TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Gegužę prasidės tvoragriovis

2014 04 05 6:00
Tvoros prie Bebrusų ežero. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Aplinkos ministro įsakymas, kuriuo nustatytos didesnės baudos už neteisėtai pastatytas tvoras palei vandens telkinių pakrantes, įsigalios jau kitą mėnesį ir gali virsti tikra griovimo manija, nors oficiali statistika to nežada.

Aplinkos ministerija informavo, kad nuo gegužės 1 dienos pagal naują tvarką sklypų prie ežerų ir upių savininkai bus baudžiami už savavališką pakrančių užtvėrimą. Nustatę žalos atvejus, aplinkos apsaugos pareigūnai pažeidėjams pirmiausia surašys privalomuosius nurodymus, įpareigojančius pašalinti žalos padarinius. Nurodymo terminas bus ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai. Per nustatytą laikotarpį jo neįvykdžius, sklypo savininkui bus nustatoma bauda – po 500 litų už kiekvieną tiesinį tvoros metrą. Kiekvieną mėnesį, kol nebus pašalinti žalos aplinkai padariniai, bauda bus didinama po 500 litų.

Brangiau už gyvatvorę

Kaip LŽ teigė Aplinkos ministerijos Kraštotyros skyriaus vyriausiasis specialistas Gintautas Mečinskas, pagal šį įsakymą sklypų savininkai bus baudžiami tik už savavališkai pastatytas tvoras. O už pakrantės apsaugos juostoje pasodintas gyvatvores, krūmus ir aptiktas kitas kliūtis, trukdančias pereiti šia juosta, sklypų savininkai bus baudžiami senąja tvarka, pagal kurią kol kas baudžiama ir už neteisėtas tvoras – pritaikius Administracinių teisės pažeidimų kodekso 55 straipsnį. Jame numatyta už nustatytus minėtus pažeidimus bausti įspėjimu arba 100–500 litų bauda, o už pakartotinį pažeidimą – 200–1000 litų bauda. Kliūties ir vėliau nepašalinus, savininkas baudžiamas 1–2 tūkst. litų bauda.

Pasak G.Mečinsko, turės būti nesąlygiškai nugriautos tvoros, pastatytos vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje. Šios juostos gali svyruoti nuo 1–2,5 iki 25–50 metrų. Juostos plotis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į ežero plotą arba upės baseino dydį. Ši linija nurodoma teritorijų planavimo dokumentuose ir brėžiama nuo kranto linijos, kuri atitinka vidutinį daugiametį vandens lygį.

Iš tikrųjų daugiau

Aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai savavališkai pastatytų tvorų aptinka nuolat, tačiau, sprendžiant iš pateikiamos oficialios statistikos, padėtis neatrodo dramatiška. Antai 2009 metais Lietuvoje patikrinus 378 vandens telkinius, kurių plotas yra didesnis kaip 100 ha, buvo nustatytos 63 savavališkai pastatytos tvoros, atitveriančios apsauginę pakrantės juostą, o iš jų tais pačiais metais nugriautos 29. Pernai, patikrinus 699 pakrantes, buvo aptiktos 33 tokios tvoros, iš kurių iki šių metų kovo pradžios nebuvusi nugriauta tik viena, esanti Vilniaus rajone.

LŽ pamėginus išsiaiškinti, kokio ežero pakrantėje gyvena atkaklusis sklypo savininkas, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus r. agentūros vedėjas Mykolas Bekasėnas nustebo: „Jūs mane nudžiuginote. Tokių tvorų pilna beveik prie kiekvieno ežero. Mūsų pareigūnai specialiai jų neieško, tik aptinka dalyvaudami nuolat vykstančiuose akciniuose reiduose kitais tikslais ir iš karto nurodo savininkams jas pašalinti. Vieniems jų užtenka nesunkiai atkelti vielinę tvorą keletą metrų, o kitų tvoros būna ir sumūrytos, tikri statiniai“, – pasakojo rajono agentūros vadovas. Anot jo, neretai savininkų tenka ieškotis ir kitose apskrityse.

Įstatymai nedraudžia

Pasak G.Menčinsko, kol kas įstatymai niekam nedraudžia pakrantės apsaugos juostoje nei statytis palapinės, nei poilsiauti netgi tokiu atveju, kai ta pakrantė yra privataus sklypo dalis. Tokia padėtis piktina sklypų savininkus, neapsikentusius dėl nekultūringo nekviestų svečių elgesio, ir verčia atsitverti tvoromis.

Dabar baigiamas rengti Saugomų teritorijų įstatymo projektas turėtų įvesti tvarką, jei Seimas nesumanys iš esmės projekto pakeisti. Šio įstatymo ir jį lydinčių įstatymų galios aktų projektuose yra numatyta užtikrinti ne tik poilsiautojų teises servituto teritorijoje, bet atsižvelgiama ir į sklypo savininko teises. Apsistoti tokioje teritorijoje poilsiautojas galės tik gavęs savininko sutikimą.

Saugomų teritorijų įstatymo projektą pateikti svarstyti Vyriausybei ir Seimui planuojama šį pusmetį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"