinkoje.

Laukiant naujų projektų

Apšvietimo tyrimų grupės mokslininkai kartu su Santariškių klinikų neurologais, vadovaujamais dr. Rūtos Mameniškienės, šią vasarą pateiktam nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ projektui finansavimo negavo. Buvo numatyta sukurti technologijas, šviesos poveikiu pagerinančias senyvų žmonių gyvenimą. Keli grupės projektai baigėsi pernai, dar kelios projektų paraiškos nelaimėjo finansavimo ir nuo 2015 metų pradžios mokslininkai turi tik vieną nedidelį europinį projektą.

Projektinio finansavimo pertrūkis, dr. P. Vittos įsitikinimu, – valstybės mastu spręstina problema. Šiemet projektai baigėsi ne vienai tyrėjų grupei ir labai daug mokslininkų negali įgyvendinti naujų projektų dėl finansavimo periodo keitimo. Konkursiniai finansavimo šaltiniai ar struktūrinių fondų pinigai turėtų būti geriau koordinuojami, kad būtų garantuotas tęstinumas ir žmonės žinotų, ar turės darbo, kai baigsis projektas.

„Mūsų grupė labai paslanki. Kai yra koks nors projektas, į tarpdisciplininius tyrimus įtraukiame daugiau žmonių, sutelkiame specialistų komandą konkretiems uždaviniams spręsti. Kai nėra projektinio finansavimo, žmonių grupėje sumažėja. Mūsų inžinieriai ir laboratorijoje dirbantys studentai labai vertinami darbo rinkoje. Mes nepajėgūs pasiūlyti adekvačių sąlygų ir nukenčiame. Šiuo metu laikomės iš smulkių Lietuvos pramonės ūkinių užsakymų, kai verslininkai prašo, pavyzdžiui, ištirti šviesos šaltinių parametrus, pakonsultuoti konkrečiais klausimais. Galvose sukasi dar mažiausiai trijų projektų idėjos, bet ar pavyks rasti finansavimą – neaišku“, – pasakojo Apšvietimo tyrimų grupės vadovas.

Apšvietimo technologijos tobulėja, didėja jų pasirinkimas ir prieinamumas, todėl vis daugiau mokslininkų, inžinierių ir pramonės atstovų pradeda plėtoti, kaip pabrėžė dr. P. Vitta, į žmogų orientuoto apšvietimo technologijas, kai ne tik garantuojamas reikiamas šviesos kiekis vizualiniams poreikiams, bet ir atkreipiamas dėmesys į šviesos taršą. Tinkamai parinktas apšvietimas gali didinti žmogaus darbingumą, dėmesio koncentravimą, eismo saugumą. Blogai suprojektuotas ir naudojamas, priešingai, – padaryti žalos žmogui ir gyvajai gamtai.

„Pati šviesa kaip tyrimų objektas jau mažai įdomi. Dabar daugiausia kalbama apie šviesos ir apšvietimo taikymą. Todėl būtina bendradarbiauti ir žiūrėti, kam taikoma – augalams, gyvūnams, žmonėms, meno kūriniams ar dar kam nors“, – sakė mokslininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"