TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Geidžiamas būrelis vis dar lieka svajone

2013 10 14 6:00
Provincijoje būrelių pasirinkimas moksleiviams vis dar labai ribotas.  Liudvinavo Kazio Borutos vidurinės mokyklos archyvo nuotrauka

Nemokami būreliai, kurie patenkintų daugelį moksleivių poreikių, mažesnėse mokyklose vis dar prabanga. Bendrojo lavinimo mokyklų vadovai neslepia, kad tam stinga ne vien pinigų, bet ir specialistų, galinčių dirbti su vaikais po pamokų.

Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, net apie 70 proc. vaikų nedalyvauja jokio būrelio veikloje. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) valdininkai tikina žinantys būdus, kaip spręsti šią problemą, ir jau ieškantys galimybių lėšų neformaliajam vaikų ugdymui skirti ne vien iš mokinio krepšelio, bet ir tiesiogiai iš valstybės biudžeto. Esą naująjį neformaliojo ugdymo finansavimo modelį, jau išbandytą Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio miesto bei rajono savivaldybėse, bus siūloma taikyti visoje Lietuvoje.

Nerado norimo būrelio

Marijampolietė Kristina L., šį rudenį pradėjusi leisti savo vaikus į vieną miesto pagrindinę mokyklą, buvo nustebinta, kad jos vaikai negalėjo pasirinkti tokių būrelių, kokius lankyti norėjo. Dukra norėjo tobulintis meninės kūrybos srityje, o sūnus labai domisi automobiliais. Tačiau jų lankomoje mokykloje tokių būrelių nebuvo. Todėl vaikus teko išleisti į įstaigas, kuriose už tokių gebėjimų lavinimą reikėjo sumokėti iki 50 litų per mėnesį. Mokinukų mamos teigimu, jų šeimai 100 litų per mėnesį taip pat "yra pinigai", nes nemažai kainuoja dar ir įvairios priemonės, kurių reikia užsiėmimams, ir vaikų vežiojimas. „Tik deklaruojama, kad mokinio krepšelio lėšų dalis skiriama ir neformaliajam moksleivių ugdymui. Realiai yra kitaip, ir vaikai toli gražu ne visose mokyklose gali realizuoti save tose srityse, kuriose norėtų“, - LŽ tvirtino marijampolietė.

Susidomėjimas didėja

Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos direktorė Renata Stebuliauskienė LŽ taip pat sakė, kad jų mokykloje galbūt ne visi vaikai randa pageidaujamus nemokamus būrelius. Vis dėlto galimybė išreikšti save esą sudaryta visiems. Pasak jos, vaikai pavasarį – balandžio mėnesį - patys pasirenka norimą būrelį. Žinoma, veikla moksleiviams siūloma atsižvelgiant į jų pačių ir tėvų apklausų rezultatus bei realias mokyklos galimybes. Tai priklauso nuo pageidaujančiųjų skaičiaus ir nuo to, ar pavyktų rasti tinkamą tokio būrelio vadovą. Jei nesusirenka bent 12 norinčiųjų arba žinoma, kad nepavyks rasti tinkamo vadovo, būrelis nesteigiamas. Direktorės teigimu, progimnazija užsibrėžusi didelius reikalavimus, tad būreliams privalo vadovauti ne tik geras pedagogas, bet ir geras savo srities profesionalas. „Mokykloje veikia 29 nemokami būreliai, pradedant kalbų ir šokių, baigiant sporto. Juos lanko didelė dalis mūsų progimnazijos moksleivių. Matome, kad pastaraisiais metais vaikai, pradėję lankyti būrelį, jį ir lanko, kol baigia mokyklą“, - sakė mokyklos vadovė.

Trūksta ne tik pinigų

R.Stebuliauskienė, patikinusi, kad jų mokyklai pakanka skiriamų mokinio krepšelio lėšų neformaliam moksleivių ugdymui, taip pat pripažino, kad mažesnėms mokykloms, kurioms tenka ir kur kas mažiau mokinio krepšelio pinigų, sudėtinga įkurti tiek nemokamų būrelių, kad jie patenkintų įvairiausius moksleivių poreikius. Tai patvirtino ir Marijampolės savivaldybės Igliaukos Anzelmo Matučio vidurinės mokyklos direktorė Janina Alesienė. Tačiau ji pabrėžė, kad didesnė problema - pedagogų, galinčių ir norinčių papildomai dirbti su vaikais, stygius. „Pavyzdžiui, mums labai reikėtų dramos būrelio vadovo. Tačiau jo uždarbis su visais mokesčiais sudarytų tik kiek daugiau nei 100 litų. Tad pedagogui, turėsiančiam vykti iš Marijampolės, tokių pinigų neužtektų net degalams“, - teigė mokyklos vadovė. Vis dėlto J.Alesienė nurodė, kad tai nereiškia, jog mokykloje neveikia jokie būreliai. Juk vaikai gali dainuoti chore, šokti tautinių šokių kolektyve, lankyti ornitologų ir kitokius būrelius. „Tačiau tik apie trečdalis moksleivių juos lanko. Taip yra dėl to, kad po užsiėmimų jiems būtų sudėtinga pasiekti namus“, - sakė direktorė.

Arčiau Marijampolės esančios Liudvinavo Kazio Borutos vidurinės mokyklos direktorė Nijolė Latvaitienė LŽ tikino, kad jiems verstis kur kas lengviau – ir mokinio krepšelio dalis neformaliajam ugdymui lieka didesnė, ir specialistų iš Marijampolės prisišaukti nesunku, mat iki jos nėra nė 10 kilometrų.

Norinčiųjų nemažėja

Norintieji gilinti savo žinias ar pomėgį gali lankyti būrelius Marijampolės moksleivių kūrybos centre, Muzikos, Dailės, Žaidimų sporto bei Sporto mokyklose, sporto centre „Sūduva“ ir kt. Tačiau juose, kaip ir kitų miestų kūrybos centruose ar sporto, dailės, muzikos mokyklose, užsiėmimai yra mokami. Papildomas vaikų lavinimas pigiausiai - 10-25 litus - kainuoja tėvams, kurių vaikai lanko moksleivių kūrybos centrų būrelius. Brangiausiai - iki 100 litų - tenka mokėti norintiesiems lankyti sporto mokyklas. Pamokos muzikos, dailės mokyklose vidutiniškai kainuoja 35-50 litų per mėnesį.

Marijampolės dailės mokyklos direktorė Eglė Ambraziūnaitė pabrėžė, kad, net ir mažėjant mokinių bendrojo lavinimo mokyklose, norinčiųjų mokytis dailės netrūksta. Panaši padėtis ir kitose neformaliojo vaikų ugdymo įstaigose.

Ieškoma papildomų lėšų

Vis dėlto apie du trečdaliai Lietuvos vaikų vis dar nedalyvauja neformaliojo ugdymo veikloje. Tai aiškinama menku savivaldybių finansavimu ir paslaugos teikėjų stygiumi. Beje, didžiuosiuose miestuose popamokinės veiklos pasirinkimas yra gana didelis, o provincijoje - labai ribotas.

Todėl dvejus metus keturiose šalies savivaldybėse buvo įgyvendinamas bandomasis projektas „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“. Jam iš mūsų šalies bei Europos Sąjungos biudžeto buvo skirta 5,6 mln. litų. „Pirmieji Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio miesto bei rajono savivaldybėse įgyvendinto projekto rezultatai parodė, kaip vaikams, ypač kaimo vietovių, svarbu turėti galimybę lankyti būrelius. Įgyvendinant projektą buvo išplėstas pasirenkamojo ugdymo programų spektras, tad mokinių, pasirinkusių būrelius, skaičius išaugo dvigubai“, - teigė šio projekto vadovė Asta Lesauskienė. Pasak jos, šiuo metu ŠMM ieško galimybių lėšų neformaliajam vaikų ugdymui skirti ne tik iš mokinio krepšelio, bet ir tiesiogiai iš valstybės biudžeto. Naują finansavimo modelį bus siūloma taikyti visoje Lietuvoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"